Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarke, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) bankrotų administratoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d., 163 str., 138 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir turėdamas tėvo pareigas, įtvirtintas LR CK 3.155 str., t.y. rūpintis vaiko sveikata, atsižvelgiant į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, užtikrinti saugią aplinką ir gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, nuo 2009 m. iki 2011 m. spalio 2 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), elgėsi nerūpestingai, nenumatydamas, kad dėl jo santykių ir veiksmų artimoje aplinkoje dukros I. V. psichinei sveikatai gali būti padaryta žala, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t.y., sistemingai, provokuodamas konfliktus su sutuoktine R. V. ir smurtaudamas jos atžvilgiu; priekabiaudamas dėl dukros I. V. ir kitų šeimos narių elgesio buityje ir dėl to kylančių konfliktų metu žodžiais ir veiksmais demonstruodamas agresiją, tuo šiurkščiai pažeisdamas vaiko teises, sukūrė psichotraumuojančią situaciją ir adaptacijos sutrikimus I. V., taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą, o būtent: 1) 2009 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau du kartus: 2009 m. kovo 29 d., 2009 m. gegužės 22 d., smurtavo R. V. atžvilgiu padarydamas jai sužalojimus, kurie buvo akivaizdžiai matomi, neapsaugodamas tuo metu mažametės I. V. nuo traumuojančios patirties, versdamas I. V. pergyventi dėl motinos sveikatos ir tėvų priešiškų santykių, taip pažeisdamas vaiko teisę/poreikį, kad su juo būtų elgiamasi pagal jos raidos lygį; 2) 2009 m. gruodžio 26 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vaiko amžiaus neatitinkančių bendravimu su nepilnamete, pažeidė I. V. teisę/poreikį, kad su ja būtų elgiamasi pagal jos raidos lygį, kai be priežasties jos pačios ir namuose buvusių bendraamžių akivaizdoje kaltino I. V. ir jos draugus nepadoriu elgesiu, demonstravo priešiškumą, įžeidė ir užgauliai pažemino nepilnametę; 3)

2010 m. rugpjūčio 16 d., pagilėjus žodiniam konfliktui su sutuoktine R. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, perėjo prie smurto prieš sutuoktinę neapsaugodamas nepilnametės I. V. nuo traumuojančios patirties, kuri patyrė išgąsti ir stresinę reakciją; 4) 2011 m. spalio 2 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vaiko amžiaus neatitinkančių bendravimu su nepilnamete pažeidė I. V. teisę/poreikį, kad su ja būtų elgiamasi pagal jos raidos lygį, kai jos bendraamžių akivaizdoje žodžiais ir veiksmais demonstravo agresiją, priešiškumą, įžeidė ir užgauliai pažemino nepilnametę kaltindamas ją, reikalaudamas grąžinti motinos gimtadieniui iš jo gautus ir išleistus pinigus.

Be to jis – J. V., buvo kaltinamas tuo, kad privalėdamas užtikrinti vaiko teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234 Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir turėdamas tėvo pareigas, įtvirtintas LR CK 3.155 str., t.y. rūpintis vaiko sveikata, atsižvelgiant į vaiko fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, užtikrinti saugią aplinką ir gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, nuo 2002 m iki 2011 m. spalio 2 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis psichiškai gniuždydamas savo dukrą I. V., suvokdamas ir numatydamas, kad dėl jo santykių, veiksmų ir smurto artimoje aplinkoje dukros I. V. psichinei sveikatai gali būti padaryta žala, ir sąmoningai leidžiant šiais žalai kilti, sistemingai ir nuolat provokuodamas konfliktus su sutuoktine R. V. ir panaudodamas smurtą jos atžvilgiu matant jų dukrai I. V. bei panaudodamas smurtą I. V. atžvilgiu; tyčia sistemingai ir nuolat priekabiaudamas dėl dukros I. V. ir kitų šeimos narių elgesio buityje ir dėl to tyčia sukeldamas konfliktus, šių konfliktų metu žodžiais, veiksmais ir veido mimika demonstruodamas agresiją bei smurtaudamas R. V. atžvilgiu matant jų dukrai I. V. bei pačios I. V. atžvilgiu, šiurkščiai pažeisdamas vaiko teises bei gniūždydamas savo dukrą I. V., sukūrė psichotraumuojančią situaciją ir adaptacijos sutrikimus I. V., taip nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą, o būtent:

1) 2002 m.-2003 m., tyrimu nenustatytomis tiksliomis dienomis, namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau du kartus smurtavo R. V. atžvilgiu matant jų dukrai I. V. bei I. V. atžvilgiu: namo antrame aukšte, miegamajame, rankos kumščiu vieną kartą smūgiavo lovoje kartu su I. V. gulinčiai sutuoktinei R. V., po ko I. V. ginant mamą ir jai užšokus ant tėvo, pastarasis veiksmais, žodžiais ir veido mimikomis vartojo psichinį smurtą prieš I. V. ir R. V., demonstravo agresiją jų atžvilgiu, baugino, įžeidinėjo ir žemino jas; tais pačiais metais, pagilėjus žodiniam konfliktui su sutuoktine, vartojo psichinį smurtą prieš R. V. įžeidinėdamas jos orumą žeidžiančiu elgesiu ir žodžiais mažametės nukentėjusios akivaizdoje, po ko pradėjo vartoti psichinį smurtą prieš I. V. ir R. V., veiksmais, žodžiais ir veido mimikomis demonstravo agresiją jų atžvilgiu, baugino, įžeidinėjo ir žemino jas, iki kol I. V. pamėlo ir nualpo.

2) 2009 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio adr. (duomenys neskelbtini), ne mažiau du kartus: 2009-03-29, 2009-05-22 panaudodamas fizinį smurtą R. V. atžvilgiu ir padarydamas jai sužalojimus, kurie buvo akivaizdžiai matomi, neapsaugodamas tuo metu mažametės I. V. nuo traumuojančios patirties, versdamas I. V. pergyventi dėl motinos sveikatos ir tėvų priešiškų santykių, taip pažeisdamas vaiko teisę/poreikį, kad su juo būtų elgiamasi pagal jo raidos lygį; po ko tęsdamas savo smurtą prieš I. V. ir R. V. vartojo psichinį smurtą, veiksmais, žodžiais ir veido mimikomis demonstravo agresiją jų atžvilgiu, baugino, įžeidinėjo ir žemino jas.

3) 2009-12-26 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose adr. (duomenys neskelbtini), vaiko amžiaus neatitinkančių bendravimu su nepilnamete pažeidė I. V. teisę/poreikį, kad su ja būtų elgiamasi pagal jos raidos lygį, kai be priežasties jos pačios ir namuose buvusių bendraamžių akivaizdoje vartojo psichinį smurtą prieš I. V., veiksmais, žodžiais ir veido mimikomis demonstravo agresiją jos atžvilgiu, kaltino ją ir jos draugus nepadoriu elgesiu,

demonstravo visiems priešiškumą bei koliojo necenzūriniais žodžiais, įžeidė ir užgauliai pažemino I. V..

4) 2010-08-16 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adr. (duomenys neskelbtini), pagilėjus žodiniam konfliktui su sutuoktine, vartojo prieš sutuoktinę psichinį smurtą, po ko perėjo prie fizinio smurto, vieną kartą suduodamas sutuoktinei, taip neapsaugodamas nepilnametės I. V. nuo traumuojančios patirties, po ko vėl perėjo prie psichinio smurto, veiksmais, žodžiais ir veido mimikomis demonstravo agresiją I. V. ir R. V. atžvilgiu, baugino, įžeidinėjo ir žemino jas, iki kol I. V. patyrė priepuolį, išgąsti ir stresinę reakciją.

5) 2011-10-02 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adr. (duomenys neskelbtini), vaiko amžiaus neatitinkančiu bendravimu su nepilnamete pažeidė I. V. teisę/poreikį, kad su ja būtų elgiamasi pagal jos raidos lygį, kai jos bendraamžių akivaizdoje naudojo psichinį smurtą prieš I. V., žodžiais, veiksmais ir veido mimikomis demonstravo agresiją, priešiškumą jai, įžeidė ir užgauliai pažemino I. V. kaltindamas ją, reikalaudamas grąžinti mamos gimtadieniui iš jo gautus ir išleistus pinigus, baugino ir gąsdino su ja susidoroti.

6) Nuo 2002 m. iki 2011-10-02 pastoviai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, adr. (duomenys neskelbtini), sistemingai ir nuolat naudojo prieš I. V. ir R. V., matant jų dukrai I. V., ekonominį bei psichinį smurtą, žodžiais, veiksmais ir veido mimikomis demonstravo agresiją, priešiškumą, baugino, įžeidinėjo ir užgauliai žemindavo, tyčia sukeldamas konfliktus dėl jų elgesio buityje, drausdamas naudotis buities technika, drausdamas šildymo metu šildyti namą, bei šildyti vandenį, naudotis namo visomis patalpomis bei varydamas abi iš namų.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus pranešimas patvirtina tai, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-10-17 gavo nepilnametės I. V. bei jos motinos R. V. prašymus ginti nepilnametės interesus, kuriose nurodo, kad nepilnametės tėvas J. V., gyventis tuo pačiu adresu, naudoja neteisėtus veiksmus dukters I. atžvilgiu. Pasak R. V., nuolatinis J. V. girtavimas, plūdimasis, gąsdinimas susidoroti, pastovios baimės diegimas šeimoje dukrai I. sukėlė sveikatos sutrikdymą. (b.l. 16, 17 –19)

2012-05-15 – 2012-06-15 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-71/2012 nurodyta, kad I. V. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu. 2010-08-16 tiriamajai pirmą kartą diagnozuotas laikinas psichikos sutrikimas-stresinė reakcija F43.0, o nuo 2011-11-06 iki šiol diagnozuojamas jau sunkesnio pobūdžio laikinas psichikos sutrikimas -adaptacijos sutrikimas. I. V. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Jai konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - adaptacijos sutrikimas, kuris yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su psichotraumuojančia situacija. Tiriamajai 2010-08-16 po patirto streso (tėvo smurtavimo šeimoje) šeimos gydytojo buvo diagnozuota stresinė reakcija; 2011-11-06 - 2011-11-11 tiriamoji gydyta VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės vaikų ligų skyriuje, diagnozė: adaptacijos sutrikimai; 2011-11-14-2011-12-03 gydyta VšĮ Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Gintaras“, diagnozė ta pati- adaptacijos sutrikimas. I. V., atsižvelgiant į jos protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos ypatumus ir psichologinius individualius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio laikas ir vieta, įvykio dalyviai, jų veiksmai) ir duoti apie tai parodymus. Jos parodymai yra realistiški, jie atitinka jos pažintinės veiklos ypatumus, gyvenimišką patirtį bei emocinę būseną (nerimauja, jaudinasi, graudinasi). I. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą-nesunkaus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. (b.l. 67)

1999-02-23 LR Sveikatos apsaugos ministerijos VTMT Panevėžio apygardos skyriaus teismo medicinos išvadoje Nr. 293 nurodyta, kad dėl R. V. nustatytų lengvų sužalojimų, nesukėlusių trumpalaikio sveikatos sutrikimo. Aprašomos įvykio aplinkybės: 1999-02-22, apie 13 val. namuose sumušė vyras, kuris kumščiu trenkė į pasmakrę, nagais apdraskė veidą. (b.l. 81)

1999-04-16 LR Sveikatos apsaugos ministerijos VTMT Panevėžio apygardos skyriaus teismo medicinos išvadoje Nr. 577 nurodyta, kad kopija dėl R. V. nustatytų lengvų sužalojimų, nesukėlusių trumpalaikio sveikatos sutrikimo. Aprašomos įvykio aplinkybės: 1999-04-14, apie 23 val. 30 min., namuose sumušė vyras, kuris delnu sumušė veidą, įspyrė į kojas (b.l. 82).

Iš Panevėžio miesto pirmojo policijos komisariato 2002-08-30 pranešimo Nr. (11-22 )-704-V-54 R. V. matyti, kad buvo pravestas profilaktinis pokalbis ir buvo oficialiai įspėtas J. V.. (b.l. 84)

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto pirmojo policijos komisariato 2009-04-21 pranešimo Nr. 50-45-S-3510 R. V. matyti, kad ji informuota apie prašymo Nr. 50-45-AP-331 nagrinėjimo rezultatus ir J. V. oficialaus įspėjimo dėl neleistino, priešingo visuomenės interesams elgesio (b.l. 85). R. V. 2009-03-29 prašymo Nr. 50-45-AP-331 nagrinėjimo dokumentų kopijos (b.l. 91-98).

Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9-3161-719/2010 nagrinėjimo dokumentų kopijų matyti, kad pagal R. V. 2010-08-17 pareiškimą dėl J. V. elgesio šeimoje 2010-08-15 ir 2010-08-16 buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Administracinėn atsakomybėn traukiamam J. V. surašytame administracinės teisės pažeidimo protokole nurodyta data 2010-08-15 nesutampa su bylos įrodymuose nurodyta įvykio data: 2010-08-16. 2010-09-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta, nesant J. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. (b.l. 99-105)

Nors J. V. nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios I. V. ir liudytojos R. V. parodymais ir juos atmesti, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai: liudytojų K. K., D. R. ir B. T. parodymai, teismo medicinos išvados, ekspertizės akto duomenys (b.l. 64 – 67), policijos pateikti duomenys, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad nukentėjusiajai I. V. yra nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą, jos parodymai yra realistiški, jie atitinka jos pažintinės veiklos ypatumus, gyvenimišką patirtį bei emocinę būseną (b.l. 66, 67).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusios I. V. aplinka ir gyvenimo sąlygos, būtinos jos protiniam, dvasiniam gyvenimui ir jos raidai, buvo psichiką traumuojančio pobūdžio dėl nukentėjusios tėvo - kaltinamojo J. V. elgesio – sistemingų konfliktų provokavimo ir smurtavimo apsvaigus nuo alkoholio sutuoktinės R. V. atžvilgiu I. V. akivaizdoje, agresijos prieš artimuosius demonstravimo (trankymo durimis, šaukimo), artimųjų įžeidinėjimo, nepagrįstų draudimų naudotis buities prietaisais, piktnaudžiavimo alkoholiu. Be nukentėjusios ir liudytojos R. V. parodymų, smurto, įvykdyto 1999-02-22, 1999-04-14, 2009-03-22, 29 prieš nukentėjusios motiną R. V. faktus patvirtina teismo medicinos specialistų išvados (b.l. 81, 82, 83), iš kurių matyti, kad R. V. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, be to, dėl 2002-08-02, 2009-03-29, 2009-03-30 neleistino, priešingo visuomenės interesams elgesio J. V. buvo oficialiai įspėtas, ką patvirtina policijos pranešimai (b.l. 84, 85, 94). Liudytoja K. K. taip pat patvirtino, kad ji yra mačiusi sumuštą I. V. mamą, kad jos mama sakiusi jai, kad ją sumušė J. V.. Dargi, atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, iš medicinos dokumentų nustatyta, kad nukentėjusioji I. V. 2010-08-16 konsultuota pediatro dėl alpimo, kuris jai įvyko J. V. smurtaujant prieš R. V. (b.l. 65). Šis faktas patvirtina nukentėjusios I. V. parodymus, kad J. V. nevengė smurto jos akivaizdoje. Tai, kad J. V. demonstravo agresiją ir įžeidinėjo nukentėjusiąją bei su ja elgėsi netinkamai, patvirtina ne tik nukentėjusios ir liudytojos R. V. parodymai, bet ir liudytojos K. K. parodymai, patvirtinantys, kad J. V. per 2009 m. Kalėdas demonstravo agresiją prieš nukentėjusiąją ir R. V. nukentėjusios draugų akivaizdoje, sukėlė konfliktą, keikėsi, trankė durimis, dėl ko buvo kviečiama policija. Liudytoja D. R. patvirtino mačiusi, kaip 2011-10-02 J. V. be jokio pagrindo šaukė ant I. prašydamas grąžinti pinigus, trenkė durimis, dėl ko I. pradėjo verkti. Be to, liudytojos K. K., D. R. ir B. T., kurios yra geros nukentėjusios draugės ir dažnai lankosi jos namuose, patvirtino, kad I. V. visada jaudinosi dėl dažno tėvo girtavimo, dėl jo keliamų konfliktų, kad I. V. visada siekė apsaugoti mamą nuo smurtavimo. Nukentėjusios I. V. būklę atskleidžia ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aprašomoji dalis, iš kurios matyti, kad 2008 m. VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje nustatyta ortostatinė proteinurija (baltymo kiekis šlapime). 2010-08-16 diagnozuota stresinė reakcija, 2011-11-06 – 2011-11-11 I. V. gydyta Panevėžio ligoninėje dėl adaptacijos sutrikimo. Į stacionarą pateko dėl aukšto nerimo lygio, įtampos, dirglumo, nuotaikų kaitos, somatinių nerimo ekvivalentų. Medicininiuose dokumentuose buvo aprašyta, kad tėtis kasdieną piktnaudžiauja alkoholiu, priekabiauja, muša mamą, neleidžia naudoti buitinių prietaisų, kad I. V. bijo dėl mamos, bijo dėl ateities, skundžiasi, kad sunku susikaupti mokymuisi, kuomet nuolat namuose šaukiama, mušamasi, nėra ramybės (b.l. 66).

Taigi ištyrus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti išvada, kad I. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – adaptacijos sutrikimas – yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su psichotraumuojančia situacija (b.l. 67). Kitų duomenų, kurių pagrindų būtų galima abejoti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada, nėra. Argumentai,

kad R. V. ruošėsi skyrybom, todėl specialiai provokavo konfliktus su kaltinamuoju ir rinko atitinkamus dokumentus, nepaneigia sveikatos sutrikdymo fakto, be to, šie kaltinamojo argumentų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl juos teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.

Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių J. V. yra kaltinamas padaręs I. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, t.y., jo veiksmus prokurorė kvalifikavo pagal LR BK 139 str. 1 d. Nesutikdamas su prokurorės pateikta kvalifikacija, nukentėjusios atstovas advokato padėjėjas prašė pakeisti kaltinimą ir kaltinamojo veiksmus vertinti kaip tyčinius ir kvalifikuoti pagal LR BK 163 str., 138 str. 2 d. 3 p.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. V. psichotraumuojančią situaciją nukentėjusiajai sukėlė savo atitinkamai agresyviu ir smurtinio pobūdžio elgesiu, atitinkamai žalingu gyvenimo būdu, kuris dažniausiai buvo nukreiptas tiesiogiai prieš nukentėjusios motiną R. V., o ne prieš pačią nukentėjusiąją I. V.. D. J. V. aukščiau paminėtų veiksmų, I. V. psichika buvo veikiama netiesiogiai, t.y., jai matant ir ateities požiūriu vertinant jo žalingą elgesį. Todėl teigti, kad J. V. suvokė savo pavojingos veikos pobūdį, o svarbiausia numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y., veikė netiesiogine tyčia, nėra jokio pagrindo.

Tačiau kaltinamasis J. V. matydamas nukentėjusios I. V. reakciją į jo elgesį (prašymai nevartoti alkoholio, nesmurtauti prieš mamą, nebūti agresyviam, netriukšmauti ir kt.), negalėjo nesuvokti savo poelgių išorinės pusės. Savaime aišku, kad kaltinamasis suprato, jog smurtaudamas prieš kitą žmogų jis daro socialiai žalingas – pavojingas tam žmogui veikas, tačiau nesuvokdamas daromos veikos pavojingumo, kuris tuo pačiu kilo ir I. V. atžvilgiu, jis negalėjo numatyti ir nenumatė, kad dėl jo poelgio kils įstatymo numatyti pavojingi padariniai. Dėl elgesio, kuris pasireiškė agresijos demonstravimu, įžeidinėjimu, draudimu naudotis buities prietaisais ir pan., kaltinamasis J. V. savaip ir klaidingai suvokė socialinę daromos veikos reikšmę, pateisindamas savo elgesį, todėl klaidingai suvokdamas daromos veikos socialinę reikšmę, jis nenumatė, kad dėl jo poelgių kils įstatymo numatyti pavojingi padariniai, tačiau pagal daromos veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. J. V. yra nukentėjusiosios tėvas, todėl atlikdamas aukščiau aprašytus veiksmus pažeidė pareigą elgtis rūpestingai. Ši jo pareiga kilo iš šeimyninių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 155 straipsnyje numatyta, kad tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bendrosios nuostatos (4 straipsnis) numato, kad kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime; 6 straipsnis (Pagrindinės vaiko teisių apsaugos garantijos) tėvai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; 10 straipsnis - draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis; 11 straipsnis - vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. Be jau nustatytų kaltinamojo, kaip tėvo, pareigų, kurių, atsižvelgiant į padarinius, jis iš esmės nesilaikė, konstatuotina, kad jis turėjo ir realią galimybę suprasti socialinę daromo poelgio reikšmę, t.y., suvokti pavojingą daromos veikos pobūdį, numatyti padarinius ir taip atsisakyti poelgio ir išvengti pavojingų padarinių atsiradimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos I. V. jau 2002 m. buvo konsultuota psichoneurologo dėl galvos skausmų, konstatuotas hipertenzinis sindromas, 2008 m. nustatyta ortostatinė proteinurija (baltymo kiekis šlapime), o 2010-08-16 I. V. apalpo dėl stresinės reakcijos, nes ginė mamą nuo tėvo smurto (b.l. 66). Vertinant iš šių pozicijų kaltinamojo veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra išsilavinęs (aukštojo išsilavinimo), pilnai suvokė šeimyninės situacijos ypatumus, galėjo vertinti savo elgesį ir jo reikšmę artimiesiems šeimos nariams, darytina išvada, kad būdamas rūpestingesnis,

galėjo suvokti situacijos pavojingumą ir išvengti padarinių pakeitęs elgesį artimųjų atžvilgiu. Taigi įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. V. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo ir ši veika atitinka ne LR BK 163 str., 138 str. 2 d. 3 p., o LR BK 139 str. 1 d. požymius. Tai, kad pateiktame kaltinime netiksliai atskleistas neatsargios kaltės formos turinys, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, todėl teismas tikslina pateiktą kaltinimą, konstatuojant, kad J. V. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 139 str. 1 d. sudėtis yra materiali, tačiau veiksmai dėl kurių padarymo kilo pasekmės turi trunkamąjį pobūdį, t.y., J. V. kaltinamas sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą sistemingais veiksmais – nerūpestingu elgesiu, trūkusiu nuo 2002 m. iki 2011-10-02. Kaltinamajame akte nurodyta, kad inkriminuojamu laikotarpiu nukentėjusioji patyrė psichotraumuojančią situaciją, tačiau byloje nebuvo nenustatyta, kada tiksliai galėjo įvykti nukentėjusiosios adaptacijos sutrikimas, be to, įvertinus aptartus duomenis, teismas negali daryti išvados, kad 2002-2003 m. kaltinamajam inkriminuojami neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiomis pasekmėmis. Atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, dėl šio laikotarpio nebuvo pasisakyta, todėl šią kaltinimo dalį teismas šalina, kaip nesusijusią priežastiniu ryšiu su padaryta veika.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. V. atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į šio nusikaltimo pobūdį - nusikaltimu padaryta žala artimojo sveikatai, į kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, dirba administratoriumi, aukštojo išsilavinimo, nusikaltimo padarymo metu administracine tvarka buvo baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 143 – 144), 2012-06-17 oficialiai įspėtas dėl netinkamo elgesio pagal LR policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 d. (b.l. 142), taip pat į nukentėjusios I. V. ir jos atstovės pagal įstatymą paaiškinimus, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo elgiasi pozityviau, t.y., daro atitinkamas išvadas.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelniausių bausmės rūšių – bauda, savo dydžiu artima vidurkiui.

Nukentėjusioji I. V. pareiškė 9000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo reikalavimą nukentėjusioji motyvavo tuo, kad ji patyrė didelius išgyvenimus, nepatogumus, paliko nervinga, pastoviai prislėgta, kankina baimė. Dėl pastovaus smurto šeimoje krėsdavo drebulys, patirdavo didelį išgąstį, ištikdavo priepuoliai, iš baimės nualpdavo. Nusikalstamos veikos padarinius – adaptacijos sutrikimą, išlikusį iki šiol, sukėlė vienas iš artimiausių žmonių – tėvas, dėl to jai sukelti dar didesni išgyvenimai. Dėl tokių tėvo veiksmų nukentėjo jos mokslai, nes dėl patirto streso, baimės ir pastovios agresijos, ji negali susikaupti ir mokytis. Jos tėvas pasikėsino į vieną iš svarbiausių įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, tuo padarydamas didelę žalą.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymima, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, nukentėjusiajai I. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo fizinė sveikata,

kai kuriuos neigiamus padarinius jaučia iki šiol. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ji dėl pablogėjusios sveikatos ne kartą kreipėsi į gydytojus, gydėsi ligoninėje.

Teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo J. V. kaltę – padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių ir moralinių išgyvenimų.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad J. V. padarė neatsargų nusikaltimą prieš savo šeimos narį - dukrą, taip pat į J. V. turtinę padėtį, darbingumą, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, o svarbiausia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybes, liekamuosius reiškinius, I. V. priteistina 9 000 Lt.

Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokato padėjėjas pateikė pinigų priėmimo kvitą 1500 Lt sumai ir prašė išieškoti šią sumą už atstovavimą pirmos instancijos teisme.

Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiojo interesus byloje atstovavo advokato padėjėjas Algimantas Gruzdys. Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą išlaidas, turėtas dėl teisinės pagalbos atstovaujant jos ir nukentėjusios interesus. Jas patvirtina byloje pateiktas kvitas (b.l. 179). Nukentėjusios atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, buvo aktyvus, teikė įrodymus. Įvertinus baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, o taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą, darytina išvada, jog šios nukentėjusios turėtos proceso išlaidos pagrįstos ir turi būti priteisiamos iš kaltinamojo J. V. visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti J. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 25 MGL 3250 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties) Lt baudą.

Nustatyti šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminą šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išteisinti J. V. nepadarius veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš J. V. 9000 (devynis tūkstančius) Lt I. V..

Išieškoti iš J. V. 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Lt proceso išlaidų už advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, nukentėjusios atstovei pagal įstatymą R. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.