- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-25
- Bylos Nr.
- 1A-214-300-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- B.
- Advokatai
- Leokadija Riškutė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausios prokurorės Almos Mikalauskienės apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-02-19 nuosprendžiu, prie griežtesnės 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius švelnesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. V. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. vasario 8 d. apie 22 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nupjovęs durų spyną, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) specialiosios mokyklos garažą ir iš jame stovėjusio automobilio VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) pagrobė automobilio pakėlimo mechanizmą 111 Lt vertės, magnetolą „Blaupunkt“ 120 Lt vertės, akumuliatorių 150 Lt vertės, iškomplektavo ir pagrobė 6 reles 300 Lt vertės, vairuotojo vaistinėlę 41,76 Lt vertės, šviesą atspindinčią liemenę 10 Lt vertės, viso svetimo turto už 732,76 Lt.
Šalies argumentai
Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Alma Mikalauskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendį – B. V. pagal LR BK 178 str. 2 d. nubausti laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, o vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinti su bausme, paskirta 2009-02-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį - 6 mėnesius švelnesnės 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes pirmosios instancijos teismas nuteistajam B. V. paskyrė savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę (LR BPK 328 str. 1 d. 2 p.). Nurodo, kad B. V. buvo teisiamas jau 8 kartą, nusikalstamą veiką - kvalifikuotą vagystę (t. y. vagystę, įsibraunant į patalpą) įvykdė neišnykus teistumui, praėjus vos 2 mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų, padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus nuosavybei (vagystes), taigi teigia, jog nuteistasis B. V. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir elgiasi abejingai įstatymo ginamų teisinių gėrių atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad nuteistasis B. V. yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.) ir nors yra nuteistojo B. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nuteistasis B. V. niekur nedirba, nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta (baudžiamojoje byloje pareikštas 665,56 litų civilinis ieškinys), todėl, apeliantės nuomone, jam paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per švelni. Be kita ko apeliantė nurodo, jog Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nuosprendžiu nuteistajam B. V. paskirta bausmė - laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių yra artima LR BK 178 sr. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teigia, kad baudžiamasis įstatymas esant aukščiau išvardytoms aplinkybėms rekomenduoja skirti laisvės atėmimo bausmės, numatytos baudžiamojo įstatymo sankcijoje, vidurkį. Taigi, pasak apeliantės, nors Pakruojo rajono apylinkės teismas B. V. paskyrė bausmę, atitinkančią LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje nustatytas ribas, tačiau nesilaikė LR BK VIII skyriuje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, todėl ši bausmė savo dydžiu yra aiškiai per švelni.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo B. V. nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį B. V. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė pačio nuteistojo parodymais, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad B. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam B. V. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, į nuteistojo asmenybę, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tą aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant B. V. asmenybę – teistas 7 kartus, nusikalto neišnykus teistumui, todėl LR BK 27 str. prasme recidyvistas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, į įstatymo nurodytas aplinkybes atsižvelgė.
Pažymėtina tai, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, nustačius tik kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jam yra parinktina švelnesnė bausmė, jos dydį skaičiuojant nuo bausmės minimumo iki vidurkio. Atsižvelgiant į paminėtą, akivaizdu, kad apeliantė neteisi teigdama, kad apylinkės teismas nesilaikė LR BK VIII skyriuje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų.
Prokurorės skunde nurodyti teiginiai, jog nuteistasis B. V. niekur nedirba, nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta (baudžiamojoje byloje pareikštas 665,56 litų civilinis ieškinys), todėl, apeliantės nuomone, jam paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per švelni, atmestini. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nors 665,56 Lt civilinis ieškinys ir neatlygintas, tačiau beveik visi pagrobti daiktai buvo grąžinti civiliniam ieškovui, o tai, kad nuteistasis nedirba nėra pakankamas pagrindas skirti griežtesnę nei pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorės prašomas skirti bausmės dydis nuteistajam B. V. taipogi yra žymiai žemiau Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per švelnia, nes skundu prašoma padidinti bausmės dydį tik 8 mėnesiais.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisingai, skyrė B. V. griežčiausią iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį už minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl didinti bausmės dydį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Taigi, bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausios prokurorės Almos Mikalauskienės apeliacinį skundą atmesti.