- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-16
- Bylos Nr.
- N-444-340-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros (toliau – Institucija) pareigūnas 2007 m. balandžio 27 d. S. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51³ straipsnio 14 dalį ir 86 straipsnį. Protokole nurodė, kad 2007 m. balandžio 12 d. tikrinant aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi Deltuvos seniūnijoje, Ukmergės rajone, nustatyta, kad Deltuvos seniūnijoje nevykdomi Aplinkos ministerijos 2005 m. liepos 1 d. raštu Nr. (16-2)-D8-5268 „Dėl reikalavimų ir užduočių vykdymo komunalinių atliekų tvarkymo srityje“ 2 punkto reikalavimai – užtikrinti, kad viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūla būtų įvykdyta visiems miestelio ir kaimų gyventojams ir ūkio subjektams iki 2007 metų. Nurodė, kad Deltuvos seniūnas S. S. nepasirūpino, kad seniūnijos gyventojams ir ūkio subjektams būtų teikiama konteinerinė ar kitokia komunalinių atliekų tvarkymo sistema, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 ir 19 straipsnių reikalavimus, taip pat Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722, 2 ir 24 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. gegužės 10 d. nutarimu S. S. už pažeidimų, numatytų ATPK 51³ straipsnio 14 punkte ir 86 straipsnyje, padarymą paskyrė 300 litų baudą.
II.
S. S. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti nutarimą. Nurodė, kad su nutarimu nesutinka, nes jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis yra bendra norma, o 19 straipsnis yra bendroji, blanketinė norma, susidedanti iš penkių dalių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 722 redakcijos Atliekų tvarkymo taisyklių 2 punktas nustato, kad atliekas naudoti ir šalinti šiose taisyklėse nenurodytais būdais draudžiama, o 24 punktas nustato, kad pirminės atliekų apskaitos žurnale susidaręs ar sutvarkytas atliekų kiekis registruojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę, jeigu atliekos susidaro arba sutvarkomos rečiau kaip kartą per savaitę, atliekų susidaręs ar sutvarkytas kiekis registruojamas iš karto po susidarymo ar sutvarkymo.
Šalies argumentai
S. S. nurodė, kad jis yra Ukmergės rajono Deltuvos seniūnijos seniūnas, pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 13-1122 patvirtintus Kaimo seniūnijos nuostatus kaip administracijos darbuotojas vykdo jam pavestas funkcijas savo kompetencijos ribose. Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. raštas Nr. (16-2)-D8-5268 „Dėl reikalavimų ir užduočių vykdymo komunalinių atliekų tvarkymo srityje“ yra adresuotas savivaldybėms, jis tokio rašto negavo. Taip pat negavo iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos jokių su šiuo raštu susijusių nurodymų. Be to, šis raštas nėra norminis teisės aktas, o iš jo turinio matyti, kad savivaldybė (neaišku, koks konkretus administracijos darbuotojas) yra prašoma pateikti informaciją apie savivaldybių darbą, susijusį su Atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėmis. Pastebėjo, kad šie teisės aktai jam, kaip kaimo teritorijos seniūnui, pareigų nesukuria. Šio rašto 2 punkto, kurio reikalavimų ir užduočių nevykdymas sudaro jam inkriminuoto pažeidimo sudėtį, papunkčiai detalizuoja, kokią informaciją apie viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos plėtros užduočių vykdymą savivaldybė turėtų pateikti ministerijai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 20 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimas ir sąvartynų rengimas bei eksploatavimas yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybių funkcija, kurią savivaldybė įgyvendina kaip viešųjų paslaugų teikimą – sudariusi sutartis su paslaugas teikiančia įmone. Šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad viešųjų paslaugų teikimą administruoja savivaldybės administracija, o 31 straipsnio 2 dalies 14 punktas nustato, kad seniūnija organizuoja bendrojo naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymą bei priežiūrą. Todėl, S. S. nuomone, nesuprantama ir visiškai abstrakti nutarime yra tariamo pažeidimo formuluotė, nes informacijos apie atliekas teikimas (ko prašoma rašte) ir funkcijų, susijusių su Atliekų tvarkymo taisyklėmis (už kurių pažeidimus numatyta atsakomybė ATPK straipsnių dispozicijoje) vykdymas yra visiškai nesusijusios atskirų tarnautojų, bet ne seniūno, funkcijos. Pažymėjo, kad Institucija nei protokole, nei nutarime nenurodo, kokias konkrečias ir kokiuose teisės aktuose nustatytas seniūno pareigas jis pažeidė, kadangi ATPK 51³ ir 86 straipsniai yra blanketinės normos. Taip pat nenurodoma, kokiose konkrečiose vietovėse, atskirose seniūnijos teritorijose yra atliekomis užteršta aplinka, kiek tos teritorijos užteršta, kuo aplinka užteršta, nenurodomi jokie pažeidimo objektyviosios pusės požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 9 d. nutarimu skundą patenkino, Institucijos nutarimą panaikino ir administracinę bylą S. S. atžvilgiu nutraukė, padaręs išvadą, kad nei iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, nei iš nutarimo turinio neaišku, kokias konkrečias ir kokiuose teisės aktuose numatytas seniūno pareigas pažeidė S. S. . Teismas nurodė, kad tiek protokolas, tiek ir nutarimas yra abstraktaus pobūdžio, todėl neaišku, už ką nubaustas S. S. kaip Deltuvos seniūnas. Teismas pažymėjo, kad iš protokolo bei nutarimo turinio darytina išvada, kad jis nubaustas, nes nepasirūpino, kad seniūnijos gyventojams ir ūkio subjektams būtų teikiama konteinerinė ar kitokia komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Tačiau remiantis vien tik abstrakčiu teiginiu negalima asmens patraukti administracinėn atsakomybėn ir už tai jį nubausti.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. nutarimu, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo Institucijai. Institucijos pareigūnai nustatė, jog Ukmergės rajono Deltuvos seniūnijoje nėra vykdomos užduotys komunalinių atliekų tvarkymo srityje – seniūnijoje atliekomis užteršta aplinka, nes seniūnijos gyventojams ir ūkio subjektams nėra užtikrinta konteinerinės ar kitokios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pasiūla, o bendro naudojimo teritorijose komunalinių atliekų tvarkymas nėra organizuojamas (2007 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 13.2-94). Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnis, Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 20 punktas nustato, jog savivaldybės privalo organizuoti bei yra atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą savivaldybės teritorijoje. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 71 punktą kiekvienos savivaldybės teritorijoje iki 2007 metų visiems juridiniams ir fiziniams asmenims privalo būti užtikrinta viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūla. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvu, jog Deltuvos seniūnas S. S. nėra tinkamas administracinės atsakomybės už aplinkosauginių pareigų, t. y. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įdiegimo seniūnijos teritorijoje, nevykdymą subjektas. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsniu, seniūno vadovaujama seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įgyvendinantis perduotas savivaldybės funkcijas tam tikroje savivaldybės dalyje. Remiantis Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta Ukmergės rajono savivaldybės atliekų šalinimo iš sodo bendrijų ir poilsio vietų programa, seniūnijų seniūnai yra tiesiogiai įpareigoti užtikrinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimą visuomenės poreikiams naudojamose teritorijose. Vadovaujantis šia programa, seniūnijų seniūnai privalo užtikrinti, jog visuomenės poreikiams naudojamose teritorijose (poilsio vietos, paplūdimiai) būtų pastatyti komunalinių atliekų surinkimo konteineriai, šiose teritorijose nebūtų šiukšlių, o komunalinių atliekų konteineriai nebūtų perpildyti. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 14 punktą, viena iš seniūnijos funkcijų – bendro naudojimo teritorijų, gatvių, šaligatvių valymas ir priežiūra, todėl mano, kad seniūnijos įstatymu yra įpareigotos rūpintis atliekų tvarkymu ir švara bendro naudojimo teritorijose.
Atsiliepimas
S. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą palikti nepakeistą. Be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliantas nurodo, kad veika kvalifikuota tinkamai, nes kaip ir nutarime, taip ir apeliaciniame skunde teigiama, kad jis padarė ATPK 86 straipsnio pažeidimą (nebeminimas ATPK 51³ straipsnio 14 dalies pažeidimas), tačiau nenurodo, kokias papildomas aplinkybes būtina nustatyti teisingai veikos kvalifikacijai. Taip pat pažymi, kad apeliantas pateikė Ukmergės rajono savivaldybės atliekų šalinimo iš sodo bendrijų ir poilsio vietų programą, tačiau nors ji patvirtinta Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos, tačiau šiame akte nėra nei jo priėmimo, nei patvirtinimo datos, nepateikti duomenys apie jo paskelbimą ar supažindinimą. Be to, nei atsakovo surašytame Patikrinimo akte, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta nei viena Deltuvos seniūnijoje esanti visuomeninės paskirties teritorija. Tokių seniūnijoje esančių teritorijų sąrašas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 2.3.-3508-81. Atliekos šiose teritorijose tvarkomos konteineriniu būdu, tačiau pareigūnams surašant patikrinimo aktą šios teritorijos nebuvo patvirtintos, taip pat nebuvo tikrintos. Teisės aktais patvirtintų poilsio vietų seniūnijoje nėra, o programos vykdymas sodų bendrijose vykdomas bendrijų, o ne seniūnų. Todėl jis negalėjo pažeisti Ukmergės rajono savivaldybės Atliekų šalinimo iš sodo bendrijų ir poilsio vietų programos reikalavimų. S. S. taip pat nesutinka su apelianto pateikiamais motyvai, jog jis konkrečiais teisės aktais įpareigotas rūpintis konteinerinės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos įdiegimo seniūnijos teritorijoje esantiems asmenims pasiūla. Tokio akto apeliantas nenurodo ir nepateikia, nes jo nėra. Nepaisant to, jis nuolat siūlo gyventojams konteinerinę buitinių atliekų šalinimo sistemą, pateikia informaciją apie galimybes ją įsirengti, tačiau jis negali priversti gyventojų pasinaudoti šiomis paslaugomis, jeigu gyventojai to nepageidauja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pastebėtina, kad pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolu S. S. buvo pareikštas kaltinimas dėl ATPK 51³ straipsnio 14 dalies ir 86 straipsnio pažeidimo. ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje nustatyta atsakomybė už pirminės atliekų apskaitos tvarkymo pažeidimą. ATPK 86 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, atsiradusius dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės. Taigi ATPK 51³ straipsnio 14 dalies ir 86 straipsnio dispozicijos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus, todėl šių ATPK normų pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu. Šie teisės aktai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Deltuvos seniūnas S. S. nepasirūpino, jog seniūnijos gyventojams būtų teikiama konteinerinė ar kitokia komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Protokole taip pat pažymėta, kad tuo S. S. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9, 19 straipsnius, Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės), 2, 24 punktus.
Teisėjų kolegija pastebi, kad protokole paminėtuose Aplinko apsaugos įstatymo 9, 19 straipsniuose, Atliekų tvarkymo taisyklių 2, 24 punktuose pareiga užtikrinti konteinerinės ar kitokios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikimą atitinkamos teritorijos gyventojams konkrečiai nenustatyta. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas Aplinkos ministerijos 2005 m. liepos 1 d. raštas Nr. (16-2)-D8-5268 nėra teisės norminis aktas, įtvirtinantis bendro pobūdžio elgesio taisykles, privalomas neapibrėžtam subjektų ratui. Be to, juo prašoma tik atitinkamos informacijos pateikimo. Savo ruožtu, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio negalima teigti, kad S. S. patrauktas atsakomybėn už atitinkamos informacijos nepateikimą. Taigi protokole suformuluotas kaltinimas dėl nepasirūpinimo konteinerinės ar kitokios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikimu yra abstraktus, nepagrįstas konkrečiomis teisės normomis.
Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis, kurio pažeidimu, kaip minėta, S. S. taip pat apkaltintas, nustato, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Taigi ši norma nurodo bendro pobūdžio pareigą visiems asmenims, todėl akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas jos pažeidimu yra abstraktus ir nekonkretus.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnis įtvirtina nuostatas dėl ūkinės veiklos objektų eksploatavimo ir susideda iš penkių dalių. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole konkreti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio dalis nenurodyta. Protokole nenurodytas ir konkretus ūkinės veiklos subjektas, kurio eksploatavimo taisyklės, nustatytos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnyje, buvo pažeistos, nenurodyta, kaip konkrečiai jos buvo pažeistos, kaip su atitinkamu ūkinės veiklos subjektu susijęs S. S. , kokie teisės aktai ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad būtent jis atsakingas už atitinkamo ūkinės veiklos subjekto eksploatavimo sąlygų vykdymą. Tad kaltinimas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio pažeidimu taip pat nekonkretus, jo esmė tinkamai neatskleista.
Atliekų tvarkymo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad atliekas naudoti ir šalinti šiose taisyklėse nenurodytais būdais draudžiama. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole konkrečiai neįvardinta kokios atliekos, kada ir kaip buvo tvarkomos, t. y. protokole nėra duomenų, įgalinančių patikimai spręsti, kad tam tikros atliekos, tam tikru konkrečiu laiku buvo naudojamos ar šalinamos taisyklėse nenurodytais būdais. Taigi kaltinimas Atliekų tvarkymo taisyklių 2 punkto pažeidimu taip pat yra neaiškus, neatskleista šio kaltinimo esmė ir konkretus turinys.
Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad pirminės atliekų apskaitos žurnale susidaręs ar sutvarkytas atliekų kiekis registruojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei atliekos susidaro arba sutvarkomos rečiau kaip kartą per savaitę, atliekų susidaręs ar sutvarkytas kiekis registruojamas iš karto po susidarymo ar sutvarkymo. Kaip matyti iš Atliekų tvarkymo taisyklių 19 ir 21 punktų, pirminės atliekų apskaitos žurnalą turi pildyti atitinkamos įmonės, atskirus pirminės atliekų apskaitos žurnalus turi pildyti ir jų padaliniai, filialai (atliekų tvarkymo įrenginiai). Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokios įmonės, jos padalinio ar filialo pirminė atliekų apskaita nagrinėjamu atveju buvo tvarkoma netinkamai, t. y. pažeidžiant administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punktą. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nenurodyti teisės aktai bei faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad būtent S. S. , pagal užimamas pareigas, privalo tvarkyti pirminę atliekų apskaitą. Pastebėtina, kad pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 20 punktą, pirminės atliekų apskaitos žurnalo pildymo tvarka įmonėje turi būti nustatyta bei patvirtinta įmonės vadovo įsakymu, kuriame turi būti nurodyti už kiekvieno atliekų apskaitos žurnalo pildymą atsakingi asmenys, jo saugojimo (pildymo) vieta, žurnalų skaičius ir konkretūs įmonės padaliniai, kurių atliekos registruojamos žurnale. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole apskritai nėra nurodyti konkretūs S. S. veiksmai ar neveikimas, kuriais buvo padaryti Atliekų tvarkymo taisyklių 24 punkto reikalavimų pažeidimai.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas atsižvelgiant į 2007 m. balandžio 12 d. tikrinimą, tačiau didžioji dalis 2007 m. balandžio 12 d. patikrinimo akte nurodytų faktinių aplinkybių, kurios galimai galėtų patvirtinti atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, administracinio teisės pažeidimo protokole neatsispindi ir teisiškai nėra įvertinta.
Tad, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų. Pažeidimų, kurių padarymu buvo apkaltintas S. S. , esmė protokole tinkamai neatskleista, pareikšti kaltinimai abstraktūs, nekonkretūs. Esant šiems protokolo trūkumams, nei Institucija, priėmusi 2007 m. gegužės 10 d. nutarimą, nei pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti šios bylos. To padaryti negali ir apeliacinės instancijos teismas. Tad pirmosios instancijos teismas negalėjo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, o turėjo imtis priemonių, kad būtų pašalinti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas. Byla grąžintina iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. nutarimą panaikinti.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2007 m. gegužės 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Nutartis neskundžiama.