Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, R. Š., J. M., trečiajam asmeniui LR aplinkos ministerijai dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Vilniaus apskrities viršininkas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Nurodyto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Taip pat buvo pažeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių reikalavimai. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnio priskirtus valstybės išperkamiems. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta, kad miškus iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytų piliečių išperka valstybė ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirtini valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirtini miestų miškams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Priimant ginčijamus Vilniaus apskrities viršininko sprendimus buvo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnis, kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams, ir kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

Kaip nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismas, pirmasis ieškovo reikalavimas – pripažinti negaliojančiu 1997 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr.41-3518, kuriuo piliečiui R. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčijamą žemės sklypą, yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis. Tokio pobūdžio procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami ieškinio reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartis Nr. T-20-2013, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. M. ir kt.). Tačiau šioje byloje yra ir iš civilinių teisinių santykių kylantys reikalavimai, nes ieškovas ginčija ir žemės pirkimo-pardavimo sutartis bei prašo taikyti restituciją. Įvertinus civilinio pobūdžio reikalavimų apimtį, Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo atkūrimo yra susijęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis. Tokio pobūdžio procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami ieškinio reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį Nr. T-20-2013, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. M. ir kt., 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį Nr. T-61-2011, priimtą byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. B., A. M. ir kt.; 2011 m. spalio 5 d. nutartį Nr. T-42-2014, priimtą byloje Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, R. S., D. I., A. I.,ir kt.).

Kiti reikalavimai – dėl paveldėjimo teisės liudijimų, žemės pirkimo–pardavimo sutarties restitucijos taikymo – civilinio teisinio pobūdžio. Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad šie reikalavimai laikytini išvestiniais iš pirmojo reikalavimo, nes savarankiško ginčo dėl civilinių teisinių pasekmių nekyla. Pirkimo–pardavimo sutarties ir paveldėjimo neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad nuosavybė ir paveldėjimas atsirado esant neteisėtam pagrindui – įstatymams prieštaraujančiam administravimo subjekto aktui.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Nors, kaip minėta, byloje yra keliami ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, tačiau šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatuoja būtent administracinius teisinius santykius, kurie šiuo atveju ir lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį Nr. T-138-2013, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2013 m. vasario 21 d. nutartį Nr. T-20-2013, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. M. ir kt.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, R. Š., J. M., trečiajam asmeniui LR aplinkos ministerijai dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojasIrmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjasDainius Raižys