- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- 1S-93-518/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33666-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- A. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, kuria netenkintas A. V. prašymas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi, A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 2 metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų laisvės apribojimas, įpareigojant A. V. per 1 metus atlyginti nukentėjusiajam D. K. 3 266,90 Eur turtinę žalą ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 6 396,85 Eur turtinę žalą, būti namuose nuo 22.00 val iki 6.00 val. bei per 1 metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat iš A. V. priteista D. K. 40 000 Eur neturtinės žalos ir 3 266,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 6 396,85 Eur turtinės žalos atlyginimo, 800 Eur atstovavimo išlaidų bei 37,15 Eur proceso išlaidų valstybei.
2. Nuteistasis A. V. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas pakeisti (panaikinti) jam paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nes iš jo priteista atlyginti dideles pinigų sumas, kurių uždirbti Lietuvoje yra neįmanoma, todėl nori išvykti dirbti į užsienį, kam minėtasis įpareigojimas trukdo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi nuteistojo A. V. prašymo netenkino, motyvuojant tuo, kad pagal BK 48 straipsnį, kai nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti teismo jam skirtų įpareigojimų, bausmę vykdančios institucijos teikimu teismas šiuos įpareigojimus gali pakeisti kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau šiuo atveju teismui nėra pateiktas bausmę vykdančios institucijos teikimas, kuriame būtų nurodyta visapusiška informacija apie nuteistojo asmenybę ir jo galimybes tęsti bausmės vykdymą kitokiomis sąlygomis.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. V. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. BK 67 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta tokia baudžiamojo poveikio priemonė kaip neišeiti iš namų tam tikru laiku, panašaus pobūdžio įpareigojimas yra numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte. BK 74 straipsnio 1 dalyje yra numatyta nuteistoje teisė prašyti pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę kita, jei nuteistasis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės negali vykdyti dėl svarbių priežasčių. Nuteistojo teigimu, nors pagal minėtą straipsnį gali būti kreipiamasi tik dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimo, tačiau jam paskirta iš viso BK 67 straipsnio 2 dalyje nenumatyta baudžiamojo poveikio priemonė, todėl šiuo atveju įstatymas turi būti aiškinamas plačiau, suteikiant teisę prašyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. A. V. nurodo, kad dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., negali išvykti dirbti į užsienį tam, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai priteistą žalą. Be to, nuteistojo manymu, jo prašymas apygardos teisme turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išsireikalaujant iš Probacijos tarnybos išvadą dėl prašymo pagrįstumo ir tik tada priimant sprendimą dėl prašymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo A. V. skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
7. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A. V. skundo argumentus, daroma išvada, jog Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai netenkino nuteistojo A. V. prašymo dėl jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo.
7.1. Visų pirma, pažymėtina, kad priešingai nei skunde nurodo A. V., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. buvo skirtas ne kaip baudžiamojo poveikio priemonė, o kaip viena iš laisvės apribojimo bausmės sąlygų, kurių nuteistasis turi laikytis. Todėl nuteistojo A. V. skundo argumentai dėl neva jam paskirtos baudžiamajame įstatyme nenumatytos baudžiamojo poveikio priemonės bei dėl galimybės ją pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone yra nepagrįsti. Įpareigojimas tam tikru laiku būti namuose kaip viena iš galimų laisvės apribojimo bausmės sąlygų yra numatytas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, todėl nuteistajam norint būti atleistam nuo šio įpareigojimo turi būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios laisvės apribojimo bausmės pakeitimo tvarką ir sąlygas.
7.2. BPK 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų.
7.3. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad apie nuteistojo atleidimą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo teismas gali spręsti tik gavęs bausmę vykdančios institucijos teikimą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme nustatytos tvarkos nebuvo laikytasi, nes A. V. su prašymu kreipėsi tiesiogiai į teismą, todėl Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra formalaus pagrindo spręsti A. V. atleidimo nuo laisvės apribojimo bausmės klausimo. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymas nebuvo pažeistas A. V. prašymą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, kadangi BPK 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdis privalomai rengiamas tik tada, kai prašymas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, o kitais atvejais žodinis bylos nagrinėjimas gali, bet neprivalo būti rengiamas. Be to, BPK 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šiame straipsnyje numatytus klausimus, tame tarpe ir nuteistojo atleidimo nuo laisvės apribojimo bausmės, nagrinėja nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi, pagal kompetenciją nuteistojo A. V. klausimas dėl atleidimo nuo laisvės apribojimo bausmės iš esmės spręstinas ne Klaipėdos apygardos teisme, o Klaipėdos apylinkės teisme.
7.4. Nuteistajam A. V. išaiškintina, jog sprendžiant dėl galimybės atleisti nuteistąjį nuo įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose būtina visapusiškai įvertinti visą informaciją apie nuteistojo elgesį bausmės vykdymo metu. Tokio pobūdžio informacija teismas nedisponuoja, išsamią informaciją apie nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, kitas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, informaciją apie galimybę tęsti bausmės vykdymą kitomis sąlygomis teismui kartu su teikimu pateikia bausmę vykdanti institucija. Kartu pažymėtina, jog nuteistajam A. V. buvo paskirtas ne tik įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bet ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Todėl panaikinus įpareigojimą nuteistajam nustatytu laiku būti namuose ir kartu sudarius sąlygas netrukdomai išvykti iš Lietuvos, būtina įvertinti, ar išvykęs į užsienį nuteistasis įvykdys pastarąjį įpareigojimą. Kita vertus, BK 48 straipsnio 9 dalies prasme turi būti įvertinta ir tai, ar negalėjimas išvykti dirbti į užsienį yra laikytinas objektyvia priežastimi, dėl kurios nuteistasis negali įvykdyti jam paskirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose.
7.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. V. jau buvo kreipęsis į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą prašydamas leisti nesilaikyti įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, į ką Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. 1K-892 atsakė, jog įstatymuose nenumatyta teisė Probacijos tarnybai laikinai leisti nesilaikyti teismo paskirtų įpareigojimų, o nuteistasis nuo laisvės apribojimo bausmės gali būti atleistas tik aukščiau nurodyta BK 48 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir sąlygomis arba įstatymo nustatyta tvarka bausmės vykdymas gali būti perduotas kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, bet A. V. nepateikė pakankamai duomenų tokiam sprendimui priimti. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų pasinaudojęs galimybe įstatymo nustatyta tvarka apskųsti tokį Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos sprendimą.
8. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo A. V. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. V. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.