- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- ATP-1093-317/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo A. O. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. O. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį surašytas už tai, kad jis 2014-08-03, 00.34 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,02 promilės ± 1,7 proc. girtumas), M. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu A. O. pripažintas padaręs ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 4000 Lt bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir A. O. už ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirti 4500 Lt baudą su automobilio „(duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, skirdamas pažeidėjui nuobaudą, netinkamai atsižvelgė į jo asmenybę, kitus jį charakterizuojančius duomenis ir netinkamai įvertino jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Institucijos nuomone, A. O. yra linkęs pažeisti įstatymu nustatą tvarką, jis 2014-05-26 jau buvo teismo nubaustas už tai, kad automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, kas patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą. Nagrinėjamas A. O. padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų. Asmens fizinė būsena, kai alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra 1,02 promilės, leidžia prieiti prie išvados, kad tokioje būsenoje asmuo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir valdydamas padidinto pavojingumo priemonę – automobilį, kelia didelę grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams, yra pavojingas visuomenei ir kenkia viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingumą, jo amžių ir kitas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad jam už šį pažeidimą teismo paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda yra per švelni, ankstesnės nuobaudos nebuvo efektyvios, jis iš jų nepasimokė ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Institucija taip pat nesutinka su transporto priemonės konfiskavimo netaikymu A. O.. Skunde nurodo, kad pagal Konstitucinio teismo 1997 m. balandžio 5 d. nutarime pateiktą išaiškinimą, vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, jog kitiem asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudoti kitiems asmenims. Skunde pažymima, kad ir pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas, leisdamas jo transporto priemonę vairuoti neblaiviam asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti, elgėsi neatsakingai, neįvertino visų galimų tokio turto panaudojimo pasekmių. A. O., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, neabejotinai žinojo, kad jo veikimas prieštarauja įstatymams ir kitoms teisės normoms bei visuomenės interesams, tačiau jis vis tiek taip elgėsi. Apelianto nuomone, šios aplinkybės rodo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingumą ir sudaro pagrindą manyti, kad A. O., siekiant įgyvendinti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinius nuobaudos tikslus, papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo skyrimas nebus per griežta nuobauda, priešingai, atitiks teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kadangi ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 129 straipsnį ir A. O. kaltės nėra, o apeliaciniame skunde keliamas tik jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo <...>.
Skundžiamu nutarimu A. O. nubaustas sankcijoje numatyta minimalaus dydžio pinigine bauda, netaikant alternatyvios papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Tokio dydžio administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas paskyrė, atsižvelgęs į A. O. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei jo jauną amžių.
Įvertinęs skundžiamo nutarimo administracinės nuobaudos skyrimo motyvaciją ir bylos medžiagą, aukštesnysis teismas su apeliacinio skundo argumentais dėl administracinės nuobaudos skyrimui svarbių aplinkybių netinkamo vertinimo sutinka. Šiuo atveju, sprendžiant automobilio, kuris buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, visų pirma, svarbu atsižvelgti ir įvertinti, kad minėta transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui. Nustačius šią aplinkybę, svarbu išsiaiškinti, ar transporto priemonė buvo paimta su savininko žinia ar prieš jo valią, tai yra ar savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu, kas pagal formuojamą teismų praktiką laikoma esmine aplinkybe, sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008), toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisė pažeidimo bylose Nr. 2AT-18/2013, 2AT-23/2012).
Nagrinėjamu atveju rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. O. pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį T. V.. Iš byloje esančio policijos pranešimo (b. l. 10) matyti, kad automobilio savininkui T. V. buvo surašytas pranešimas apie teismo posėdžio datą ir laiką, tačiau šis pranešimas nebuvo išsiųstas, nurodant, kad minėtas asmuo yra išvykęs į Airiją. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkui teismo iniciatyva buvo pranešta apie šios administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, byloje nėra. Pažymėtina, kad į teismo posėdį neatvyko ir pažeidėjas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Tokiu būdu teismas, pakartotinai į teismo posėdį nekvietęs pažeidėjo, iš viso nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar automobilio savininkas savo valia leido A. O. vairuoti jam priklausantį automobilį, ar minėtas automobilis jo žinioje buvo be savininko leidimo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės aptariamos nuobaudos skyrimo klausimui nagrinėti. Atitinkamai, byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kurių pagrindu apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas galėtų spręsti apie skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas teismo nutarimas, kuriuo išspręstas transporto priemonės konfiskavimo klausimas, priimtas tinkamai ir išsamiai neišsiaiškinus visų ginčytinų ir svarstytinų aplinkybių, neinformavus automobilio savininko apie administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje jis yra suinteresuotas asmuo, nagrinėjimą, ir tokiu būdu neužtikrinus jo, kaip konfiskuotino automobilio savininko, teisės į nuosavybės gynimą bei teisingą procesą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis), todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir yra naikinamas, o byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Pripažinus, jog skundžiamas nutarimas naikinamas dėl proceso teisės pažeidimų, kiti apeliacinio skundo argumentai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir grąžinti A. O. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.