Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-03-10 nutarties, kuria patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. R. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi R. R., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis priverčiamoji medicinos priemonė buvo tęsiama iki šiol.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-03-10 nutartimi buvo patenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir R. R. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas pratęstas.

Panevėžio apygardos teisme buvo gautas R. R. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Skunde R. R. teigia, jog jos psichinė būklė yra stabili, ji nėra bloga. Emocijos ir valia atitinka situaciją. Mąstymo sutrikimai nėra specifiniai. Turi giminų, kurie galėtų pasirūpinti ja namuose, nors pagal sveikatos būklę galėtų gyventi savarankiškai. Yra gydytoja, todėl galėtų užtikrinti savo pačios gydymo tęstinumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-03-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tenkinti R. R. skundą nėra pagrindo.

BK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant šią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos.

Nagrinėjamoje byloje gydytojų komisija 2017-02-23 priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 84 (3 b. l.) nurodė, kad pacientės R. R. psichinė būsena per pastarąjį stebėjimo pusmetį buvo stabili. Klinikiniame vaizde ryški negatyvi šizofrenijos simptomatika – asmenybės defektas emocijų, mąstymo, valios sferose. Vieniša, pasyvi, su niekuo nebendraujanti. Agresijos nestebėta. Hipomimiška, blankių emocijų, kontaktas formalus. Skundų savijauta neturi. Nekritiška savo ligai, būsenai, teisminiam statusui. Socialiniai ryšiai nepakankami. Pacientė pripažinta neveiksnia, tačiau globėjas nepaskirtas.

Kaip matyti, teismui pateiktieji duomenys, neleidžia daryti išvados apie R. R. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, dėl ko gydytojų komisija rekomendavo tęsti jos stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs komisijos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimo medicininės apžiūros akto išvadas dėl R. R. psichikos būklės, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jai pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Aukštesnysis teismas su šia išvada visiškai sutinka. Pirmiau aptartos aplinkybės pagrindžia būtinumą R. R. toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti, juolab, kad pacientės socialiniai ryšiai yra nepakankami ir jos gydymo ambulatorinėmis sąlygomis nebūtų kam užtikrinti. Skunde R. R. nurodo, kad turi giminų, kurie galėtų pasirūpinti ja namuose, tačiau nenurodė konkrečiai nei vieno asmens, kuris galėtų duoti sutikimą rūpintis ja. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. R. dėl negebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-11 sprendimu byloje Nr.e2-58-504/2016m. pripažinta neveiksnia, tačiau globėjas jai iki šiol nepaskirtas. Esant minėtoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-03-10 nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.