Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1120-1032/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-09-30
Bylos Nr.: e2-1120-1032/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15976-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Zubrickaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“
Atsakovas: SKYUP MT Limited
Advokatai: Kamilė Tamošaitytė, Modesta Nekrašaitė, Nerijus Zaleckas

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.10Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-1120-1032/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15976-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.10; (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalį veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ atstovei advokato padėjėjai Modestai Nekrašaitei,

atsakovo SKYUP MT Limited atstovei advokato padėjėjai Kamilei Tamošaitytei,

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovui SKYUP MT Limited dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 600 Eur kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas, vykdydamas oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių D. V., D. V., L. V. ir M. V. atžvilgiu, kadangi Skrydis Nr. U5 7132, vykęs 2024 m. balandžio 23 d. maršrutu Šarm el Šeichas (SSH) - Vilnius (VNO), buvo sutrikdytas. Minėtas skrydis vėlavo atvykti 3 val. 52 min. Keleiviai yra perleidę savo reikalavimo teisę dėl kompensacijos pagal minėtą reglamentą ieškovei tam, kad ji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovo. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovas kompensacijos pretenzijos pagrindu neišmokėjo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovės ieškinio netenkinti bei priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad skrydis U57132 maršrutu Šarm el Šeichas – Vilnius, kurį vykdė atsakovas, pagal tvarkaraštį turėjo prasidėti 19:30 UTC ir atvykti į Vilnių 00:35 UTC 2024 m. balandžio 24 d., tačiau faktinis išvykimo laikas buvo 23:20 UTC, o atvykimo – 04:00 UTC. Taigi, bendras vėlavimo laikas siekė 3 val. ir 25 min. Skrydžio vėlavimą lėmė kelios priežastys, tarp jų – ir objektyviai nuo atsakovo valios nepriklausančios aplinkybės. Pagal vidinį ataskaitinį fiksavimą, net 50 min. vėlavimą sukėlė keleivių sprendimas atsisakyti skristi po įlaipinimo: 12 keleivių su savo registruotu bagažu pareiškė norą neskrisi, ir dėl to buvo būtina atlikti bagažo iškrovimo procedūras. Atsakovo nuomone, ši situacija laikytina išimtine aplinkybe, kaip tai suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, kadangi: (i) keleiviai jau buvo įlaipinti ir priėmę vežimo sąlygas; (ii) jų sprendimas nesinaudoti paslauga buvo vienašališkas, netikėtas ir atsakovo nekontroliuojamas; (iii) Atsakovas ėmėsi visų pagrįstų priemonių įtikinti keleivius likti, tačiau jų sprendimas nesikeitė; (iv) tokie įvykiai, kai keleiviai atsisako skristi po įlaipinimo, nėra būdingi įprastai aviacijos veiklai, todėl negali būti laikomi numatomais ar valdomais. Nurodo, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C?315/15, Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad jeigu skrydžio atvykimo vėlavimą lėmė tiek išimtinės aplinkybės, tiek kitos priežastys, iš bendros vėlavimo trukmės turi būti išskaičiuota trukmė, kurią nulėmė išimtinės aplinkybės, ir tik likusi dalis yra pagrindas spręsti dėl kompensacijos taikymo. Vadovaujantis tuo bendras skrydžio vėlavimas buvo 3 val. 25 min. – 50 min. iš jų lėmė išimtinės aplinkybės, atėmus šį laiką, likęs vėlavimas sudaro 2 val. 35 min., o tai neperžengia Reglamento 7 straipsnyje įtvirtintos 3 val. ribos. Dėl to nėra pagrindo atsakovą įpareigoti mokėti kompensaciją, nes vėlavimo trukmė, atėmus išimtinių aplinkybių poveikį, nesiekia teisės aktuose numatytos ribos. Atsakovo teigimu, skrydžio U57132 vėlavimą tiesiogiai lėmė nuo atsakovo valios nepriklausančios, objektyviai neprognozuojamos keleivių elgesio aplinkybės, todėl šiuo atveju taikytina Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtinė aplinkybė, atleidžianti atsakovą nuo pareigos mokėti kompensaciją.

3. Atsakovas taip pat nesutinka su prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžiu ir laiko jį neproporcingu bei nepagrįstu, atsižvelgiant į ieškovės procesinio elgesio pobūdį, konkrečios bylos turinį bei faktines aplinkybes. Atsakovas pažymi, kad ieškovė per pastaruosius 2024-2025 metus Lietuvos teismuose yra inicijavusi daugiau nei 60 identiško pobūdžio civilinių bylų, kuriose reikalavimai grindžiami: (i) tais pačiais teisiniais argumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 261/2004; (ii) tapačios struktūros ir turinio ieškiniais; (iii) tik minimaliai redaguotais duomenimis (keleivių pavardės, užsakymo numeriai, skrydžių datos). Atsakovo teigimu, tai patvirtina, kad ieškovės parengti ieškiniai ir jų priedai yra tipiniai ir šabloniniai, ir tokie procesiniai dokumentai parengti remiantis vieną kartą parengta šablonine forma, be būtinybės kiekvienu atveju skirti analogišką darbo laiką bei teisinę analizę, negali būti vertinami tapačia bylinėjimosi išlaidų suma. Be to, ieškovė, veikdama kaip profesionali įmonė, kurios pagrindinė veikla reikalavimų dėl keleivių kompensacijų administravimas – turi ne tik teisinę, bet ir organizacinę bei administracinę infrastruktūras, leidžiančias efektyviai automatizuoti pretenzijų ir ieškinių rengimo procesą. Todėl šių bylų rengimo kaštai neturėtų būti tapatinami su individualiais, vienkartiniais ginčais, kuriuose būtina specifinė analizė ar individualus teisinis vertinimas. Tokios aplinkybės rodo, kad reikalauti 1 573 Eur (ir kitų sumų analogiškose bylose) už kiekvienos bylos dokumentų analizę, vertimą, rengimą ir atstovavimą yra visiškai neprotinga ir nesąžininga, nes realios sąnaudos vienai bylai turint pagrindinį suformuotą dokumento šabloną yra ženkliai mažesnės nei ieškovės kiekvieną kartą kiekvienoje atskiroje byloje prašoma suma. Pažymi, kad nagrinėjama byla nėra teisiškai sudėtinga, joje nėra kilę teisės aiškinimo klausimų, kurių sprendimas reikalautų papildomų specialių žinių ar didelės teisinės analizės. Toks bylos pobūdis lemia, kad faktinės aplinkybės yra aiškios ir ribotos apimties, o ginčas iš esmės susijęs tik su Reglamento Nr. 261/2004 nuostatų techniniu taikymu. Atsižvelgiant taip pat į tai, jog byloje nebuvo vykdomas sudėtingas įrodymų tyrimas, nebuvo teismo posėdžių, neišduoti jokie papildomi procesiniai dokumentai (ekspertizės, apklausos ir pan.), nėra pagrindo manyti, kad atstovavimo išlaidos pasiekė tokią apimtį, kokią deklaruoja ieškovė. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrindė prašomo bylinėjimosi išlaidų dydžio, nagrinėjama byla yra šabloninio pobūdžio – nedidelės apimties ir nesudėtinga, tokio ginčo realios sąnaudos neturėtų būti perkeliamos kaip individuali našta kiekvienai bylai, todėl atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujama suma, kuri yra laikytina neproporcinga ir nepagrįsta, ir šios išlaidos turėtų būti sumažintos iki minimalios, realiai patirtos ir pagrįstos sumos.

4. Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį savo atsisakymą mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 iš esmės grindžia neva ypatingomis aplinkybėmis – keleivių atsisakymu skristi. Ieškovė nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais teisiniais argumentais. Ieškovės vertinimu, atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovas neįrodė ypatingų aplinkybių egzistavimo fakto. Nurodo, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamąją dalį, kaip ir pagal Monrealio konvenciją, skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Oro vežėjas, siekdamas išvengti prievolės mokėti kompensaciją, turi įrodyti, jog skrydžio atšaukimas ar atidėjimas (vėlavimas) buvo neišvengiamas net imantis visų pagrįstų priemonių. Ieškovės vertinimu, atsakovas nepagrindė, jog ji šių aplinkybių realiai negalėjo kontroliuoti ir jog skrydžio atidėjimas buvo neišvengiamas net imantis visų pagrįstų priemonių. Ieškovė nurodo, kad remiantis ESTT jurisprudencija, taip pat akivaizdu, jog ginčo skrydžio keleivių atsisakymas skristi ginčo skrydžiu, dėl ko buvo būtina atlikti bagažo iškrovimo procedūras, šiuo atveju nėra ir negali būti laikoma ypatinga aplinkybe, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik neįrodė ypatingų aplinkybių fakto, tačiau ir to, kad sutrikdymo nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių. Ieškovė nurodo, jog pats atsakovas prisidėjo prie tokio keleivių elgesio atsiradimo. Atsižvelgiant į išdėstytus teisinius argumentus darytina išvada, jog atsakovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. neįrodė, kad ginčo skrydis buvo sutrikdytas dėl ypatingų aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą Nr. 261/2004, egzistavimo, jo pozicija ginčo klausimu yra nepagrįsta, todėl atsakovo atsiliepimo argumentai atmestini, o ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovė pabrėžia, kad jos prašoma priteisti bylinėjimosi suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 20 d. redakcija) („Rekomendacijos“) 8.2 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir jų neviršija. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik pagal pateikiamo ieškinio turinį, tačiau tai pat turi būti įvertintos laiko sąnaudos, reikalingos ieškinio medžiagai surinkti, išanalizuoti, apibendrinti, parengti tiek patį ieškinį, tiek jo priedus. Ieškovė pažymi, jog visi šie veiksmai (susipažinimas su bylos medžiaga, surinkimas, apibendrinimas, analizė, paties ieškinio, jo priedų parengimas) patenka į Rekomendacijų 8.2 punkto taikymo sritį, todėl akivaizdu, jog tariamas ieškinių šabloniškumas nesudaro pagrindo išvadai dėl priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nepagrįstumo – ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma atspindi įdėto darbo ir laiko sąnaudų kiekį.

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jo turimais duomenimis, 12 keleivių atsisakė tęsti kelionę išimtinai dėl subjektyvios baimės. Šis sprendimas buvo paremtas individualia keleivių valia, o ne objektyviomis priežastimis. Atsakovo vertinimu, tokio pobūdžio subjektyvios aplinkybės nesuponuoja Reglamente numatytos pareigos mokėti kompensaciją. Pažymi, kad vadovaujantis Reglamentu keleiviai, siekdami pagrįsti kompensacijos reikalavimą, privalo įrodyti, jog jų atsisakymas tęsti kelionę buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Tačiau byloje nėra pateikta jokių realią keleivių baimę pagrindžiančių dokumentų ar įrodymų, todėl nėra pagrindo manyti, jog keleivių baimė buvo pagrįsta realiomis priežastimis nutraukti kelionę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pačių keleivių sprendimas ir prašymas išlaipinti juos, nesant jokių objektyvių ar teisiškai reikšmingų kliūčių skrydžiui tęsti, savaime negali būti vertinamas kaip pagrindas kompensacijai priteisti. Atsakovas į bylą pateikė dokumentą, kuriame užfiksuotas orlaivio darbo laikas, kuris yra pildomas orlaivio kapitono išvadų pagrindu, remiantis skrydžio faktiniais duomenimis (tikslus atvykimo laikas fiksuojamas tiesiogiai orlaivio kapitono ir perduodamas pateiktoje ataskaitoje – raporte). Praktikoje tokie duomenys yra žymimi ranka, rašytiniu būdu, pagal kapitono fiksuotus duomenis, kurie atspindi tikrąją skrydžio eigą ir laikus. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie paneigtų atsakovo pateiktą oficialų raportą. Byloje nėra jokių alternatyvių šaltinių ar objektyvių duomenų, kurie rodytų kitokį faktinį orlaivio nusileidimo laiką. Ieškovė pateikė papildomą komunikaciją, iš kurios matyti, kad bendras skrydžio vėlavimo laikas siekė 3 val. 19 min. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad keleivių išlaipinimas truko 50 minučių, realus vėlavimas, atsiradęs dėl objektyvių aplinkybių, sudaro tik 2 val. 29 min., o tai nesiekia Reglamentu nustatyto 3 valandų termino, nuo kurio turėtų būti skaičiuojama prašoma priteisti kompensacija. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovas laikosi nuoseklios pozicijos, kad nagrinėjamu atveju kompensacija ieškovei nėra mokėtina, kadangi skrydžio vėlavimas neviršijo Reglamente nustatytos ribos, o pats keleivių išlaipinimas vyko jų pačių iniciatyva bei yra nepagrįstas objektyviomis ar nenumatytomis aplinkybėmis.

7. Ieškovės atstovė advokato padėjėja Modesta Nekrašaitė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas nepateikė aiškių, objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų, kurie leistų nustatyti, kad ginčo skrydžio vėlavimas kilo būtent dėl ginčo skrydžio metu susiklosčiusių, išimtinių aplinkybių ir kad šių pasekmių buvo neįmanoma išvengti, net ir taikant visas pagrįstas organizacines ar technines priemones. Įvertinus atsakovo poziciją, matyti, kad nei vienas iš jo nurodytų argumentų neatitinka Reglamento ypatingos aplinkybės sampratos, dalis vėlavimo, kurį atsakovas sieja su keleivių sprendimu nebeskristi, t. y. 50 min. vėlavimas kilo dėl keleivių elgesio, o ne dėl objektyvių veiksnių, nurodytų Reglamento 14 punkto konstatuojamojoje dalyje. Keleivių sprendimas neskristi po įlaipinimo nėra nei politinis įvykis, nei meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, nei saugumo grėsmė, nei kokia kita aplinkybė, kurią pagal Reglamento 14 punkto konstatuojamosios dalies reikalavimus būtų galima pripažinti ypatinga aplinkybe. Pažymi, kad atsakovas su atsiliepimu pateikė duomenis, kad dalis skrydžio vėlavimo buvo susiję su orlaivio gedimu ir jo pašalinimu, o kita dalis – su keleivių išlaipinimu. Ieškovės atstovės vertinimu, tai leidžia tikėtinai teigti, kad keleiviai sprendimą neskristi priėmė po to, kai lėktuvas buvo remontuojamas. Atsakovo pozicija, kad keleivių baimė skristi buvo subjektyvi ir jai nebuvo jokių priežasčių, laikytina nepagrįsta. Tai įrodo, kad skrydį faktiškai sutrikdė techniniai gedimai, kuriuos Europos Teisingumo Teismas priskiria įprastinei oro vežėjų veiklos rizikai, o ne ypatingoms aplinkybėms. Šiuo atveju atsakovas neįrodė nei konkrečios keleivių sprendimo priežasties, nei to, jog ėmėsi visų pagrįstų priemonių tokioms aplinkybėms išvengti. Pažymi, kad keleivių sprendimas neskristi yra tam tikra rizika, su kuria oro vežėjas turi būti pasirengęs susidurti. Tokia situacija yra veiklos rizikos dalis, o ne ypatinga aplinkybė.

Atsiliepimas

8. Atsakovo atstovė advokato padėjėja Kamilė Tamošaitytė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad su ieškiniu ieškovė pateikė vieną įrodymą, kuriuo nuosekliai rėmėsi ir kuriame skrydžio vėlavimo laikas buvo nurodytas 4 val. Po parengiamojo teismo posėdžio ieškovė pateikė papildomus duomenis, tai tas skrydžio vėlavimo laikas jau oficialiais oro uosto duomenimis yra pasikeitęs ir atkreipia dėmesį, kad jis yra labai artimas atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodytam skrydžio vėlavimo laikui, t. y. skiriasi vos keliomis minutėmis. Nurodo, kad atsakovas paties vėlavimo fakto neginčija, tačiau laikosi pozicijos, kad dalį vėlavimo laiko sąlygojo aplinkybės, kurios šalina atsakovo atsakomybę. Sutinka su ieškovės atstovės nurodyta pozicija, kad dalis vėlavimo laiko buvo sąlygota orlaivio techninės priežiūros darbų, kuris yra natūralus procesas oro vežėjų kasdienybėje. Tačiau kitą dalį vėlavimo sąlygojo aplinkybė, kurią atsakovas laiko ypatinga, t. y., kad 12 keleivių jau įsėdus į lėktuvą priėmė sprendimą nutraukti vežimo sutartį ir jų pageidavimu buvo išlaipinti iš orlaivio. Tiek keleivių išlaipinimas, tiek jų registruoto bagažo grąžinimo iš orlaivio procesas užtruko 50 min. Atsakovas laikosi pozicijos, kad vienašalis keleivių apsisprendimas, nesant jokių objektyvių priežasčių, kad skrydis negali vykti, yra niekaip nuo atsakovo valios nepriklausanti ir nekontroliuojama aplinkybė ir jis tokiam keleivių apsisprendimui neturėjo jokios įtakos. Atsakydama į teismo užduot klausimą ar sutinka su į bylą ieškovės pateiktais oficialiais vėlavimo duomenimis, kur nurodomas lėktuvo vėlavimo laikas 3.19 min., nurodė jog sutinka. Dėl konkrečių keleivių išlaipinimo priežasčių paaiškinti negalėjo, nes jos nėra žinomos, raštiško keleivių paaiškinimo nebuvo pateikta. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, kodėl išlaipinimas užtruko 50 minučių paaiškino, jog reikėjo išlaipinti keleivius, kopėčias nustumti, bagažą iškrauti. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos, ginčą nėra sudėtingas, byla nereikalauja specialių žinių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas teikia oro pervežimo paslaugas. Keleiviai įsigijo lėktuvo skrydžio bilietus kelionei, kuri buvo suplanuota 2024 m. balandžio 23 d. iš Šarm el Šeicho (SSH) į Vilnių (VNO), skrydžio Nr. U5 7132, išvykimo laikas 21.30 val., atvykimo laikas 03:35 val., kelionės atstumas 3 065,72 km². Skrydis Nr. U5 7132 buvo atidėtas, dėl ko keleiviai kelionės tikslą pasiekė daugiau kaip 3 valandomis vėliau – pagal byloje pateiktus Lietuvos oro uostų duomenis, skrydis Nr. U5 7132 faktiškai nusileido 06.54 val., t. y. vėlavo 3 val. 19 min. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, reikalaudama išmokėti 1 600 Eur kompensaciją dėl atidėto skrydžio. Atsakovas per pretenzijoje nustatytą terminą kompensacijos ieškovei neišmokėjo. Atsakovas į bylą pateikė duomenis, kad skrydis Nr. U5 7132 vėlavo dėl APU (pagalbinio energijos įrenginio) techninės priežiūros, grįžimo į peroną dėl techninių priežasčių – indikacijų problema bei dėl 12 keleivių su bagažu išlaipinimo (jie atsisakė skristi).

10. Keleiviai D. V., D. V., L. V. ir M. V. 2024 m. balandžio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į oro vėžėją dėl piniginės kompensacijos dėl atidėto skrydžio Nr. U5 7132 perleido ieškovei, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovui turėjo teisę reikšti pradiniai kreditoriai (keleiviai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Dėl kompensacijos priteisimo

11. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 600 Eur kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio b punktą, argumentuodama, kad skrydis Nr. U5 7132, vykęs 2024 m. balandžio 23 d. maršrutu Šarm el Šeichas (SSH) – Vilnius (VNO) į galutinę paskirties vietą vėlavo atvykti daugiau nei 3 val. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutinka ir teigia, kad 12 keleivių su savo registruotu bagažu po įlaipinimo pareiškė norą nebeskristi skrydžiu Nr. U5 7132, todėl šių keleivių išlaipinimas ir jų registruoto bagažo iškrovimo procedūra užtruko 50 minučių. Atsakovas šias aplinkybes laiko ypatingomis ir nuo jo nepriklausančiomis, kurias minusavus iš bendro vėlavimo laiko jisai neviršija 3 valandų, ko pasekoje atsakovas neturi pareigos mokėti kompensacijos.

12. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004, Reglamentas). Reglamentas Nr. 261/2004 nustato minimalias keleivių teises, kai juos be jų sutikimo atsisakoma vežti, jų skrydis atšaukiamas ar jų skrydis atidedamas (Reglamento Nr. 261/2004 1 straipsnio 1 dalis). Keleivių, kurių skrydis atšauktas, teisės išdėstytos Reglamento 5 straipsnyje, kurio c punkte tokiems keleiviams įtvirtinta teisė į skrydį vykdančio vežėjo išmokamą kompensaciją, jeigu neįvykdomos Reglamento 5 straipsnio c punkto papunkčiuose nustatytos sąlygos. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, nebent jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Oro vežėjo pareigos atidėto skrydžio keleiviams, be kita ko, įtvirtintos Reglamento Nr. 261/2004 6 straipsnyje.

13. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad skrydžio atidėjimas ir skrydžio atšaukimas yra skirtingos skrydžių kategorijos ir net ir ilgam atidėti skrydžiai negali būti prilyginami atšauktiesiems, jeigu jie vykdomi pagal iš pradžių numatytą planą. Tačiau ESTT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais. Tokie keleiviai gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad tais atvejais, kai keleivių pervežimas į jų paskirties punktą užtrunka ilgiau, žalą patiria tiek atšauktų, tiek atidėtų skrydžių keleiviai ir kad tokių keleivių patiriama žala yra analogiška, todėl atidėtų skrydžių keleivių situacija iš esmės nesiskiria nuo tos, į kurią patenka atšauktų skrydžių keleiviai pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį. Taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas Sturgeon and Others, C-402/07, C-432/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

14. Mokėtinos kompensacijos dydis pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies nuostatas priklauso nuo skrydžių atstumo. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250 Eur visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju ir c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 4 dalis).

15. Vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi, oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jeigu gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

16. Reglamento Nr. 261/2004 14 punktas nurodo, kad kaip ir pagal Monrealio konvenciją, skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Turėtų būti laikoma, kad susidarė ypatingos aplinkybės, kai tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų (Reglamento Nr. 261/2004 15 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu iš esmės akcentavo vienintelę aplinkybę, kurią ir įrodinėjo, kad 12 keleivių su savo registruotu bagažu pareiškė norą neskrisi skrydžiu U5 7132 dėl subjektyvių atsakovui nežinomų priežasčių, ir dėl to buvo būtina išlaipinti šiuos keleivius, atlikti bagažo iškrovimo procedūras ir tai užtruko 50 minučių. Įrodinėdamas skrydžio vėlavimo priežastis, atsakovas pateikė į bylą 2024 m. gruodžio 27 d. SKYUP MT LIMITED laišką Lietuvos transporto saugos administracijai, kuriame nurodomos skrydžio U5 7132 vėlavimo priežastys ir jų kvalifikavimas, taip pat skrydžio įvykio suvestinę, kurioje nurodyti techniniai duomenys apie vėlavimą ir priežastis bei sąskaita iš TIGER AVIATION – oro uosto paslaugų kainoraštis (bagažas, autobusai, darbuotojai ir pan.).

18. „Ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie atitinka dvi sąlygas: dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti (ESTT 2017 m. gegužės 4 d. Sprendimo Peškova ir Peška, C-315/15, EU:C:2017:342, 22 punktas ir nurodyta jurisprudencija). ESTT pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės nebūtinai automatiškai yra atleidimo nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos pareigos mokėti kompensaciją pagrindai (ESTT 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C-549/07, EU:C:2008:771, 22 punktas), dėl to kiekvienu atveju reikia vertinti, ar jos atitinka nurodytas dvi kumuliacines sąlygas. Be to, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 261/2004 tikslą, kaip matyti iš jo 1 konstatuojamosios dalies, užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir į tai, kad šio reglamento 5 straipsnio 3 dalimi nukrypstama nuo keleivių teisės į kompensaciją skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju principo, sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal pastarąją straipsnio dalį, turi būti aiškinama griežtai (ESTT 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Wallentin-Hermann, C-549/07, EU:C:2008:771, 20 punktas).

19. Galimybės kontroliuoti aplinkybes nebuvimas įrodinėjamas vertinant, ar oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C?159/18, 15 punktas). Tokiu aukščiau nurodytos teisės normos išaiškinimu remiasi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

20. ESTT jurisprudencijoje dėl oro vežėjo atsakomybės suformuluota nepakeliamos aukos sąvoka: jeigu atitinkamas oro vežėjas iš tikrųjų galėjo imtis tokių priemonių, nacionalinis teismas, vadovaudamasis jurisprudencija, taip pat turi įsitikinti, kad dėl atitinkamų priemonių šis vežėjas neturi daryti nepakeliamos aukos atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus (ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 46 punktas). ESTT taip pat nurodyta, jog oro vežėjas turi įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, finansines ir materialines priemones ir, atsižvelgiant į jo įmonės turimus pajėgumus tuo metu nedarydamas nepakeliamos aukos jis akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti šio skrydžio atšaukimo arba atvykimo atidėjimo trims arba daugiau valandų dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė (ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje C-315/15 29 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu dėstomais motyvais. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad prieš skrydį lėktuvas susidūrė su techniniais gedimais, kuriuos reikėjo pašalinti, todėl lėktuvas buvo remontuojamas, todėl teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad keleiviai sprendimą nebeskristi priėmė būtent tada, kai sužinojo apie lėktuvo gedimą. Tai įrodo, jog skrydį faktiškai trikdė techniniai gedimai – o būtent juos Europos Teisingumo Teismas priskiria įprastinei oro vežėjo veiklos rizikai, o ne ypatingoms aplinkybėms. Pavyzdžiui, ESTT 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendime Corina van der Lans prieš K. L. Maatschappij NV, byloje Nr. C-257/14, nurodyta, jog gedimas, atsiradęs dėl tam tikrų orlaivio detalių jau buvusių trūkumų, žinoma, laikytinas netikėtu įvykiu, glaudžiai susijęs su labai kompleksiška orlaivio funkcionavimo sistema, nes jį oro vežėjas dažnai naudoja sudėtingomis ar netgi ekstremaliomis meteorologinėmis sąlygomis, beje, turint omenyje tai, kad jokia orlaivio detalė nėra amžina. Tačiau darytina išvada, kad šis netikėtas įvykis būdingas įprastai oro vežėjo veiklai, nes šis vežėjas paprastai susiduria su tokiomis nenumatytomis techninėmis problemomis. Kita vertus, aplinkybes, pavyzdžiui, kaip išvengti tokio gedimo ar jį pašalinti, įskaitant tai, kaip pakeisti detales, jau turėjusias defektą, atitinkamas oro vežėjas gali realiai valdyti, nes būtent jis turi užtikrinti ekonominiais tikslais eksploatuojamų orlaivių priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą. Taigi byloje nurodyta, jog netikėtas techninis gedimas, kuris atsirado ne dėl blogos priežiūros ir nebuvo nustatytas įprastinių patikrinimų metu, nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką, o techniniai gedimai susiję su pačiu orlaivio eksploatavimu yra įprasta lėktuvo veiklos dalis. Pažymėtina ir tai, kad keleivių sprendimas neskristi po įlaipinimo nėra nei politinis įvykis, nei meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, nei saugumo grėsmė, nei kokia nors kita aplinkybė, kurią pagal reglamento 14 punkto reikalavimus būtų galima pripažinti ypatinga aplinkybe.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė keleivių sprendimo konkrečios priežasties (pavyzdžiui, kad tai būtų buvusi saugumo rizika ar rimtas techninis defektas) bei atsakovas nepateikė įrodymų, kad bandė išvengti šios situacijos (pavyzdžiui, greitai pakeisti lėktuvą, pasinaudoti kita įgula, paskirstyti bagažą ar užtikrinti greitesnį iškrovimą). Vežėjas neįrodė, kad dar kokios nors priemonės būtų sukėlusios jam „nepakeliamą auką“ – t. y. kad bandymas išvengti šio vėlavimo būtų buvęs ekonomiškai ar techniškai neįmanomas. Keleivių sprendimas neskristi yra tam tikra rizika, su kuria oro vežėjas turi būti pasirengęs susidurti. Tokia situacija yra veiklos rizikos dalis, o ne „ypatinga aplinkybė“, nes tai nėra neįprasta ar neprognozuojama (nėra analogiška, pvz., oro uosto uždarymui dėl karo), vežėjas neįrodė, kad imdamasis visų priemonių negalėjo to išvengti be „nepakeliamos aukos“.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė ypatingų aplinkybių dėl ginčo skrydžio atšaukimo. Net ir pripažinus, kad 12 keleivių savavališkas sprendimas neskristi lėmė 50 min. vėlavimą, šis įvykis nepriskiriamas Reglamento 261/2004 „ypatingų aplinkybių“ sampratai, todėl pripažintina, jog atsižvelgiant į tai, kad galutinis skrydžio atvykimo vėlavimas (3 val. 19 min.) viršija 3 val. ribą ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 1 600 Eur kompensacija (4 x 400 Eur) (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktas, 3 dalis, 7 straipsnio 1 dalies a punktas, CPK 140 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies.

26. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, jog iš viso byloje patyrė 1 659 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 36 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą, 50 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą į Maltą ir 1 573 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

27. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomu priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dydžiu ir laiko jį neproporcingu bei nepagrįstu, todėl ieškinio tenkinimo atveju, prašo ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti. Pažymi, kad nagrinėjama byla nėra teisiškai sudėtinga, joje nėra kilę teisės aiškinimo klausimų, kurių sprendimas reikalautų papildomų specialių žinių ar didelės teisinės analizės. Atsižvelgiant taip pat į tai, jog byloje nebuvo vykdomas sudėtingas įrodymų tyrimas, nebuvo teismo posėdžių, neišduoti jokie papildomi procesiniai dokumentai (ekspertizės, apklausos ir pan.), nėra pagrindo manyti, kad atstovavimo išlaidos pasiekė tokią apimtį, kokią deklaruoja ieškovė. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrindė prašomo bylinėjimosi išlaidų dydžio, nagrinėjama byla yra šabloninio pobūdžio – nedidelės apimties ir nesudėtinga, tokio ginčo realios sąnaudos neturėtų būti perkeliamos kaip individuali našta kiekvienai bylai, todėl atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujama suma, kuri yra laikytina neproporcinga ir nepagrįsta, ir šios išlaidos turėtų būti sumažintos iki minimalios, realiai patirtos ir pagrįstos sumos.

28. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

29. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog ieškovė, atstovaujama advokato Nerijaus Zalecko, yra pareiškusi eilę ieškinių oro linijų kompanijoms dėl kompensacijų priteisimo pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo, kurių pagrindu yra / buvo iškeltos civilinės bylos. Šių ieškinių dalykas ir pagrindas, kaip teisingai nurodo ieškovė ir atsakovas, yra kildinami iš nurodyto Reglamento ir nulemti to, kad oro linijų kompanijos nevykdo tesės akte nustatytos šių bendrovių pareigos išmokėti keleiviams šiame teisės akte nurodyto dydžio kompensacijas. Tai, kad ieškiniai reiškiami standartinės ir pasikartojančios situacijos pagrindu, teismo vertinimu, ir nulemia šių ieškinių formą ir turinį. Tačiau, kiekvienu atveju ieškinio parengimo esmę sudaro ne pats ieškinio, kaip dokumento parengimas, o konkrečios situacijos, kuomet keleiviams oro bendrovė neišmoka kompensacijos, įvertinimas, įrodymų surinkimas, konkrečių skrydžių atšaukimo ar atidėjimo priežasčių, keleivių prarasto laiko trukmės, skydžių atstumo, ypatingų aplinkybių, kurios sąlygojo skrydžio vėlavimą ar atšaukimą, (ne)buvimo, analizė, pretenzijų (į kurias atsakovai nereaguoja) parengimas, o taip pat įrodymų vertimų į valstybinę kalbą rengimas, ieškinio vertimas į tą kalbą, kurią supranta ir naudoja atsakovai – oro linijų kompanijos, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovo argumentus dėl ginčo nesudėtingumo ir ieškovės inicijuotų šabloninio pobūdžio bylų. Kiekvienas ieškovės inicijuotas ginčas iš esmės skirtingas savo faktinėmis aplinkybėmis, pagrindu, specifika (tarptautinis elementas) ir kt. Be to, šioje byloje buvo du posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė, taip pat į bylą ieškovė teikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra racionalios bei pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

30. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė siekė ginčą išspręsti dar iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos ir siuntė atsakovui pretenziją dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovas į siustą pretenziją nereagavo, o tai reiškia, kad atsakovas ikiteisminio ginčo metu nebendradarbiavo su ieškove, nesiekė to, kad galimas šalių ginčas dėl kompensacijos (ne)mokėjimo klausimų būtų išspręstas kuo mažesnėmis laiko ir piniginių lėšų sąnaudomis. Tuo atveju, jeigu atsakovas dar ikiteisminėje stadijoje būtų įgyvendinęs ieškovės reikalavimus, atsakovas nebūtų patyręs jokių teisminių bylinėjimosi išlaidų, todėl teismo vertinimu, atsakovas savo neveikimu nulėmė tai, kad buvo pareikštas ieškinys, o ieškovė buvo priversta patirti bylinėjimosi išlaidas, kurias ir prašo priteisti iš atsakovo.

31. Įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, į tai, jog prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių dydžių, bei į tai, kad abi ginčo šalys yra verslo įmonės, o atsakovas yra keleivių pervežimus vykdanti aviakompanija, kuris ignoravo ieškovės siekį ginčą spręsti ikiteisminiu keliu, atsakovo argumentai, nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomų priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 1 659 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 36 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą, 50 Eur išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą į Maltą ir 1 573 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo SKYUP MT Limited 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) kompensaciją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų 00 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 659 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė