Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) J. B. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys: išieškotojas 182-oji DNSB Žirmūnai, antstolis V. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Skolininkas J. B. kreipėsi į antstolį V. Č. su skundu dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi teisminis ginčas dėl išieškomos 405,47 Eur sumos nėra pasibaigęs. Be to, antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą neatlikęs pirminių vykdymo veiksmų. Antstolis 2016 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 9 d. antstolio kontoroje buvo gautas Vilniaus miesto vykdomasis raštas Nr. 2-23297-809/2014 dėl 405,47 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. B. trečios eilės išieškotojo 182-oji DNSB Žirmūnai naudai. Raginimas įvykdyti sprendimą buvo siųstas skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu bei kitais antstoliui žinomais adresais, tačiau grįžo neįteikti. Todėl raginimas buvo paskelbtas viešai interneto svetainėje www.antstoliai.lt (CPK 660 straipsnio 1 dalis). Skolininkui neįvykdžius sprendimo per raginime nustatytą terminą, antstolis pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad teisminis ginčas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23297-829/2014 nėra pasibaigęs ir antstoliui nebuvo pagrindo vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti. Taip pat teismas nenustatė buvus akivaizdžių kliūčių, nustatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomojo dokumento priėmimui vykdyti. Iš LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas yra pateikęs ieškinį Vilniaus apylinkės teismui dėl neteisėtai naudojamų bendrijos lėšų advokato samdymui civilinėse bylose sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams. CPK 18 straipsnis įtvirtina įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo principą, t.y. įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis principas negali būti paneigtas vien ta aplinkybe, kad yra teisminis ginčas dėl 182-osios DNSB „Žirmūnai“ lėšų naudojimo teisėtumo. Teismas nesutiko ir su skundo argumentu, kad antstolis nesiuntė jam raginimo įvykdyti sprendimą, neinformavo skolininko apie priimtą vykdomąjį dokumentą elektroniniu paštu ar telefonu. CPK 655 straipsnio 2 dalis nustato antstoliui pareigą priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti teismo sprendimą. CPK 657 straipsnis nustato raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarką. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 657 str. 1 d.). Iš vykdomosios bylos medžiagos teismas nustatė, kad antstolis raginimą įvykdyti spendimą 2016 05 12 registruotąja pašto siunta išsiuntė vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu Žirmūnų g. 82-22, Vilnius, pašto žymoje nurodyta, kad adresato nepavyko rasti, į paliktą pranešimą neatsiliepė. Raginimas įvykdyti sprendimą taip siųstas registruotomis pašto siuntomis adresais Ozo g. 6-342, Vilnius, ir Ragės g. 54, Vilnius, tačiau raginimo įteikti nepavyko. Nepavykus įteikti raginimo registruotąja pašto siunta žinomais skolininko buvo adresais, raginimas įvykdyti spendimą paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.anstoliai.lt 2016 06 01, kaip tai numato CPK 660 straipsnis. Teismas sprendė, kad antstolis nepažeidė raginimo įteikimo skolininkui tvarkos ir eiliškumo, nustatyto CPK 657 bei 660 straipsniuose. Teismo vertinimu, vien tai, kad galimus skolininko kontaktus antstolis galėjo sužinoti iš išieškotojo atstovės, nesudaro pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad skolininko paieškos procesas nebuvo racionalus.Skolininkui per raginime nustatą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, antstolis pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus - užklausas. Minėti antstolio veiksmai patvirtina, kad antstolis ėmėsi veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, kokio turto, pajamų turi skolininkas, t.y. siekė, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Dėl nustatyto teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, kad antstolio domėjimasis skolininko turtu buvo perteklinis.Teismas atmetė skundo argumentą, kad antstolis nepagrįstai paskaičiavo sau atlygį, kadangi išieškojimas vykdomas iš skolininko pensijos. Iš vykdomoje byloje esančio vykdymo išlaidų apskaičiavimo teismas nustatė, kad antstolis apskaičiavo 79,99 Eur atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą. Šis dydis atitinka minimalų atlygio antstoliui dydį, nurodytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos, 50 punkto 1 lentelės 5 punkte nurodytą dydį. Vykdymo veiksmų atkimo metu galiojusi ir šiuo metu galiojanti Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija nenustato išimčių dėl atlygio antstoliui dydžio, kai yra išieškoma iš skolininko pensijos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir prašo nutraukti tariamos skolos išieškojimą kol nesibaigęs teisminis ginčas, atmesti teisę į nepagrįstai priskaičiuotas 133,33 Eur 2016 06 21 S15-20221 apskaičiavime vykdymo išlaidas. Atskirajame skunde nurodė, kad antstolis nesiaiškino, ar teisminis ginčas yra pasibaigęs, neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas buvo neįsiteisėjęs, todėl išieškojimo vykdymas negalėjo būti pradėtas. Nors antstolio 2016 08 08 patvarkyme atsisakyti tenkinti skolininko skundą nurodyta, kad 2016 05 09 raginimą įvykdyti sprendimą S15-17047 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą S15-17046 išsiuntė 2016 05 12, tuo tarpu vykdomojoje byloje nurodyta data – 2016 05 09. Teismas nevertino aplinkybės, kodėl skiriasi datos. Nėra objektyvių duomenų, kad raginimas skolininkui buvo išsiųstas nors viena iš nurodytų datų (2016 05 12 ar 2016 05 09), nes nėra tinkamo siuntos registro, pranešimas negautas, patikrinus pašte siuntos nerasta. Gal sąmoningai pasirinktas UAB „Megatomas“, kad būtų galima siuntimą imituoti? Nesutampa ir informacija, kad laiškas pakartotinai buvo siųstas 2016 05 23, nes tarp garažo durų palikto pranešimo data yra 2016 05 18. Keista ir UAB „Megatomas“ registracija – pirmo laiško Nr.35, o antro – Nr.3. Antstolis nepasinaudojo CPK 624¹ straipsnio reglamentuotu įteikimu per informacinių ir elektroninių ryšių priemones, kas galėjo garantuoti įteikimo sėkmę. Antstolis iš karto 2016 06 01 perėjo prie viešo raginimo, žinodamas, kad skolininkas jo neperskaitys. Gal jo net neskelbė, nes antstolio nurodomo skelbimo interneto svetainėje www.antstoliai.lt. tarp 1746 įrašų, įvedęs asmens kodą, nerado. Mano, kad klaidinantis ir antstolio informacijos pateikimas dėl užklausos apie turimą turtą datos. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo lape užklausos data nurodoma 2016 06 21, bet faktiškai užklausa daryta žymiai anksčiau 2016 05 26, kas parodo, kad dar iki formalios teisės įgijimo antstolis 2016 06 01 pradėjo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Teismo nutartyje nėra aptartas ir klausimas, kodėl portale www.antstoliai.lt nerasta viešai skelbiama informacija.

Antstolis V. Č. padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Tvirtina, kad vykdymo veiksmai neprieštarauja teisės normoms.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Ginčas byloje keliamas dėl antstolio veiksmų teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Č. 2016 m. gegužės 9 d. priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-23297-809/2014 dėl 405,47 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. B. trečios eilės išieškotojo 182-oji DNSB Žirmūnai naudai.Apeliantas tvirtina, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti nepagrįstai, nes vykdomasis dokumentas buvo neįsiteisėjęs, be to, ginčas nebuvo pilnai išnagrinėtas. Apeliacinis teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CPK 586 straipsnis numato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti reglamentuotas CPK 651 straipsnyje. Jame nustatyta, kad antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (ar jį pateikia tam teisę turintis asmuo, ar vykdytinas to antstolio, ar turinys atitinka CPK reikalavimus, ar nepraleistas senaties terminas ir kt.), o, nenustatęs aptartų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-23297-809/2014 išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23297-809/2014, kurioje teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl vykdytinas. Antstolis nenustatė akivaizdžių kliūčių dokumento priėmimui (CPK 651 straipsnis). Šiuo atveju apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis yra inicijavęs naujus teisminius ginčus, neturėjo įtakos antstolio veiksmams sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą. Įstatymas antstoliui nesuteikia teisės vertinti teismo procesinio dokumento, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, teisėtumo. Taip pat atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad vykdomasis dokumentas buvo neįsiteisėjęs, todėl negalėjo būti priimtas vykdyti. CPK normos nenumato galimybės skųsti vykdomuosius dokumentus (CPK 587 straipsnis), todėl jie gali būti pateikiami antstoliui vykdyti iš karto po išdavimo.Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis raginimą įvykdyti spendimą skolininkui siuntė registruota pašto siunta per UAB „Megatomas“ vykdomajame dokumente nurodytu skolininko adresu (duomenys neskelbtini) (šis adresas yra ir deklaruota skolininko gyvenamoji vieta), tačiau įteikti nepavyko, paliktas pranešimas (v.b. 7). Antstolis raginimą įvykdyti sprendimą taip siuntė registruotomis siuntomis kitais antstoliui žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), tačiau raginimo taip pat įteikti nepavyko. Nors apeliantas išreiškė abejonę dėl UAB „Megatomas“ patikimumo, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių duomenų, todėl argumentas laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis). Nepavykus įteikti raginimo registruota pašto siunta, antstolis raginimą įvykdyti spendimą paskelbė svetainėje www.anstoliai.lt 2016 06 01 (v.b. 19). Nors apeliantas neigia, kad viešas raginimas buvo paskelbtas specialioje svetainėje, tačiau apelianto argumentus paneigia vykdomosios bylos medžiaga. Toks skolininko informavimas atitinka CPK 660 straipsnio bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto reglamentavimą. Nors apeliantas remdamasis CPK 624¹ straipsnio norma mano, kad antstolis privalėjo raginimą siųsti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau apelianto nurodyta norma tokios pareigos antstoliui nenustato. Nors apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumą, tačiau nepateikia argumentų, kurie patvirtintų, kad jos paskaičiuotos nesilaikant teisė normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl vykdymo išlaidų pagrįstumo, todėl jų nebekartoja.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.