Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-03-12 · Administracinė byla Nr. I1-290-422/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-12
Bylos Nr.
I1-290-422/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01656-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-290-422/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01656-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui M. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Š. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2019 m. liepos 9 d. Kybartų sektoriuje buvo kalinamas 3 būryje, 311 gyvenamojoje patalpoje. Teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovės atstovas neužtikrino jam tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto 3 būryje, 311 gyvenamojoje patalpoje, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2019 m. liepos 9 d. kambaryje periodiškai gyveno 5 asmenys. Skunde taip pat nurodė, kad šioje gyvenamojoje patalpoje buvo 4 dviejų aukštų lovos, viena – vieno aukšto, lovos, spintelės ir spinta užėmė daug patalpos ploto. Patalpos sienos ir lubos buvo aptrupėję, jose kaupėsi drėgmė ir veisėsi pelėsis. Nuteistieji žiemą neturėjo kur džiovinti drabužių. Patalpų temperatūra ir apšvietimas neatitiko higienos normų, patalpos buvo per šaltos ir netinkamai apšviestos. Teigė, kad 3 būryje trūko tualetų, praustuvių, todėl ryte prie tualetų ir praustuvių susidarydavo eilės. Tvirtino, kad dėl atsakovės atstovo netinkamų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė sutrikusiu miegu, pasitikėjimo sumažėjimu, padidėjusia fobija aplinkai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–12). Nurodė, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2019 m. liepos 9 d. pareiškėjas bausmę atliko 3 būryje, 311 gyvenamojoje patalpoje.

Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad gyvenamųjų patalpų remontai atliekami nuolat pagal esamus materialinius išteklius. Už švaros ir tvarkos palaikymą atsakingi patys nuteistieji, todėl privalo tinkamai prižiūrėti patalpas. Nuteistųjų bendrabutyje įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija. Patalpose palaikoma tinkama, higienos normas atitinkanti temperatūra. Atsakovės atstovas nurodė, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus patalpose yra įrengtos drabužių skalbimo ir džiovinimo patalpos. Apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad 3 būryje įrengti 6 klozetai, 10 plautuvių. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo neigiamų pasekmių, todėl, nesant įrodymų dėl jam sukeltų pasekmių, nėra jokio pagrindo priteisti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad ginčą kelia dėl kalinimo sąlygų Kybartų sektoriuje, 3 būryje, 311 patalpoje, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2019 m. liepos 9 d. Teigė, kad 3 būrio 311 gyvenamojoje patalpoje jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai, periodiškai šioje patalpoje gyveno 5 asmenys.

Nuteistiesiems, laikomiems laisvės atėmimo vietose, minimalus gyvenamųjų patalpų plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Atsakovės atstovo į bylą pateikti duomenys (lentelė, M. Š. perkėlimų suvestinė, nuteistųjų, gyvenusių miegamajame, sąrašai) patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2019 m. liepos 9 d. gyveno 3 būryje, 311 kambaryje, kurio plotas 18,00 kv. m. Ginčo laikotarpiu jame gyveno nuo 2 iki 5 asmenų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,60 kv. m iki 18,00 kv. m ploto (b. l. 8, 13, 17–38).

Pareiškėjas skunde teigė, kad daug vietos užėmė gyvenamojoje patalpoje esantys baldai. Teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Taigi, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas skunde teigė, kad patalpos sienos ir lubos aptrupėję, jose kaupėsi drėgmė ir veisėsi pelėsis, temperatūra buvo per žema, o apšvietimas per silpnas. Bendro naudojimo sanitariniame mazge trūko klozetų, praustuvių.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nuolat atliekami remontai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos) 7 punkte nurodoma, kad prausykloje, tualete turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Atsakovės atstovas atsiliepime ir 2020 m. sausio 21 d. rašte Nr. 9/07-1187 „Dėl papildomų duomenų“ nurodė, kad 3 būryje sanitarinių įrenginių kiekis yra pakankamas. Nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpos įrengtos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos). Teigė, kad 3 būrio bendro naudojimo sanitariniame mazge yra 6 klozetai ir 6 pisuarai; 1 praustuvė – 10 asmenų, 1 klozetas – 12 asmenų (b. l. 10, 63).

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nedetalizavo, kiek ir kokių sanitarinių įrenginių trūko, koks buvo nuteistųjų skaičius būryje, o tik pacitavo teisės normas. Teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi įpareigojo atsakovės atstovą pateikti duomenis apie būryje įrengtą sanitarinį mazgą, jame įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių, duomenis apie tai, kiek ginčo laikotarpiu būryje buvo nuteistųjų. Atsakovės atstovas į bylą pateikė 2019 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. 9107-12140, kuriame nurodė, jog pareiškėjas į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus administraciją dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų būklės, dėl sanitarinių įrenginių trūkumo bei jų netinkamos būklės nesikreipė. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo laikotarpiu į pataisos įstaigos administraciją, į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad, pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus, jų būklės, nedetalizavus nurodytų pažeidimų, taip pat nesikreipus dėl patalpų būklės, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus, patalpų būklės atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma Nr. HN134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Higienos normos HN134:2015 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad veikianti katilinė palaiko reikiamą temperatūrą, bei patvirtino, kad buvo užtikrinama tinkama oro temperatūra šaltuoju metų laiku. Tvirtino, kad dirbtinis apšvietimas visuose kambariuose ne mažesnis kaip 200 lx. Kaip minėta, atsakovės atstovas nurodė teismui, jog pataisos įstaiga nėra gavusi nuteistojo skundų dėl minėtų pažeidimų. Pats pareiškėjas patvirtino, kad nesikreipė dėl pažeidimų į administraciją, į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą. Šiuo metu praėjus ilgam laiko tarpui pareiškėjo nurodytų pažeidimų negalima nustatyti. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl pareiškėjo argumentai dėl drėgmės patalpose, per žemos temperatūros, netinkamo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos, kai nuteistieji tik nurodo teisės pažeidimą ir nepatvirtina to pagrindžiančiais įrodymais bei pareiškėjo nurodytų faktų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturėjo kur džiovinti drabužių, tad džiovindavo gyvenamosiose patalpose, o dėl to buvo drėgna ir veisėsi pelėsis.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama patalpa – drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Kybartų sektoriaus bendrabučio tipo patalpose kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji, naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbtis ir džiovinti skalbinius patys. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jis negalėjo pasinaudoti tokia džiovykla. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad džiovyklos būriams buvo įrengtos.

Higienos normos HN 134:2015 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 37 punktas nustato, kad patalpoms, kurias, pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai rūpintis tvarkos ir švaros palaikymu. Teismo vertinimu, jeigu nuteistieji tinkamai tvarkytų, prižiūrėtų ir vėdintų patalpas, neturėtų problemų dėl pelėsio. Teismas sprendžia, kad šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Pareiškėjo skundo argumentai dėl džiovyklų nebuvimo ir pelėsio atmetami kaip nepagrįsti.

Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Marijampolės PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus medikus dėl sveikatos sutrikimų, kildinamų būtent iš netinkamų kalinimo sąlygų, ir kad jam buvo nustatyti susirgimai, susiję būtent su netinkamomis kalinimo sąlygomis. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta ir būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.

Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

TeisėjaJanina Vitunskienė