Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09005-17,

kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2017 m. vasario 18 d., apie 18.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu su sugyventine M. K., ranka sugriebęs jai už plaukų pastūmė nukentėjusiąją M. K. veidu į sekcijos stiklą - nuo pastūmimo nukentėjusioji griūdama sudaužė sekcijos stiklą ir į jį susižalojo kaktą - tokiais veiksmais nukentėjusiajai M. K. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Taip pat A. K. 2017 m. vasario 23 d., apie 15.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu su sugyventine M. K., tyčia vieną kartą delnu sudavė vieną smūgį jai į veidą ir ranka sugriebęs nukentėjusiajai už kairės rankos ją suspaudė - tokiais veiksmais nukentėjusiajai M. K. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-02-18 konflikto metu, būdamas neblaivus, ranka sugriebė M. K. už plaukų ir pastūmė ją į kambaryje stovinčią sekciją, dėl ko M. veidu krito į sekcijos stiklą ir susižalojo veidą. Dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 62-63; 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiosios M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad su sugyventiniu A. K. kartu gyvena ir bendrą ūkį veda 8 metus. Pastaruosius metus gyvena pas A. tėvą R. K., jam priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). R. K. gyvena kartu, jis yra invalidas, sunkiai vaikšto. A. K. tris savaites vartojo alkoholį ir 2017-02-18 apie 18 val., būdamas neblaivus, ėmė reikalauti pinigų alui. Ji pinigų nedavė ir tuomet A. viena ranka sugriebė jai už plaukų, kurie buvo paleisti, ir pastūmė ją į sekciją su stiklu. Ji kakta krito į sekcijos stiklą, kuris sudužo, o ji prasiskėlė kaktą, pradėjo bėgti kraujas, o kitą dieną po akimis pradėjo formuotis kraujosruvos. Nuo patirtų sužalojimų juto stiprų fizinį skausmą. Dėl šio įvyko į policiją nesikreipė, kadangi pagailėjo A.. Taip pat nesikreipė į jokias gydymo įstaigas. Dėl šių padarytų sužalojimų jokių pretenzijų A. K. neturi, jam civilinio ieškinio nereiškia. Sekcijos stiklo ji netvarkė, šukės gulėjo prie sekcijos ir jas apžiūros protokole užfiksavo atvykęs pareigūnas (b. l. 24, 28-29).

2017-02-23 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2017-02-23 22.28 val. gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtaujama. Atvykusiems pareigūnams M. K. paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis A. K.. Smurtą ant M. K. kūno galintys rodyti požymiai - kraujosruvos po akimis, patinimas virš dešinio antakio, kraujosruva ant riešo (b. l. 14-17).

2017-02-24 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kambaryje spintos vienų durų stiklas sudužęs, ant grindų yra stiklo šukių (b. l. 19-22).

2017-02-24 asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta nukentėjusioji M. K.. Jos veide po akimis matyti kraujosruvos, po dešine akimi matosi mėlynos ir geltonos spalvos kraujosruva, kurios skersmuo yra apie 5 cm., dešinysis akies vokas yra su raudonos spalvos kraujosruva. Po kaire akimi matyti 2 cm skersmens kraujosruva, baigianti išnykti, kraujosruva yra mėlynai gelsvos spalvos. Kaktos srityje, virš dešinės akies matyti 2,5 cm ilgio įbrėžimas, bei šalia jo gelsvos spalvos kraujosruva. Ant kairiojo skruosto sužalojimų nematyti. Ant kairės rankos ties riešu yra 4x2 cm dydžio mėlynos spalvos kraujosruva (b. l. 32-36).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-02-23 konflikto metu su sugyventine M. K., vieną kartą delnu sudavė jai į veido sritį ir, sugriebęs jos kairę ranką, ją suspaudė, dėl to pas M. ant rankos liko kraujosruva. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, M. K. atsiprašė, jie susitaikė, viskas nutiko todėl, kad jis buvo neblaivus. Kuomet būna blaivus, prieš sugyventinę nesmurtauja. Apskritai šie įvykiai buvo pirmieji, anksčiau prieš M. K. fizinio smurto nevartojo. Prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 62–63, 68–69).

A. K. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiosios M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatoma, kad 2017-02-23, apie 15.30 val., į namus grįžęs neblaivus A. K. pradėjo konfliktuoti, reikalauti pinigų alui. Jai atsakius, kad pinigų neduos, A. delnu vieną kartą sudavė jai smūgį į veidą, labiau į kairį skruostą. Nuo smūgio sudavimo juto stiprų fizinį skausmą. Po šio smūgio A. viena ranka sugriebė jai už kairės rankos ties riešu ir stipriai paspaudęs palaikė, dėl to ji juto fizinį skausmą. Toje vietoje atsirado kraujosruva. Iš karto į policiją nesikreipė, nes manė, kad A. nurimo, ir daugiau nebelįs, tačiau apie 22.20 val. jis pradėjo vėl šaukti, konfliktuoti, todėl išsigandusi, kad jis vėl nepradėtų mušti, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kas įvyko. Medikų pagalbos atsisakė, niekur nesigydė. Tyrėjas jai įteikė užduotį vykti pas teismo med. ekspertus, bet ji nevyko ir nevyks. Dėl sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų pretenzijų A. K. neturi, civilinio ieškinio nereiškia, su įtariamuoju susitaikė ir pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas susitaikant (b. l. 24; 28-29).

Liudytojo R. K. paaiškinimais nustatyta, kad jis yra A. K. tėvas, gyvena kartu su sūnumi ir jo sugyventine bute adresu (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu A. K. vaitoja alkoholį. Jis pats (R. K.) serga, negali vaikščioti, todėl dažniausiai būna savo kambaryje. 2017-02-23 sūnus A. K. buvo neblaivus. Jis (R. K.) buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių ir užmigo, todėl nieko negirdėjo, kas vyko namuose. Tik kitą dieną iš M. K. sužinojo, kad A. ją sumušė (b. l. 39).

2017-02-23 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog 2017-02-23 22.28 val. gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) smurtaujama. Atvykusiems pareigūnams M. K. paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis A. K.. Smurtą ant M. K. kūno galintys rodyti požymiai - kraujosruvos po akimis, patinimas virš dešinio antakio, kraujosruva ant riešo (b. 1. 14-17).

2017-02-24 asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta nukentėjusioji M. K.. Jos veide po akimis matyti kraujosruvos, po dešine akimi matosi mėlynos ir geltonos spalvos kraujosruva, kurios skersmuo yra apie 5 cm., dešinysis akies vokas yra su raudonos spalvos kraujosruva. Po kaire akimi matyti 2 cm skersmens kraujosruva, baigianti išnykti, kraujosruva yra mėlynai gelsvos spalvos. Kaktos srityje, virš dešinės akies matyti 2,5 cm ilgio įbrėžimas, bei šalia jo gelsvos spalvos kraujosruva. Ant kairiojo skruosto sužalojimų nematyti. Ant kairės rankos ties riešu yra 4x2 cm dydžio mėlynos spalvos kraujosruva (b. l. 32-36).

Blaivumo testu nustatyta, kad 2017-02-23 23:10 val. A. K. nustatytas 3,67 promilių girtumas (b. l. 59).

A. K. veikos įrodytos, kvalifikuotos tinkamai pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., abejonių dėl kaltinamojo kaltės teismui nekyla.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, ar­­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir skirti A. K. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.

A. K. sutinka, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 81–83). Nukentėjusioji M. K. informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepateikta (b. l. 85).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

A. K. neteistas (b. l. 50), administracine tvarka nebaustas (b. l. 49), nedirba (b. l. 47), neregistruotas Lietuvos darbo biržoje (b. l. 46), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 48).

A. K. inkriminuojami du nesunkūs nusikaltimai. Už visų nusikalstamų veikų padarymą galima skirti laisvės apribojimo bausmę. Kadangi A. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas, teismas daro išvadą, kad taip bus pasiekti bausmės tikslai – procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Parenkant bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad A. K. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, gailisi, tačiau nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis yra ne per didelis ir tinkamas.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtines nusikalstamas veikas padarė šeimos nariui, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.). Manoma, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos A. K. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje A. K. nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo esamais ar buvusiais artimaisiais šeimos nariais, kitais asmenimis.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72–73), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios

Kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-02-23 22 val. 40 min. iki 2017-02-24 12 val. 05 min. (dvi paros) (b. l. 55–57), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str.).

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (veika padaryta 2017-02-18) ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K. per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (veika padaryta 2017-02-23) ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K. per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti A. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. K. per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant A. K. per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str., A. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., į A. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-02-23 22 val. 40 min. iki 2017-02-24 12 val. 05 min. (viso - 2 paras laikino sulaikymo), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

A. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.