- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- AS-822-431-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02935-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui
- Kategorijos
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) 2010 m. spalio 16 d. išsiuntė teismui skundą (b. l. 1-2), kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 3R-228(2010/01-4R-299) (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – ir VĮ Registrų centras) išnagrinėti jos 2010 m. rugpjūčio 21 d. skundą bei atsakyti į pateiktus jame šešis reikalavimus, priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centro 400 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą.
Pareiškėjos skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2010 m. spalio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2010 m. lapkričio 12 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui tris patikslinto skundo egzempliorius, patikslintame skunde teisingai nurodyti bylos proceso šalis (atsakovus), pateikti įrodymus, pagrindžiančius turtinės ir neturtinės žalos dydį ir dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo.
Pareiškėja 2010 m. lapkričio 11 d. paštu išsiuntė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Komisijos Sprendimą, įpareigoti VĮ Registrų centrą išnagrinėti jos 2010 m. rugpjūčio 21 d. skundą bei atsakyti į pateiktus jame šešis reikalavimus, priteisti iš atsakovų solidariai 400 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą kartu priteisiant penkis procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio netenkino ir nustatė pareiškėjai terminą iki 2010 m. gruodžio 6 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Pareiškėjos 2010 m. gruodžio 13 d. prašymu skundo trūkumų pašalinimo terminas teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2011 m. sausio 10 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2010 m. gruodžio 22 d. išsiuntė teismui pakartotinį prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi T. Ž. prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetė, pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą, teisme gautą 2010 m. lapkričio 12 d., dalyje dėl reikalavimų panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti VĮ Registrų centrą išnagrinėti jos 2010 m. rugpjūčio 21 d. skundą bei atsakyti į pateiktus jame šešis reikalavimus laikė nepaduotu, o dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 400 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą kartu priteisiant penkis procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.
Pareiškėja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį atskiruoju skundu skundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartyje nurodė, kad pagal ABTĮ 41 straipsnį teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjos pateiktas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. sausio 18 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.)-TPA-81-11 patvirtina, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki, jai yra suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba kitoje administracinėje byloje, todėl ji neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio. Dėl šios priežasties pareiškėja atleistina nuo šio mokesčio mokėjimo.
Pareiškėja teismui reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 400 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą, kartu priteisiant penkis procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Remiantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą administracinis teismas nagrinėja bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str.). Teismas nurodė, kad iš skundų turinio bei bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisingo jai priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nuostatas turto vertinimą atlieka turto vertintojas, t.y. fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą ir besiverčiantis turto vertinimo veikla, arba turtą vertinanti įmonė, kuri įregistruota Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka ir turinti Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę verstis turto vertinimo veikla (įstatymo 2 str., 3 str. 3 d.). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnį turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Ir nors pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t.y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas, tačiau teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis), darė išvadą, kad pagal pareiškėjos skunde nurodytą pagrindą ir dalyką, atsakovu byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti turto vertintojas ar turtą vertinanti įmonė.
Teismas konstatavo, kad už žalą, padarytą vykdant ūkinę-komercinę veiklą, valstybė pagal LR CK 6.271 straipsnį negali atsakyti, todėl nagrinėjamu atveju ir negali būti atsakove byloje. Kadangi ginčas dėl nekilnojamojo turto vertinimo kyla iš civilinių teisinių santykių, jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 22 str. 1 d.)
Teismas nurodė, kad remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 400 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalę kartu priteisiant penkis procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos atsisakyti priimti, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai.
III.
Pareiškėja T. Ž. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 83-87), kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies, t.y. priimti nagrinėti teisme teisėtus reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kartu priteisiant ir penkis procentus palūkanų nuo teisme priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atskirajame skunde yra nurodoma, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai reikalauja pradėti dar vieną, t.y. civilinę bylą, ir rekomenduoja kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Pareiškėja nurodo, kad toks kreipimasis reikalaus daug daugiau lėšų, laiko, pastangų, sveikatos, taip pat dviejų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų pagalbos.
Pareiškėja teigia, kad ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, o taip pat ir LR CK normomis. Todėl nėra pagrįndo pradėti dar vieną (civilinę) bylą ir teismas tyčia klaidina ir stengiasi nukreipti ne ten, kur reikia.
ABTĮ 3 straipsnio l dalis aiškiai nusako, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, o pagal ABTĮ 15 straipsnio l dalies 3 punktą bei pagal 18 straipsnio l dalies 4 punktą turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui neteisėtais valstybės, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo LR CK 485 straipsnio pagrindais nagrinėja administraciniai teismai.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš šios šalies savo išlaidų atlyginimą toje pačioje byloje ir tai numatyta ABTĮ 44-45 straipsniuose. Todėl ir reikalavimas atlyginti turtinę žalą šioje byloje yra teisingas ir teismas privalo jį nagrinėti vienoje byloje. Prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra siejamas su Komisijos Sprendimu, o pagal LR CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Be to, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas manė, kad ši byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui, tai seniai galėjo tą bylą perduoti atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui, o ne vilkinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl prašymo priteisti neturtinę žalą, nevertino skunde dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos pateiktų argumentų. Minėti reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje, o ne dviejose skirtingose bylose ir jų atskirti neįmanoma. Apie tai, kad administracinis teismas privalo priimti nagrinėti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimus ir juos įvertinti, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis 2009 m. spalio 16 d. administracinėje byloje Nr. A502-34/2009.
Pareiškėja teigia, kad tuo atveju, jei teismui iškilo problemų spręsti rūšinio teismingumo klausimą, Vilniaus administracinis teismas turėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašyti spręsti klausimą dėl teismingumo.
Atsiliepimas
VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 100) nurodė, kad tik teismui yra priskirta kompetencija spręsti klausimus dėl bylos teisingumo, todėl pateiktą atskirąjį skundą prašo spręsti ir nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja teismui reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 400 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą, kartu priteisiant penkis procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šis reikalavimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teismuose.
Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis (Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 3 d. nutartis byloje A. M. R. v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas; 2007 m. vasario 28 d. nutartis byloje P. N. v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija).
Šioje byloje pareiškėja jai kilusią žalą kildina iš galimai neteisingai jai priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo (t.y. neteisingos turto vidutinės rinkos vertės nustatymo). Žalos atlyginimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su žalos atlyginimu, yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (LR CPK 1 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis yra įtvirtinta ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kai turtinė ar neturtinė žala yra padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais, jam veikiant viešojo administravimo srityje. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Pabrėžtina, kad VĮ Registrų centras nustato žemės ir statinių vidutines rinkos vertes vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintomis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja byloje siekia prisiteisti iš atsakovų solidariai 400 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą, kartu priteisiant penkis procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos dėl neteisingai nustatytos vidutinės turto rinkos vertės, o turto vertę nustatė VĮ Registrų centras – valstybės įmonė, veikdama viešojo administravimo srityje, teigtina, kad administraciniame teisme turėtų būti nagrinėjama byla, kurioje būtų nustatinėjami neteisėti VĮ Registrų centro veiksmai vertinant pareiškėjos turto vidutinę rinkos vertę ir, konstatavus padarytą teisės pažeidimą, jų pagrindu priteistina atitinkamo dydžio žala pareiškėjai.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį valstybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, pagal to paties straipsnio 4 dalį valstybės įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamojo turto registrą tvarko VĮ Registrų centras, kuris atlieka įstatymų nustatytas funkcijas ir priima sprendimus viešojo administravimo srityje, o bylos dėl įmonių, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų viešojo administravimo srityje teisėtumo, priskirtos nagrinėti administraciniams teismams (ABTĮ 15 str. 1 d. 11 p.).
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 400 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą kartu priteisiant penkis procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos atsisakyta priimti, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai, panaikinti perduodant skundo ir patikslinto skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ABTĮ 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų solidariai 400 litų turtinę ir 100 000 litų neturtinę žalą kartu priteisiant penkis procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos atsisakyta priimti, kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai, panaikinti perduodant skundo ir patikslinto skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.