Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atliko;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

2024 m. vasario 29 d. apie 16⁴⁵ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme per konfliktą tyčia sudavė nukentėjusiajam V. K. rankoje laikomu grėbliu vieną kartą į veidą ir padarė muštinę žaizdą tarpuakio srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas kaltinamasis D. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad (įvykio dieną) po 12⁰⁰ -13⁰⁰ val. su šaka valė vamzdį griovyje. Pajuto smūgį į dešinę ranką ir išgirdo nukrentančio akmens garsą. Akmenį metė V. (K.). Kaltinamasis grėblio neturėjo. Su šaka rankoje kliudė (brūkštelėjo) V. krūtinę per rūbus. V. veidas nebuvo kruvinas. V. išsikvietė medikus tik apie 16⁰⁰ -17⁰⁰ val.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausti nukentėjusysis V. K., liudytojos A. B. ir M. K..

Nukentėjusysis V. K. 2024 m. vasario 29 d. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. balandžio 15-17 d. protokole užfiksuota garso įrašo, nukentėjusiajam skambinant į BPC, apžiūra.

Įvykis užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. kovo 1 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. S. 2024 m. kovo 7 d. parašė tarnybinį pranešimą „Dėl atskiro pavedimo įvykdymo“.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas T. Š. 2024 m. kovo 12 d. pateikė išvadą Nr. G 301/2024(04).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 7 d. apklausta liudytoja A. B..

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 18 d. apklausta liudytoja M. K..

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Anot nukentėjusiojo, kaltinamasis 2024 m. vasario 29 d. apie 16⁴⁵ prie jojo namų, esančių (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), trenkė geležine grėblio dalimi su dantukais vieną smūgį į kaktą virš akies.

Kaltinamasis kaltę neigė ir aiškino, kad su šaka valė griovį. Nukentėjusysis metė akmenį į jį ir pataikė į dešinę ranką. Jis instinktyviai atšoko nuo smūgio, automatiškai kilstelėjo ranką ir su šaka kliudė per rūbus nukentėjusiojo krūtinę.

Liudytoja M. K., kaltinamojo partnerė, su kuria jis gyvena neįregistravęs santuokos, teisiamajame teismo posėdyje nurodė, kad įvykis nutiko gal prieš metus. Kadangi primiršo įvykio aplinkybes, perskaitė kaltinamąjį aktą (su kitų proceso dalyvių parodymais) ir gali detaliai papasakoti.

Liudytoja M. K. su kaltinamuoju gyvena (duomenys neskelbtini) m. Tarp jų visko pasitaiko, tačiau teismai kaltinamąjį vis nepagrįstai pripažįsta kaltu, nes ji vis pameluoja, apšmeižia jį. Iki konflikto su kaimynu V. K. liudytoja M. K. rankose turėjo grėblį ir dirbo. Kaltinamasis su pagaliu valė užsikimšusį vamzdį. Konfliktas kilo dėl to, kad V. K. lapais užkimšo griovio vamzdį, užtat vanduo negalėjo pratekėti ir patvinsta pieva prie kaltinamojo ir jo motinos namo. Pasak liudytojos M. K., V. K. išbėgo į lauką šaukdamas, iš (gėlių) darželio stvėrė akmenį ir paleido jį į kaltinamąjį. Jo ranka iki šiol yra sutinusi. Tada kaltinamasis su šaka sudavė nukentėjusiajam per galvą ir visi išsiskirstė. Po to liudytoja M. K. matė pas V. K. atvykusius medikus, bet nesuprato jų atvykimo priežasties.

Šiuos kaltinamojo paaiškinimus ir liudytojos M. K. parodymus apie teisę į būtinąją gintį paneigia liudytojos A. B. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Liudytoja D. B. teisiamajame teismo posėdyje teigė, kad, grįžę iš gyvulių, rado kaltinamąjį, metantį šiukšles į griovį. Griovys priklauso jai ir nukentėjusiajam (yra privati namų valda). Kilus konfliktui, kaltinamasis trenkė grėblio metaline dalimi su dantukais nukentėjusiajam į galvą. Jam ėmė bėgti kraujas. Nukentėjusysis paskambino specialiosioms tarnyboms. Už 20 minučių atvyko medikai bei pareigūnai.

Kitų objektų apžiūros 2024 m. balandžio 15-17 d. protokole užfiksuota, kad 2024 m. vasario 29 d. 16⁴⁴ val. nukentėjusysis V. K. paskambino į BPC ir pranešė, jog kaimynas D. M. prieš 20 minučių sudavė jam grėbliu į kaktą, kraujuoja.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024 m. kovo 12 d. specialisto išvadoje Nr. G 301/2024(04) rašoma, kad nukentėjusiajam nustatyta muštinė žaizda tarpuakio srityje. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, padarytas vieno trauminio poveikio metu, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apibendrinęs ir įvertinęs minėtus duomenis, kurie laikomi įrodymais, teismas daro išvadą, kad byloje užtenka įrodymų pripažinti, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį grėbliu ir sužalojo kaktą, kas traktuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos M. K. parodymai iš dalies (pvz., dėl nukentėjusiojo sužalojimo vietos) sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojos A. B. parodymais, o iš dalies (pvz., dėl grėblio nebuvimo įvykio vietoje) prieštarauja kaltinamojo paaiškinimams. Nors nusikaltimo įrankis (grėblys) nerastas, pasak specialisto, žaizda tarpuakio srityje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. nukentėjusysis nesusižalojo. Turint omenyje kaltinamojo ir nukentėjusio didelį amžiaus skirtumą (juos skiria (duomenys neskelbtini) m.), kūno sudėjimą (atitinkamai stambaus ir lieso), nepanašu, kad nukentėjusysis būtų kėsinęsis į kaltinamojo sveikatą akmeniu. Byloje nėra jokių medicininių duomenų apie kaltinamojo sužalojimą.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 metų (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) vaikus. Nedirba, bet turi oficialaus darbo Lietuvoje stažo su pertraukomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. spalio 29 d. iki šiol registruotas Užimtumo tarnyboje. 2019-2024 m. 10 kartų baustas administracine tvarka. Nėra informacijos apie baudų sumokėjimą. Lietuvoje 2002 m. teistas už plėšimą; 2007 m. – už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą tyčia; 2009 m. – už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (policijos pareigūnams grasino durti peiliu, pasipriešino jiems); 2012 m. – už viešosios tvarkos pažeidimą (iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam, dėl ko šis nugriuvo ir susižalojo dešinės rankos pirštą); 2014 m. – už fizinio skausmo sukėlimą motinai E. M. (tyčia sudavė rankomis ne mažiau kaip 10 smūgių ir spyrė kojomis ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas); 2022 m. – už nežymų sveikatos sutrikdymą partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, M. K. (tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip 4 kartus į veido sritį bei mobilaus ryšio telefonu sudavė į kairę akį); 2024 m. – už nežymų sveikatos sutrikdymą partnerei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, M. K. (ant žemės gulinčiai nukentėjusiajai tyčia spyrė nenustatytą skaičių kartų į šonų sritį, kumščiu sudavė nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas). 2009 m. teistas Didžiojoje Britanijoje už įsilaužimą ir vagystę. Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis atitinka BK 27 straipsnio 1 dalies sąlygas: tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, taip pat kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų pobūdį (nusikaltimai smurtiniai arba susiję su fizinio smurto panaudojimu), sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, teismas pripažįsta jį recidyvistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmių rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis teisiamas 8 kartą, 4 kartą už smurtinę nusikalstamą veiką. Nusikaltimo priežastis – ginčas dėl užsikimšusio vamzdžio. Kaltinamasis sudavė garbaus amžiaus nukentėjusiajam grėbliu į gyvybiškai svarbų organą – galvos sritį, pasekmės galėjo būti fatališkos, jei būtų pataikęs į akį (-is).

Ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam buvo taikytos įvairios bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas), tačiau kaltinamasis nekeičia elgesio ir konfliktus sprendžia jėga.

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį (menkavertė), eigą, būdą (primityvus), smurtinių veiksmų kiekį ir dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nenustatęs jo atsakomybę lengvinančių ir nustatęs vieną sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas, jo trukmę (dydį) parinkdamas didesnį už minimumą (BK 49 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtas areštas dalinio sudėjimo būdu subendrinamas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu skirtu 60 parų areštu ir skiriama (nustatoma) galutinė subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą arešto bausmę santykiu 1:1 įskaičiuojama arešto bausmė, kaltinamojo atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendį.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Atidėdamas arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Kaltinamasis linkęs smurtauti, todėl arešto vykdymo atidėjimo institutas netaikomas.

V. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: optinė duomenų laikmena su garso įrašo skaitmenine kopija, nukentėjusiajam skambinant į BPC, prisegta prie galinio bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinama su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 25 paras arešto.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu D. M. skirtą 25 parų areštą dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. teismo nuosprendžiu skirtu 60 parų areštu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir skirti (nustatyti) galutinę subendrintą bausmę – 80 parų arešto.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinį subendrintą 80 parų areštą įskaityti bausmę, kurią D. M. atliko pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti D. M. recidyvistu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: optinę duomenų laikmeną su garso įrašo skaitmenine kopija, nukentėjusiajam skambinant į BPC, prisegtą prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.