Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. kovo 8 d., apie 14.15 val., viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis E. S. įžūliu elgesiu, pasireiškusiu aplinkinius šokiruojančiais veiksmais bei fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: kilusio žodinio konflikto su V. B. metu, rankose laikydamas žvejybinį ledo grąžtą bandė juo stumti V. B., o tuo metu iš savo buto į laiptinę išėjus A. K. ir pasakius, kad iškvies policiją, nustūmęs V. B. į šoną, koja spyrė A. K. į nugarą, padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą nugaros kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o A. K. nuo smūgio atsitrenkus į uždarytas vidines buto duris ko pasėkoje durys išlūžo, taip nukentėjusiajai A. K. padarė turtinę žalą už 260,00 Eur. Tokiu būdu E. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, pažeidė viešąją tvarką bei nežymiai sužalojo A. K..

Kaltinamasis E. S. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad išėjęs į lauką matė kaip K. sūnus su keturračiu stumdė sniegą prie namo, vėliau pamatė, kad jam užstumdė ūkinio pastato ventiliacinę angą, todėl ją valydamas kastuvu sniegą numetė į nukentėjusiųjų pavėsinę. Kai parėjo į namus pasigirdo durų skambutis, atidarius duris B. užšoko jam ant sprando ir pradėjo laužti, iškeikė necenzūriniais žodžiais, todėl jis gindamasis pagąsdino su troboje buvusiu grąžtu. Pats konfliktas vyko tarpduryje, iš kažkur atsirado K., jai įspyrė į „subinę“ kai kaimynas nušoko nuo sprando. Nematė, kad po įspyrimo K. būtų nuvirtusi, ji tik atsirėmė į savo buto duris. Durys negalėjo sulūžti, jis to ir nematė. Policiją iškvietė K.. Savo kaltę pripažįsta tik dėl įspyrimo K., kadangi ji burbuliavo, taip jis pasielgė iš pykčio. Su ligonių kasos ieškiniu gal ir sutinka, nežino, su nukentėjusiosios K. ieškiniu nelabai sutinka, nes patys nukentėjusieji jį užpuolė, dėl to jis neturi už ką jų ir atsiprašyti. Jeigu būtų paskirti viešieji darbai, sutiktų tokią bausmę atlikti.

Nukentėjusysis V. B. teisme parodė, kad paskambinęs į kaltinamojo buto duris jo paklausė kodėl sumetė sniegą į pavėsinę, tada kaltinamasis ir puolė ant jo išsitraukęs grąžtą, dėl ko jie ir susigrūmė. Grumtynių metų jis kaltinamąjį laikė už krūtines, kad nepultų, kaltinamasis jam sudavė į veidą, bet dėl to jis pretenzijų neturi. Kai išgirdusi triukšmą iš buto atėjo K., jis jai liepė iškviesti policiją, tada kaltinamasis ir spyrė K. koja į nugarą, kurią su visomis durimis įmušė į buto vidų. Policija atvyko gal už 15 minučių, atvykusi greitoji išsivežė K..

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. K. teisme parodė, kad B. gyvena su ja. Kai pjaustydama mėsą išgirdo triukšmą, išėjo į laiptinę ir pamatė kaip S. pasiėmęs grąžtą stumdosi su B., kuris jai šaukė kviesti policiją. Kai S. nustūmė B. nuo laiptų, ji pasisuko eiti į butą, tada S. jai koja spyrė į nugarą ir ji atsitrenkdama į duris nugriuvo į kambarį. Po to du mėnesius kankinosi dėl stipraus stuburo sumušimo. Sugadintas duris įvertino 260 eurų, žalą atlygino draudimas. Po sužalojimo du mėnesius tik ant pilvo galėjo miegoti, patyrė nepatogumus, skausmą, pirko vaistus, nuolat jaučia baimę ar vėl nepanaudos smurtą, nes kaltinamasis yra priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu. Prašo jos civilinį ieškinį patenkinti pilnai.

Iš duomenų A. K. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad 2023-03-08, apie 14:15 val., A. K. būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo didelį triukšmą laiptinėje ir išėjusi pamatė, jog kaimynas E. S., gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), laiko rankose žvejybinį ledo grąžtą ir stumdosi su jos sugyventiniu V. B.. Išsigandusi ji pasakė, kad tuoj iškvies policiją ir sukosi eiti į kambarį pasiimti telefoną, kai pamatė, kaip E. S. nustūmė V. B. ir jai koja spyrė į nugarą. Nuo smūgio ji pajuto stiprų skausmą nugaros srityje ir atsitrenkė į uždarytas vidines duris bei išlaužė durų spynos tvirtinimą prie staktos. Tada ji su sugyventiniu nuėjo į savo butą ir iškvietė pagalbą. V. B. jai pasakė, kad konfliktas kilo todėl, kad kieme valytas sniegas buvo sudėtas ir po E. S. langu. Ryte namo kieme ji su sugyventiniu V. B. valė sniegą, nes turėjo atvykti komisija dėl namo renovacijos. Sniegą sudėjo kiemo pakraščiuose ir prie namo, padarydami pravažiavimus. Šiuo metu padaryto žalos dydžio nurodyti negali. Pozicija dėl civilinio ieškinio jai išaiškinta (T. 1., b. l. 19-21, 25).

Iš duomenų įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas dviejų aukštų, daugiabutis, dviejų laiptinių. Įėjus į pirmą laiptinę pro medines, rudos spalvos su stiklu duris, įėjimas iš Šiaurinės pusės, užlipus tris laiptelius, patenkama į koridorių, kur ir yra įvykio vieta. Koridoriaus kairėje pusėje matomos baltos spalvos durys, pažymėtos numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), už jų yra rudos spalvos durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Vizualiai apžiūrėjus pirmas duris, sugadinimų nepastebėta. Pradarius duris matomos antros rudos spalvos durys, kurių staktos užraktas akivaizdžiai sugadintas, sulaužytas. Įvykio vieta tvarkinga, grumtynių, girtavimo požymių nematyti. Patalpų vidus ir išorė vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas (T. 1., b. l. 29-30, 32-35).

Iš duomenų asmens apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėjus A. K. kūną akivaizdžių sužalojimų nugaros srityje bei kitur nepastebėta (T. 1., b. l. 37, 39).

Iš duomenų specialisto išvadoje Nr. G 325/2023(03) matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje A. K. konstatuota poodinė kraujosruva nugaros kairėje. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu sudavimo ar atsitrenkimo metu, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. A. K. sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (T. 1., b. l. 57-58).

Iš duomenų nukentėjusiosios A. K. papildomos apklausos protokole matyti, kad jai priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Dėl sugadintų durų draudimo bendrovė AAS BTA „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje paskaičiavo ir įvertino padarytą žalą - 260 eurų ir ją pilnai atlygino, todėl dėl sugadintų durų pretenzijų nebereiškia (T. 1., b. l. 73-74).

Iš duomenų nukentėjusiojo V. B. apklausos protokole matyti, kad 2023-03-08 jis kasė sniegą. Apie 14:15 val. ėjo į namus ir pamatė, kad kaimynas, gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini) – E. S., stovi koridoriuje prie savo buto, kuris jo paklausė, kodėl sukasė sniegą prie jo lango. Jis paaiškino, jog valė kieme sniegą, kad į kiemą būtu galima įvažiuoti. E. S. jam liepė nukasti sniegą ties jo buto langais. Jis atsisakė tai padaryti, kadangi ten jokiu gėlynų nėra ir sniegas nieko negadina. Tada E. S. pasiėmė iš buto žvejybinį ledo gręžtuvą ir eidamas link jo su juo bandė jį stumti. Tada jis pagriebė E. S. už rankų. Tuo metu į koridorių išėjo jo sugyventinė A. K. ir pamačiusi juos pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Sugyventinei apsisukus eiti į butą E. S. jį nustūmė ir atsisukęs į A. K. koja spyrė jai į nugarą. Nuo spyrio A. K. įvirto į butą su durimis. E. S. tada nuėjo į savo butą ir užsirakino. Jis irgi nuėjo į butą, o bute pagalbos telefonu paskambino jo sugyventinė A. K.. Jam E. S. fizinio skausmo nesukėlė, tik nustūmė ir kliudė su alkūne veidą. Įvykio metu jokių pašalinių asmenų nebuvo, kaimynai buvo darbe (T. 1., b. l. 78-79, 81).

Iš duomenų nukentėjusiojo V. B. papildomos apklausos protokole matyti, kad E. S. konflikto metu akivaizdžiai neblaivus nebuvo, bet nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Šio konflikto metu E. S. pasiėmė akumuliatorinį ledo grąžtą ir, grasindamas jam juo suduoti, bet kada galėjo paspausti grąžto mygtuką ir užvesti grąžtą. Tą suprasdamas jis stengėsi išvengti to grąžto ir sugriebė E. S. už rankos, kad tik šis nepaspaustų to mygtuko. Tai E. S. jį pastūmė ir puolė jo sugyventinę. Kai jai koja spyrė į nugarą, ji su visomis durimis įgriuvo į vidų, nuo smūgio buvo išplėštas vidinių durų spynos užraktas, sugadinta stakta. Taip pat parodo, kad kai buvo iškviesta policija, atvyko ir greitoji, kuri jo sugyventinę A. K. išvežė į priėmimo skyrių apžiūrai. Iš pradžių sumušimo nesimatė, bet vėliau ant nugaros išryškėjo mėlynė, kurios nuotraukas prideda prie apklausos. Sugyventinė negali pagulėti nei ant nugaros, nei ant šono, nes skauda nugarą. Pateikia A. K. med. dokumentus iš priėmimo skyriaus bei du čekius už daktaro nurodytų vaistų pirkimą. Jam asmeniškai E. S., nustumdamas jį į šoną, sudavė alkūne į dešinį žandą, tačiau jam dėl to skausmo nesukėlė ir dėl suduoto smūgio jis jam pretenzijų neturi, tačiau yra pasipiktinęs jo elgesiu viešoje vietoje – laiptinėje, nes bet kada į laiptinę galėjo ateiti kitas žmogus ir dėl tokio jo elgesio nukentėti, bei yra pasipiktinęs dėl durų sugadinimo, todėl prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Ar reikš ieškinį, šiuo metu nėra apsisprendęs, tą nurodys vėliau po draudikų apsilankymo. Butas registruotas A. K. vardu (T. 1., b. l. 82-84).

Iš duomenų įtariamojo E. S. apklausų protokoluose matyti, kad įtarimą suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad jokioje psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje nėra registruotas ir niekur nesigydo, parodymus duos be gynėjo. Jis tą dieną matė, kad apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, kaimynės K. sūnus su keturračiu stumdė kieme sniegą. Sustumdė ir išvažiavo. O jis po kiek laiko ėjo į malkinę ir pamatė, kad sniegu buvo užstumta jo ventiliacijos anga. Jis dėl to labai supyko ir, paėmęs kastuvą, atkasė ir sniegą sumetė į B., gyvenančio su K., būdą – pavėsinę. Kiek sniego ten supykęs įmetė, negali pasakyti, nes neskaičiavo. O po to nuėjo į savo butą. Netrukus kažkas paskambino į duris. Jis duris atidarė ir pamatė stovintį B., kuris iš karto jam griebė už sprando. Kadangi jam po ranka pakliuvo žvejybinis grąžtas, tai jis tuo grąžtu norėjo apsiginti B. pagąsdindamas. Jie stumdėsi, kai tuo tarpu prie jų pripuolė kaimynė K. ir jam kibo į plaukus. Jis net sureaguoti nespėjo. B. nuo jo pasitraukė, tai jis supykęs ant K., spyrė jai į nugarą ir užsidarė duris į savo butą. Matė, kad K. po jo spyrio stovėjo atsirėmus į savo laukutines buto duris. Kad kaimynė K. būtų nugriuvusi ar kad būtų sulaužytos durys, to nematė. Girdėjo, kad jie šaukė, jog iškvies policiją, bet jis nekreipė į juos dėmesio. Girdėjo, kad po kiek laiko buvo atvažiavusi policija, skambino ir į jo buto duris, bet jis durų nedarė, nenorėjo nieko matyti, buvo ant kaimynų supykęs. Tą dieną kažkiek buvo išgėręs, bet viską gerai prisimena. Jam dėl nieko kaimynai nesiskundė. Dėl to, kad spyrė K. į nugarą, jis kaltę pripažįsta, o nuo B. jis gynėsi, nes pastarasis pats atėjęs jį užsipuolė (T. 1., b. l. 153-155, 160-161).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamajam E. S. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką ir šis sutrikdymas buvo realus.

Ištirtais įrodymais nustatyta viešoji vieta – daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis prieš abu nukentėjusiuosius vartojo smurtą, A. K. spirdamas koja padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ten bet kada galėjo pasirodyti ir kitų žmonių, todėl pripažintini įžūliais. Šiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis savo įžūliu elgesiu demonstravo elgesio taisyklių ir moralės normų visuomenėje nepaisymą, siekimą pažeisti nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, dėl ko buvo kviečiama policija, nenustatyta jokia netinkama nukentėjusiųjų veika kaltinamojo atžvilgiu.

Kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika dėl paties nukentėjusiojo V. B. smurto prieš jį iniciavimo vertintina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendyje aptartų įrodymų visetu visiškai įrodyta kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio sudėtį.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam E. S. teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis, todėl, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į kaltinamojo sutikimą, skirtina viešųjų darbų bausmė.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi nukentėjusiajai A. K. sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos dėl patirtų sužalojimų padarytų kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais, gydymo išlaidas apmokėjo ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl jas atlyginti turi kaltinamasis (BPK 115 str.). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (T. 1., b. l. 126).

Ieškovės A. K. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Turtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio nuostatas, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas.

Ieškovė prašo priteisti 76,96 Eur turtinės žalos, kurią sudaro gydytojų priskirtų vaistų įsigijimas, vykimas į Klaipėdą pas jai paskirtą advokatę dėl konsultacijų ir civilinio ieškinio paruošimo, pateikė rašytinius įrodymus (T. 1, b. l. 112-114), todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

Neturtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra ir neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes, ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 3 000,00 Eur. Šios žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Ieškovė dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo neabejotinai patyrė skausmą, nepatogumus. Atsižvelgiant į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kad nukentėjusioji nebuvo gydoma stacionariai, nepateikta duomenų apie liekamuosius reiškinius, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti 1 000,00 Eur nuo prašomos priteisti sumos.

Dėl palūkanų. Ieškovė prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

Kadangi palūkanų priteisimo klausimo nereglamentuoja BPK 113 straipsnio nuostatos, taikytinos civilinio proceso normos (CK 6.37 str. 2 d.).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas, proceso dalyvis savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese ekspertą, turėjęs kitų išlaidų, kurias apmokėjo iš savo lėšų, gali prašyti jas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamos bylos kontekste nukentėjusiajai A. K. atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė paskirta 2023-04-11 VGTPT Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-B-2023-04941, advokatė nukentėjusiajai paruošė civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą ir ją atstovavo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Byloje gauta VGTPT finansų skyriaus pažyma su prašymu valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo 366,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Aušrinės Zaburienės suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. K. pagal 2023-04-11 sprendimą Nr. ATS-2023-09408.

Prašymas dėl gynybos išlaidų išieškojimo tenkintinas iš dalies. Išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 4, 6 punktais.

Kaltinamasis yra dirbantis, iš jo žodžių gauna minimalų darbo užmokestį, iš jo bus priteista daugiau nei tūkstantis eurų pagal du civilinius ieškinius, kitų duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį byloje nėra, todėl priteistinos išlaidos mažintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, ir paskirti viešųjų darbų bausmę 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus vykdyti bausmę.

Šiaulių TLK civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš E. S. priteisti 69,06 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 06 ct) gy­dy­mo iš­lai­dų Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš E. S. priteisti 76,96 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 96 ct) turtinei žalai atlyginti, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo A. K.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš E. S. valstybės naudai priteisti 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) už nukentėjusiajai A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.