- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- 1-860-1108/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33732-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Kaltinamasis
- G. Č.
- Advokatai
- Kęstutis Skrebys
- Kategorijos
- 1.1.6.1Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą (BK 36 str.)
- 1.2.29.3.1Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas (BK 302 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
Įžanginė dalis
sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei, Armintei Minelgaitei, Živilei Gedvilaitei, Ernestai Vansevičiūtei, Gitanai Levčenkaitei, Ritai Šalkauskienei, Irenai Laurutėnienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Č. 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 11.00 val. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, neturėdama teisėto pagrindo iš L. K. automobilio savavališkai paėmė ir panaudojo svetimą, L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 20 d. išduotą antikūnų IgG prieš SARS-CoV-2 laboratorijos „Antėja“ tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama jį kaip savo prekybos centro apsaugos darbuotojui, tokiu būdu neturėdama teisėto pagrindo įgijo ir panaudojo kito fizinio asmens dokumentą.
Kaltinamoji G. Č. savo kaltės nepripažino ir duodama parodymus po liudytojų apklausos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad istorija prasidėjo, kai suėmė jos draugės L. vyrą. L. vyko lankyti vyro į Kauno tardymo izoliatorių ir ją (kaltinamąją) pasiėmė kartu, kad būtų lengviau susigaudyti Kaune. Važiuodamos kalbėjosi apie dokumentus, kuriuos reikia pateikti einant į parduotuves. Bevažiuojant L. jai (kaltinamajai) davė savo antikūnų tyrimą, nurodydama pasiklausti apsaugos darbuotojų, ar jis galioja, ir kiek turi būti antikūnų, kad galiotų. L. sėdėdama už vairo atidarė daiktadėžę ir ištraukė ir sakė: „va, žiūrėk, yra dar toks dokumentas“. Kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu kaltinamoji nurodė, kad L. K. antikūnų tyrimą jai davė, kai važiavo Elektrėnuose – L. padarė dokumento kopiją pas jos (kaltinamosios) buvusį vyrą Elektrėnuose, kopiją numetė ant kelių ir tada abi važiavo. L. į „Akropolį“ užėjo pirma, o ji parūkiusi nutarė išsiaiškinti dėl antikūnų tyrimo. Priėjo prie įėjimo buvusios apsaugos darbuotojos R. P., tačiau R. nežinojo, kiek turi būti tų antikūnų ir pasikvietė pamainos viršininką. Atėjusio pamainos viršininko ji (kaltinamoji) paprašė prisistatyti. Šis prašymas, matyt, supykdė viršininką, todėl L. pašaukus ją „G.“, pamatęs L. K. vardu išduotą antikūnų tyrimą, jos (kaltinamosios) pareikalavo parodyti asmens dokumentą, grasino iškviesti policiją nekreipdamas dėmesio į tai, kad antikūnų testą ji parodė tik norėdama pasiklausti informacijos, o ne įeiti į „Akropolį“. Būdama ramybės būsenoje, apsaugos darbuotojui būtų iš karto pasakiusi, kad nori tik pasiklausti, nes jo kolegė R. nežino, tačiau tą kartą pirmiau išsitraukė L. dokumentą, kurį apsauginis paėmęs iš rankų perskaitė kaip tik tuo metu, kai L.a šaukė: „G., mes einam ten, tuoj ateisim, tu gali mūsų laukti prie mašinos“. Apsauginis perskaitė, kad antikūnų tyrimas L. vardu, o ją šaukia kaip G.. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji apsaugos darbuotojams nesakė, kad tai jos antikūnų testas – dokumentą rodė, nes turėjo klausimų. Apsaugos darbuotojams nenorėjo rodyti savo asmens dokumento. Atvykusiems policijos pareigūnams parodė antikūnų tyrimo dokumentą ir savo asmens dokumentą. Byloje apklausti liudytojai R. P. ir E. Č. nepatvirtino jos (kaltinamosios) nurodytų aplinkybių, nes jie paprasčiausiai neprisimena, kaip viskas buvo. Nežino, kodėl draugė L. nepasakė, kad pati padavė dokumentą, kad jos abi tarėsi, kad ji (kaltinamoji) eis pasiklausti, tinka ar netinka toks dokumentas. L. davė tą dokumentą, kad ji (kaltinamoji) išsiaiškintų, kada jis tinka kaip galimybių pasas, kaip leidimas įeiti į didesnį prekybos centrą. Jai koronavirusas niekada nebuvo nustatytas, nebuvo pasiskiepijusi. L. skatino išsitirti dėl antikūnų – sakė, jeigu bus nustatytas pakankamas antikūnų skaičius, tuomet kartu galės eiti į „Akropolį“ ar į „Maximą“. Pati L. turėjo ir galimybių pasą, ir antikūnų tyrimą buvo pasidariusi – ji turėjo visus įmanomus dokumentus, nes dirba pareigūne Pravieniškėse ir dokumentai buvo reikalingi darbui. L. buvo jos artimiausia draugė, šiuo metu santykiai su L. pašliję, tikriausiai, L. supranta, kad turėjo pasakyti, jog pati jai (kaltinamajai) davė savo dokumentą.
Liudytoja L. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną su kaltinamąja važiavo į Kauną, kaltinamoji jai rodė kelią. Važiavo dviese, apie tai, kad norint patekti į parduotuvę reikia galimybių paso, nekalbėjo. Paliko kaltinamąją automobilių stovėjimo aikštelėje, o pati išėjo tvarkyti savo reikalų. Automobilį paliko neužrakintą. Automobilyje buvo paliktos galimybių paso ir „Antėjos“ tyrimų kopijos. Savo antikūnų tyrimo protokolo kopijos kaltinamajai nedavė. Ką G. veikė likusi prie automobilio, nežino. Eidama į parduotuvę pamatė kaltinamąją, stovinčią prie įėjimo durų – pakvietė kaltinamąją užeiti, tačiau kaltinamoji negalėjo, nes kažką aiškinosi su apsauga. Automobilyje turėjo jai, t. y. L. K., išduotą „Antėjos“ laboratorijos tyrimo kopiją, taip pat turėjo ir galimybių paso kopijų – darbe dažnai reikėdavo rodyti šiuos dokumentus, reikėjo darytis tyrimus kas kažkiek laiko. Visada su savimi vežiodavosi abu dokumentus – šie dokumentai būdavo automobilyje, rankinėje, t. y. laisvai prieinamose vietose. Ir kišenėse turėdavo. Dėl ko kaltinamąją sustabdė apsauginis, nežino. Taip pat nežino, ar G. turėjo galimybių pasą. Giedrę pažįsta daug metų – nėra draugės, tik pažįstamos. G. rami, nuoširdi, draugiška, iškalbi.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti L. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). 2021 m. lapkričio 19 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojos L. K. parodymai apie tai, kad ji G. Č. pažįsta apie 13 metų, jų vaikai lanko tą pačią mokyklą, klasę. Palaiko draugiškus ryšius, tačiau labai artimai nebendrauja. 2021 m. rugsėjo 18 d. ryte, jos vairuojamu automobiliu „Nissan Xtrail“, sidabrinės spalvos, su G. Č. atvažiavo į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune. G. paprašė važiuoti kartu į Kauną, nes G. geriau pažinojo miestą. Ji (liudytoja) turėjo asmeninių reikalų prekybos ir pramogų centre „Akropolis“. G. sutiko padėti ir važiavo kartu. Dviese atvyko į „Akropolį“, automobilį pastatė prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipo iš automobilio ir ėjo į prekybos centrą savais reikalais. Užrakino automobilį, tačiau dėl gedimo neužsirakina vairuotojo durelės, todėl palieka neužrakintas vairuotojo dureles. Negali pasakyti, ar G. apie tai žinojo. Joms išlipus, su G. susitarė, kad susiskambins, kai susitvarkys savo reikalus ir nuėjo į prekybos centrą „Akropolis“. Ką darė G., ar ji liko prie automobilio, ar kur nors ėjo, nežino. Įeidama į „Akropolį“ apsaugos darbuotojui parodė galimybių pasą ir nuėjo tvarkyti savo reikalų. 11.40 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino G., paklausė, kur ji yra. G. pasakė, kad tuoj ateis ir netrukus nuėjo prie automobilio. Prie automobilio jau laukė G., jos sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. G. nepasakojo, ką ji veikė visą tą laiką. Ji nežinojo ir nežino, ar G. Č. turėjo galimybių pasą, ar jį turi dabar, ar apskritai turėjo teisę su kitokiais tyrimų, ar skiepų nuo Covid-19 ligos dokumentais patekti į prekybos centrą ir ar jame buvo. Vienu momentu, kuomet vaikščiojo po centrą, matė G. netoliese įėjimo-išėjimo į prekybos centrą, kur buvo daug žmonių ir apsaugos darbuotojai, tačiau į tai nekreipė dėmesio. Ji turi atsispausdinusi ant standartinių A4 formato lapų keletą galimybių pasų, keletą laboratorinių tyrimo protokolų dėl antikūnų prieš Covid-19 ligą susidarymą. Tyrimus dėl antikūnų buvo dariusi Elektrėnų klinikoje du kartus, paskutinį kartą darėsi 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, o prieš tai buvo dariusi pavasarį. Turi atsispausdinusi po keletą egzempliorių galimybių paso, antikūnų tyrimo rezultatų, kadangi jai nuolatos reikia juos naudoti darbe. Jų yra ir namuose, ir automobilio daiktadėžėje, ir drabužių kišenėse. Ji nepastebėjo, kad jai būtų dingęs bent vienas iš egzempliorių. Jokie daiktai iš automobilio nedingo, nieko nepasigedo. Automobilio daiktadėžė neužsidaro dėl gedimo, ji pravira, todėl matosi, kas joje yra. Lapai nesusegti, palaidi, tik nešiojami drabužių kišenėje yra sulankstyti. Po tos dienos su G. susitikusi nebuvo, keletą kartų susiskambino asmeniniais reikalais. Apie tai, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. G. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, kuomet buvo atvažiavę kartu, pasinaudojo jos antikūnų prieš Covid-19 tyrimo protokolu, nieko nežinojo, G. jai nieko apie tai nesakė nei tą dieną, nei po to. Apie tai sužinojo tik kviečiama apklausai į policijos įstaigą. Tyrimo protokolų ji nepasigedo. Ji nežino, nei kokiu būdu, nei kaip ir dėl kokių priežasčių antikūnų tyrimo protokolas pateko pas G. ir kaip G. jį panaudojo, nežino, ar G. kažkokiu būdu grąžino tyrimų protokolą, ar pasiliko sau, nes jų kopijų turi daug ir nežino, ar kokios trūksta, ar ne (1 t., b. l. 49–51).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja L. K. patvirtino jų teisingumą.
Liudytojas E. M. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo apsaugoje Kauno ,,Akropolyje“. Dirbo pamainos vyresniuoju – paskirstydavo apsaugos darbuotojus, kur kuris turi būti (vieni darbuotojai stovėdavo prie įėjimo ir tikrindavo galimybių pasus, kiti vaikščiodavo po parduotuvę), o kilus konfliktui pats ateidavo, kad viską kuo gražiau išsiaiškinti. Karantino laikotarpiu apsaugos darbuotojai, dirbę „Akropolyje“, turėdavo tokį lapą su instrukcija, kurie dokumentai tinkami patekimui į prekybos centrą, kurie ne. Tas instrukcijas el. paštu atsiųsdavo arba ,,Akropolio“ valdytoja, arba apsaugos ,,EuroCash“ vadovė. Neaiškumų kildavo su iš užsienio atvažiavusių asmenų dokumentais – reikėdavo spręsti, ar užsienio valstybėse išduoti dokumentai tinkami, ar ne. Konfliktas su kaltinamąja jam neįsiminė, jo aplinkybių nepamena.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo E. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2021 m. spalio 5 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojo E. M. parodymai apie tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 18 d. dirbo apsaugos tarnyboje „EuroCash 1“, darbo vieta buvo prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune. Minėtą dieną jo tiesioginės funkcijos buvo vykdyti stebėjimą per vaizdo kameras, esančias visame prekybos centre. Dirbant į mobilųjį telefoną paskambino kolegė R. P. ir pranešė, kad atėjo moteris, kuri pateikė neaiškų dokumentą, kolegė paprašė pagalbos, kad ateitų pateiktą dokumentą patikrinti. Jam priėjus prie prekybos ir pramogų centro įėjimo/išėjimo, pažymėto Nr. 2C, patikros punkto pamatė moterį prieš patikros vietą. Prieš patikros punktą stovėjusi moteris paaiškino, kad ji neturi pateikti galimybių paso, tačiau nurodė, kad gali pateikti atlikto testo rezultatus. Moteriai pateikus ant balto popieriaus lapo atspausdintą tyrimo protokolą, jis dokumentą tikrino skaitydamas. Kai įpusėjo skaityti, moterį, kurios tyrimo protokolą skaitė, kita moteris pakvietė G. vardu. Moteris į nurodytą vardą sureagavo, todėl jam kilo įtarimas ir paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Moteris susinervino ir pradėjo klausinėti, kokią jis teisę turi tikrinti jos dokumentus. Jai atsakė, kad pagal galiojančius apribojimus dėl Covid-19 plitimo grėsmės, įėjus į prekybos centrus būtina pateikti galiojantį dokumentą – galimybių pasą, europietišką skiepų sertifikatą arba testo rezultatus patvirtinančius dokumentus. Moteris elgėsi ganėtinai įžūliai, todėl į vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Moteris jam taip ir nepateikė jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Atvykusiems pareigūnams buvo paaiškinta situacija, todėl jie dar kartą paprašė moters pateikti dokumentą, tačiau ji prie policijos pareigūnų toliau išsisukinėjo. Policijos pareigūnai nusivedė moterį į tarnybinį automobilį. Jis nežino, ar buvo nustatyta moters tapatybė, ar sutapo su ant testo esančiu vardu ir pavarde (1 t., b. l. 33–36).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. M. patvirtino jų teisingumą ir nurodė, kad juos duodamas geriau atsiminė įvykio aplinkybes, nei teisiamojo posėdžio metu. Kiek pamena, kaltinamosios pateiktas dokumentas būtų tikęs įleidimui į prekybos centrą, tačiau ji buvo pašaukta kitu vardu.
Liudytojas M. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Reagavimo skyriaus valdybos 4-ojo skyriaus vyr. pareigūnas, įvykį prisimena, tuo metu dirbo su E. Č.. Buvo gautas pranešimas, kad apsaugos darbuotojas kviečia policiją, nes moteriškė galimai rodo ne savo dokumentą, kurį reikėjo rodyti karantino metu einant į parduotuvę. Moteris buvo pakviesta ne savo vardu, dėl to apsaugos darbuotojui kilo įtarimų. Pareigūnams atvykus, ji pateikė savo asmens dokumentą. Įvykio vietoje surašė tarnybinį pranešimą, nufotografavo dokumentus, o kas vyko toliau, negali pasakyti – su ta medžiaga dirbo kiti pareigūnai. Moters pateiktame antikūnų tyrimo lape, kiek pamena, buvo moters draugės duomenys. Akivaizdžiai matėsi, kad vardas ir pavardė neatitiko jos asmens dokumento. Moteris aiškino, kad ji minėto dokumento apsaugos darbuotojui nepateikė, apsaugos darbuotojas pateikė pareigūnams paaiškinimus, kad jam tą dokumentą pateikė. Moteris buvo viena, šalia kitų žmonių nesimatė. Moteris buvo „Akropolio“ viduje. Pareigūnus pasitiko apsaugos darbuotojas. Jis paaiškino, kad moteris patikrinimui dėl Covid pateikė dokumentą, moterį praleido, tačiau apsaugos darbuotojui būnat šalia, kažkas moterį pašaukė kitu vardu ir taip apsaugos darbuotojui kilo įtarimų. Paklausus moters, kieno tas išrašas apie antikūnus, atsakė, kad minėtas dokumentas draugės, kad jai reikėjo nueiti iki „Akropolio“ parduotuvės – tai pasakė pati moteris. Pasakė, kad dokumentą gavo iš draugės. Pradžioje buvo šurmulys, viena pusė sakė, kad pateikė kaltinamoji tą dokumentą, pati moteris sakė, kad nepateikė – ji daug kartų teigė, kad nepateikė to dokumento, tik vėliau patvirtino, kad visgi pateikė.
Liudytojas G. Č. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nėra kaltinamosios šeimos narys, nes jie yra išsiskyrę, kaltinamoji – jo buvusi sutuoktinė. Apie įvykį jam žinoma tik iš kitų pasakojimų. G. važiavo į Kauną su L. K.. L.a pasakojo, kad G. neprotingai pasielgė su „Akropolio“ apsauga ir parodė jos (L.) antikūnų testą. L. ir G. Kaune tą dieną važiavo į tardymo izoliatorių, G. buvo kaip gidas, kuris rodė L.i kelią. Kiek žino, jos dviese važiavo. L. K. yra jo pažįstama, kartais užeina į svečius – tuomet ir papasakojo šią istoriją. L. tyrimų protokolo kopijos nėra daręs. G. jam sakė, kad nebandė eiti pro apsaugos punktą, o turėdama laisvo laiko uždavė klausimą, kokiu pagrindu yra tikrinami dokumentai. Kodėl G. turėjo L. dokumentą, nežino.
Liudytoja R. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2022 m. birželio 1 d. dirbo „Akropolio“ prekybos centro apsaugoje. Buvo daug konfliktinių situacijų ir dėl galimybių pasų, ir dėl testų, daug kartų buvo kviesta policija, negalėtų išskirti kokios nors vienos situacijos. Kai kviečiama policija, apsaugos darbuotojai rašo paaiškinimus, kurie teikiami pareigūnams, o kopija lieka biure. Nepamena, ar 2021 m. rugsėjo 18 d. buvo jos darbo diena – tuo laikotarpiu dirbo pamainos vadove, galėjo stovėti ir prie įėjimo – prie dokumentų tikrinimo aparato. Jų regiono vadovė aiškino, kokiais atvejais kokių dokumentų prašyti. Jeigu asmuo tik paprašydavo suteikti informacijos, jam policijos nekviesdavo. Būdavo, kad ateina vyresnio amžiaus asmenys pasikonsultuoti, bet po konsultacijos išeina.
Liudytojas E. Č. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu jau yra pensijoje, o anksčiau ėjo Kauno apskrities VPK 3 kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio pareigas. Iš kaltinimo pagarsintos aplinkybės jam yra žinomos – patį įvykį atsimena, tačiau jo detalių jau nepamena. Su moterimi bendravo tiek jis, tiek jo kolega.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti liudytojo E. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2021 m. lapkričio 22 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojo E. Č. parodymai apie tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 18 d. nuo 05.00 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu M. J.. Apie 11.06 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, moteris pateikė galimai ne savo antikūnų testą ir atsisako pateikti dokumentus. Netrukus nuvyko nurodytu adresu. Prie įėjimo 2C pasitiko apsaugos darbuotojas E. M.. Jis paaiškino, kad apie 11.00 val. prie įėjimo 2C tikrinant įeinančių asmenų galimybių pasus, moteris parodė laboratorijos „Antėja“ antikūnų tyrimo protokolą, išduotą L. K. vardu, kad įeitų į prekybos centrą. Kaip apsaugos darbuotojas paaiškino, jam sukėlė įtarimą tai, kad moterį praeivis pakvietė kitu vardu, nei parašytas tyrimų protokole. Moteris atsisakė apsaugos darbuotojui pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Apsaugos darbuotojas jiems perdavė moterį, kurios pareikalavo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Moteris pateikė vairuotojo pažymėjimą G. Č. vardu, kuriame buvo jos pačios nuotrauka. Pareikalavo pateikti antikūnų tyrimo protokolą, kurį buvo rodžiusi apsaugos darbuotojui. G. Č. iš savo rankinės išsitraukė ant A4 formato atspausdintą laboratorijos „Antėja“ antikūnų tyrimo protokolą, kuris išduotas 2021 m. rugpjūčio 20 d. L. K. vardu. M. J. nufotografavo tiek G. Č. vairuotojo pažymėjimą, tiek antikūnų tyrimo protokolą bei prijungė prie medžiagos, o dokumentai jai buvo grąžinti. G. Č. sakė, kad tai jos draugės protokolas, tačiau detaliau nieko nepaaiškino (1 t., b. l. 44–47).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. Č. patvirtino jų teisingumą.
Kaltinamosios G. Č. nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.
VĮ „Registrų centro“ 2021 m. spalio 28 d. rašte pateikti duomenys apie tai, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. G. Č. neturėjo galiojančio galimybių paso ir Europos Sąjungos skaitmeninio Covid pažymėjimo, teigiamo arba neigiamo laboratorinio tyrimo rezultatų (duomenų) protokolų, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotų dokumentų, patvirtinančių, kad ji persirgo Covid-19 liga, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduoto neigiamo laboratorinio tyrimo atsakymo (1 t., b. l. 54–55).
Iš laboratorijos „Antėja“ 2021 m. rugpjūčio 20 d. tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos matyti, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., atliktas antikūnų IgG prieš SARS-CoV-2 tyrimas, rezultatas teigiamas (1 t., b. l. 29).
2021 m. spalio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo „ACC Export-2021-09-24 08.31.07.601“ apžiūra. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kad vaizdo įrašo trukmė yra 1 val. 1 min. 58 sek. Pradėjus žiūrėti vaizdo įrašą matoma, kad vaizdo kamera fiksuoja būtent karuselines duris, kurios pažymėtos „įėjimas 2C entrance“ prie šių durų matomas patikros punktas. Pastatytas aparatas, kuris nuskaitinėja dokumentus, kurie turi QR kodą, taip pat matoma, kad prie šio aparato dirba ir apsaugos darbuotoja, kuri tikrina dokumentus, neturinčius QR kodo. Matoma, kaip aptvertame juosta plote sustoja žmonės ir savarankiškai naudodamiesi aparatu nuskaitinėja savo įrenginiuose ar atspausdintus dokumentus su QR kodu. Vaizdo įraše matoma, jog nuskaičius QR kodą jei jis galiojantis aparato viršutinėje dalyje užsidega žalios spalvos juostelė. Ir apsaugos darbuotoja praleidžia žmones. Peržiūrėjus pateikto vaizdo įrašo 28 min. 31 sek. vaizdo įraše, kairiajame kampe matosi moteris, kuri dėvi juodos spalvos, ilgą striukę-paltą, dėvi rudos spalvos sijoną, vilki juodais-baltais langeliais megztinį – jis matomas nes prasegta striukė-paltas. Vaizdo įraše matosi, kad atėję du apsaugos tarnybos darbuotojai bando bendrauti su moterim, tačiau ji vis mėgina ištrūkti į lauką. Apsaugos darbuotojas, kuris apsirengęs juodai, mėgina moterį sulaikyti užstodamas jai kelią pro karuselines duris. Moteriai toliau mėginat išeiti iš prekybos ir pramogų centro patalpų, vaizdo įraše užfiksuota, kaip apsaugos darbuotojas galimai skambina į bendrąjį pagalbos centrą norėdamas iškvieti policijos pareigūnus. Kadangi vaizdo įraše užfiksuotas tik vaizdas, negalima tiksliai nurodyti, ką apsaugos darbuotojas kalba, kadangi nėra garso įrašo (1 t., b. l. 61–64).
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pagal BK 302 straipsnio prasmę bei teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to gali egzistuoti ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje. Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neturėdamas teisinio pagrindo įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip elgtis.
Iš kaltinimo formuluotės matyti, jog G. Č. kaltinama tuo, kad neturėdama teisėto pagrindo įgijo ir panaudojo fizinio asmens dokumentą – L. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., 2021 m. rugpjūčio 20 d. išduotą antikūnų IgG prieš SARS-CoV-2 laboratorijos „Antėja“ tyrimų protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji G. Č. savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino laikydamasi pozicijos, kad kaltinime nurodytą antikūnų tyrimo protokolo kopiją jai davė pati L. K. ir kad šį dokumentą „Akropolio“ apsaugos darbuotojams ji parodė ne norėdama patekti į prekybos centrą, o tik pasikonsultuoti. Tačiau tokia kaltinamosios gynybinė pozicija vertintina kritiškai – ją paneigia teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs, logiški ir esmingai sutampantys. Liudytoja apklausta L. K. parodė, kad savo antikūnų tyrimo protokolo kopijos kaltinamajai nedavė, šio dokumento kopijas laikė savo automobilyje, nes dažnai jų reikėdavo darbe, kaip dokumentas atsirado pas G. Č., nežino. Gynybos prašymu apklaustas liudytoju G. Č. parodė, kad L. K. tyrimų protokolo nėra kopijavęs, kad jam L. K. apie įvykį papasakojo tiek, jog Giedrė neprotingai pasielgė parodydama jos (L. K.) tyrimų protokolą. Liudytoja R. P., įvykio metu ėjusi „Akropolio“ apsaugos darbuotojos pareigas, paties įvykio neprisiminė, tačiau parodė, kad jeigu asmuo tik paprašydavo suteikti informacijos, jam policijos nekviesdavo. Būdavo, kad ateina vyresnio amžiaus asmenys pasikonsultuoti, bet po konsultacijos išeina. Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo nutarta perskaityti E. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Liudytojas E. M., apsaugoje Kauno ,,Akropolyje“ ėjęs pamainos vyresniojo pareigas, parodė, jog prieš patikros punktą stovėjusi moteris paaiškino, kad ji neturi pateikti galimybių paso, tačiau nurodė, jog gali pateikti atlikto testo rezultatus. Moteriai pateikus ant balto popieriaus lapo atspausdintą tyrimo protokolą, jis dokumentą tikrino skaitydamas. Kai įpusėjo skaityti, moterį, kurios tyrimo protokolą skaitė, kita moteris pakvietė G. vardu. Moteris į nurodytą vardą sureagavo, todėl jam kilo įtarimas ir paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareigūnas M. J. parodė, jog buvo gautas pranešimas, kad apsaugos darbuotojas kviečia policiją, nes moteriškė galimai rodo ne savo dokumentą, kurį reikėjo rodyti karantino metu einant į parduotuvę. Moteris buvo pakviesta ne savo vardu, dėl to apsaugos darbuotojui kilo įtarimų. Pareigūnus pasitikęs apsaugos darbuotojas. paaiškino, kad moteris patikrai pateikė dokumentą, moterį praleido ir, apsaugos darbuotojui būnat šalia, kažkas moterį pašaukė kitu vardu – taip kilo įtarimų. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė liudytoju apklaustas pareigūnas E. Č. – šie liudytojo parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad paklausus moters, kieno tas išrašas apie antikūnus, moteris atsakė, kad minėtas dokumentas draugės, kad jai reikėjo nueiti iki Akropolio parduotuvės – tai pasakė pati moteris. Liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad kaltinamoji iš pradžių daug kartų teigė, jog nepateikė to dokumento, tik vėliau patvirtino, kad visgi pateikė. Teismas nenustatė, kad kuris nors iš liudytojų būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamąją – tokių aplinkybių nenurodė ir pati kaltinamoji, priešingai, ji teigė kad L. K. jos artima draugė, su kuria nėra susipykusi.
Aukščiau nurodyti liudytojų parodymai paneigia kaltinamosios parodymus apie tai, kad L. K. pati jai (kaltinamajai) perdavė 2021 m. rugpjūčio 20 d. išduotą antikūnų tyrimo protokolą, kad jos tarėsi, jog kaltinamoji turėtų nueiti iki apsaugos išsiaiškinti dėl šio dokumento tinkamumo. Liudytojos L. K. nurodyta aplinkybė, kad jai antikūnų tyrimo protokolą dažnai tekdavo rodyti darbe, todėl su savimi vežiojosi ne vieną jo kopiją, leidžia daryti išvadą, kad liudytojai buvo žinoma informacija, susijusi su šio dokumento teisine galia ir kad ji pati būtų galėjusi pakonsultuoti kaltinamąją, jeigu kaltinamajai iš tiesų būtų kilę kokių klausimų dėl dokumento. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamosios parodymai dėl to, kada ir kur L. K. jai (kaltinamajai) tariamai perdavė savo dokumentą buvo nenuoseklūs – iš pradžių teigusi, jog Laima sėdėdama už vairo atidarė daiktadėžę ir padavė jai dokumentą, vėliau nurodė, kad L. K. antikūnų tyrimo protokolą jai padavė Elektrėnuose, prieš tai pas G. Č. padariusi jo kopiją. Kaltinamosios parodymus apie tai, kad ji svetimą antikūnų protokolą parodė tik norėdama gauti informacijos apie tai, ar su juo galima patekti į prekybos centrus, paneigia ne tik liudytojos R. P. parodymai apie tai, jog apsaugos darbuotojai nekviesdavo policijos asmenims, kurie tik paprašydavo suteikti informacijos ir ją gavę išeidavo, bet ir liudytojų E. M. bei M. J. parodymai apie tai, kad dokumentas buvo pateiktas būtent siekiant pateikti į „Akropolį“. Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji patvirtino, kad jai Covid 19 niekada nebuvo nustatytas, ji pati taip pat nėra dariusi testo šiai ligai patvirtinti, be to, jos teigimu, jai visiškai pakako mažos parduotuvės, esančios netoli namų ir jokių prekybos centrų nereikėjo – tokie kaltinamosios parodymai leidžia daryti išvadą, kad ji neturėjo nei pagrindo, nei suinteresuotumo eiti pasiklausti „Akropolio“ apsaugos dėl antikūnų tyrimo protokolo tinkamumo patekimui į prekybos centrus. Iš 2021 m. spalio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų vaizdo įrašo „ACC Export-2021-09-24 08.31.07.601“ apžiūros duomenų matyti, jog moteris buvo prasegta striuke-paltu, kas taip pat leidžia manyti, kad kaltinamoji ketino eiti į patį prekybos centrą. Be to, vaizdo įraše užfiksuota, jog atėję du apsaugos tarnybos darbuotojai bando bendrauti su moterimi, tačiau ji vis mėgina ištrūkti į lauką – akivaizdu, kad tiesiog informacijos gauti norintis žmogus neturėtų pagrindo bandyti pasišalinti nuo apsaugos darbuotojų. Kaltinamoji suprato, jog elgėsi neteisėtai paimdama ir pateikdama apsaugai draugės vardu išduotą dokumentą ir norėjo taip elgtis – turėjo tikslą patekti į prekybos centrą nors, kaip matyti iš VĮ „Registrų centro“ 2021 m. spalio 28 d. rašte pateiktų duomenų, jai pačiai tokia teisė nebuvo suteikta. Apsaugos darbuotojams pastebėjus svetimo dokumento panaudojimo faktą, ji bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.
Įvykio metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) redakcijos 3.1.1. ir 3.1.1.2.2. punktai numatė, jog kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, ūkinė veikla vykdoma, kai aptarnaujami ar paslaugomis naudojasi asmenys, persirgę Covid 19 liga (koronaviruso infekcija) ir prieš mažiau nei 60 dienų gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą. Įvykio metu galiojusi Nutarimo redakcija teigiamo (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymo, kurį turint buvo galima patekti į prekybos centrus, formai nenustatė jokių privalomų reikalavimų, t. y. nebuvo nustatyta, kad pats tyrimas turėtų būti užfiksuotas ant specialaus blanko, kad ant jo turėtų būti kieno nors parašai, antspaudai ar pan. – pakako turėti tyrimo rezultatus, atspausdintus ant paprasto popieriaus lapo. Atitinkamai, ir norint patekti į prekybos centrą pakakdavo pateikti bet kokią antikūnų tyrimo protokolo popierinę ar skaitmeninę versiją. Nesant jokių reikalavimų tyrimo rezultatų fiksavimo formai, Nutarimo 5.2. punktas numatė civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę atliekantiems pareigūnams teisę kilus abejonių remtis Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomais asmens duomenimis. Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia daryti išvadą, kad G. Č. 2021 m. rugsėjo 18 d. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Karaliaus MIndaugo pr. 49, Kaune, neturint teisėto pagrindo iš L. K. automobilio savavališkai paimtas ir panaudotas svetimas L. K. 2021 m. rugpjūčio 20 d. išduotas antikūnų IgG prieš SARS-CoV-2 laboratorijos „Antėja“ tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus dokumento (nusikaltimo dalyko) požymius.
Kaltinamosios G. Č. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl pripažintina, kad jos padaryta veika kvalifikuota teisingai.
Nagrinėjimo teisme metu ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus neginčijamai nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 20 d. antikūnų IgG prieš SARS-CoV-2 laboratorijos „Antėja“ tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas L. K., o ne L. K. vardu – kaltinime ši aplinkybė patikslinama, „Lauros“ pakeičiant į „Laimos“. Atitinkama aplinkybė buvo žinoma pačiai kaltinamajai ir analizuojama viso proceso metu, dėl jos jokių ginčų teisiamojo posėdžio metu nekilo, ši kaltinimo korekcija nekeičia juridinės kvalifikacijos ir yra leistina, nes nepažeidžia kaltinamosios teisės į gynybą bei teisės žinoti, kuo ji yra kaltinama.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
BK 36 straipsnis numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą. Šiame BK straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad po nusikalstamos veikos padarymo šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. BK 36 straipsnyje numatyti du savarankiški alternatyvūs atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai – nusikalstamą veiką padariusio asmens arba nusikalstamos veikos tapimas nepavojingais. Spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Taikyti ar ne atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio instituto nuostatas.
Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs Nutarimas, o taip pat ir juo nustatytos ūkinės veiklos apribojimo priemonės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 378, įsigaliojusiu 2022 m. gegužės 1 dieną, pripažintas netekusiu galios. Nuteistosios padaryta nusikalstama veika niekam žalos nebuvo padaryta, kaltinamoji į prekybos centrą su svetimu dokumentu taip ir nebuvo įleista, o šiuo metu jos padaryti veiksmai jau daugiau nei pusę metų nebelaikomi nusikalstamais. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios G. Č. padaryta nusikalstama veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga – pažymėtina, kad sakydama savo baigiamąją kalbą su tuo sutiko ir kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė. G. Č. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą, o baudžiamoji byla dėl G. Č. padarytos nusikalstamos veikos nutrauktina.
Kaltinamosios gynėjo prašyme nutraukti baudžiamąją bylą yra išdėstytas prašymas priimti sprendimą dėl G. Č. patirtų 1 000 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Teismui pateikta 2022 m. spalio 31 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 5567802 kopija, iš kurios matyti, kad G. Č. advokato padėjėjui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 000 Eur. BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi kaltinamoji G. Č. nebuvo išteisinta, jos patirtos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti iš valstybės lėšų neatlygintinos.
Ikiteisminio tyrimo metu G. Č. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 81–82), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Baudžiamojoje byloje esanti kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 61) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis BK 36 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4–6 dalimis, 307 straipsnio 5–7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. Č., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikalstamai veikai praradus pavojingumą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Neatlyginti iš valstybės lėšų kaltinamosios G. Č. patirtų išlaidų advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip jos gynėjas, paslaugoms apmokėti.
G. Č. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.