Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui Lietuvos meninės gimnastikos sąjungai dėl meninės gimnastikos sąjungos prezidiumo nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos meninės gimnastikos sąjungos prezidentė E. K., Kauno centro sporto mokykla.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-01-20 sprendimu ieškovės A. T. ieškinį atsakovui Lietuvos meninės gimnastikos sąjungai dėl panaikinimo jos Prezidiumo 2008-12-08 posėdyje priimto nutarimo dalies, kuria už neobjektyvų ir nekvalifikuotą teisėjavimą tarptautinės kategorijos teisėja A. T. buvo diskvalifikuota vienerių metų laikotarpiui, atmetė. Teismas konstatavo, jog Lietuvos gimnastikos federacija yra mišri ne pelno visuomeninių ir sporto organizacijų sąjunga, narystės pagrindu jungianti gimnastikos sporto šakų asociacijas, įregistruotas vadovaujantis Visuomeninių organizacijų įstatymu, federacijas, taip pat kitas Lietuvos Respublikoje įregistruotas visuomenines sporto organizacijas, šalies mastu kultivuojančias ir populiarinančias gimnastikos sportą. LMGS, kaip gimnastikos sporto šakos asociacija, yra viena iš Lietuvos gimnastikos federacijos narių, todėl savo veikloje ji privalo vadovautis Lietuvos gimnastikos federacijos įstatais, taigi atsakovas visus aktualius klausimus sprendžia vadovaudamasi LMGS ir Lietuvos gimnastikos federacijos įstatais. Teismas konstatavo, jog Asociacijų įstatymas numato tam tikras asociacijų veiklos garantijas. Atitinkamos sporto šakos trenerio, turinčio atitinkamos kategorijos teisėjo kvalifikaciją už neobjektyvų arba nekvalifikuotą teisėjavimą diskvalifikavimas tam tikram laikui, nėra drausminė nuobauda, teisėjo kvalifikacija neatimama ir dėlto įstatymais nereguliuojamas. Tai iš esmės pripažino visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas laikė, kad esant tokioms aplinkybėms negali spręsti klausimų, kuriuos sprendžia pati LMGS vadovaudamasi savo pačios patvirtintais įstatais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nors nesutinka su atskirais teismo sprendimo motyvais; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

Apeliantė savo skunde bei kiti proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose kelia du pagrindinius klausimus: dėl šalių ginčo žinybingumo teismams ir dėl Lietuvos meninės gimnastikos sąjungos (LMGS) prezidiumo 2008-12-08 nutarimo Nr. 2 dalyje dėl teisėjos A. T. diskvalifikavimo teisinio vertinimo.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį konstatavo, jog Asociacijų įstatymas numato tam tikras asociacijų veiklos garantijas; šio įstatymo 14 str. numato, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijos ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus, t. y. teismas iš esmės išaiškino, kad ginčo tarp Asociacijos ir jos nario nagrinėjimas teisme yra įstatymo nenumatytas kišimasis į asociacijos reikalus, toks ginčas nežinybingas teismui. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu šios teisės normos aiškinimu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas – Lietuvos meninės gimnastikos sąjunga buvo įsteigta kaip visuomeninė organizacija 2003-10-30, jos įstatai buvo įregistruoti viešajame registre 2003-12-15, galiojant Visuomeninių organizacijų įstatymui. Visuomeninių organizacijų įstatymo 11 str. taip pat numatė draudimą valstybės institucijos ir pareigūnams, politinėms partijoms ir organizacijos ir asmenims kištis į visuomeninių organizacijų veiklą ir jų vidaus reikalus; šiame straipsnyje taip pat buvo numatyta, kad ginčus tarp visuomeninės organizacijos narių, tarp visuomeninės organizacijos ir jos narių, tarp visuomeninių organizacijų ir kitų juridinių bei fizinių asmenų sprendžia teismas. Įsiteisėjus Asociacijų įstatymui nuo 2004-02-22, Visuomeninių organizacijų įstatymas neteko galios; Asociacijų įstatymo 18 str. 2 d. numatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotos asociacijos ir visuomeninės organizacijos yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo. Taigi aiškinant Asociacijų įstatymo 14 str. įtvirtintą draudimą kištis į organizacijos vidaus reikalus istoriniame šios konkrečios normos priėmimo ir įstatymų leidėjo ketinimų kontekste draudimas kištis į visuomeninės organizacijos (nuo 2004-02-22 – asociacijos) vidaus reikalus negali būti aiškinamas kaip draudimas spręsti teisme ginčus dėl teisės tarp visuomeninės organizacijos (asociacijos) ir jos nario.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001-03-21 nutartyje, priimtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2001, pasisakydama dėl ginčo tarp Panevėžio miesto krepšinio federacijos ir jos nario dėl pažeistos teisės gynimo (nutarimo diskvalifikuoti panaikinimo) žinybingumo teismams, pažymėjo, kad visuomeninių organizacijų nariai jungdamiesi į visuomenines organizacijas, siekia tenkinti ir įgyvendinti bendrus poreikius ir tikslus, todėl teisė būti visuomeninės organizacijos nariu ir dalyvauti jos veikloje yra asmeninė neturtinė, susijusi su turtiniais santykiais, teisė. Tokiu būdu Asociacijos įstatymo 14 str. normos tapatinimas su draudimu spręsti ginčus dėl teisės tarp asociacijos ir jos nario teisme prieštarautų ir CPK 1 str. įtvirtintam visų ginčų dėl teisės žinybingumo teismams principui.

Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad šalių ginčas yra nežinybingas teismui ir tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį, dėl byloje surinktų įrodymų bei LMGS prezidiumo 2008-12-08 nutarimo Nr. 2 dalyje dėl teisėjos A. T. diskvalifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus byla gali būti išspręsta iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo naikinti sprendimą bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė A. T. ir atsakovas skirtingai aiškina skundžiamame LMGS prezidiumo sprendime pavartotą terminą – teisėjo diskvalifikavimą. Apeliantė sutinka su teismo išvada, kad tarptautinės kategorijos teisėjo diskvalifikavimas nėra reglamentuotas įstatymu, tačiau nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės suteikti ir nesuteikė jai tarptautinės kategorijos teisėjos kvalifikacijos, todėl neturėjo teisės diskvalifikuoti apeliantės Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad diskvalifikavimas nėra drausminė nuobauda, nes draudimas dalyvauti varžybos ir yra laikinas kvalifikacijos atėmimas; apeliantės vertinimu, tai yra nuobauda, kurios paskirti atsakovas neturėjo teisės.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Apeliantė nedirba pas atsakovą, teisėjavimas sportinėse varžybose nėra jos darbas, sulygtas darbo sutartimi, jis neapmokamas, todėl vertinti LMGS prezidiumo paskirtą nuobaudą kaip drausminę nuobaudą nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, apeliantės ir atsakovo santykiai yra visuomeninės organizacijos (asociacijos) ir jos narės santykiai, teisė teisėjauti sportinėse varžybose yra apeliantės asmeninė neturtinė teisė, susijusi su jos narystė asociacijoje. Apeliantės, kaip asociacijos narės, teises ir pareigas apibrėžia LMGS įstatai bei šios organizacijos lokaliniai aktai. LMGS yra Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF) narė; pagal LGF įstatų 25 punktą gimnastikos sporto šakų federacija ar asociacija sprendžia savo sporto šakos organizacinius, finansinius ir sporto varžybų teisėjavimo bei vertinimo klausimus, vykdo kultivuojamos gimnastikos sporto šakos Lietuvos čempionatus, pirmenybes, kitas varžybas (b.l. 25). LMGS tikslas koordinuoti jos narių veiksmus ir pastangas plėtojant meninę gimnastiką, sudaryti jiems sąlygas dalyvauti Lietuvos čempionatuose ir kitose varžybose, organizuoti respublikos rinktinių rengimą ir atstovavimą tarptautinėse varžybose (LMGS įstatų 1 p., b.l. 43). LMGS valdymo organas – prezidiumas, vykdydamas vieną iš asociacijos uždavinių – sportinių varžybų organizavimą, 2007-12-14 nutarimu Nr. 4 nutarė po varžybų vertinti teisėjų darbą. Nutarimu taip pat buvo apibrėžti teisėjų darbo vertinimo kriterijai, nustatyta, kad už neobjektyvų ar nekvalifikuotą teisėjavimą teisėjas gali būti diskvalifikuotas 1-2-3 varžyboms arba 6-12 mėnesiams (b.l. 66). Šis prezidiumo nutarimas vertintinas kaip lokalinis teisės aktas, privalomas asociacijos nariams, todėl apeliantės argumentas, kad teisėjo diskvalifikavimas nėra reglamentuotas jokiu norminiu aktu, atmetamas.

Skundžiamu LMGS prezidiumo 2008-12-08 nutarimu A. T. buvo diskvalifikuota už neobjektyvų arba nekvalifikuotą teisėjavimą 1 metams (iki 2009-12-31); patikslinta, kad minėtos diskvalifikacijos metu draudžiama teisėjauti ir tarptautiniuose turnyruose (Lietuvoje ir už jos ribų) (b.l. 55). Abejuose prezidiumo nutarimuose diskvalifikavimas pateikiamas kaip laikinas nušalinimas nuo teisėjavimo arba tam tikram varžybų skaičiui, arba konkrečiam terminui, taigi apeliantės aiškinimas, kad skundžiamu prezidiumo nutarimu jai buvo atimta tarptautinės kategorijos teisėjos kvalifikacija, yra nepagrįstas ir atmetamas. Skundžiamame prezidiumo nutarime neatskleista, kokius konkrečius ieškovės veiksmus atsakovas įvertino kaip neobjektyvų ar nekvalifikuotą teisėjavimą; prezidiumo 2008-12-08 posėdžio protokole pažymėta, kad A. T. buvo diskvalifikuota už tai, kad teisėjaujant 2008-10-24 varžybose Kaune varžybų nugalėtojai L. P. sąmoningai sumažino po 0,5 balo net dviejų pratimų įvertinimuose; skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad A. T. 2004 m. jau buvo diskvalifikuota 6 mėnesiams (protokolas, b.l. 134). L. P. dviejų pratimų vertinimo galutinio balo sumažinimo faktą patvirtino ir pateikti rašytiniai įrodymai – teisėjos A. T. vertinimo protokolų kopijos (b.l. 75, 76). Teismo posėdžio metu A. T. paaiškino, kad tai galėjo būti aritmetinė klaida (protokolas, b.l 121), t. y. iš esmės pripažino netinkamo varžybų dalyvės įvertinimo faktą. Taigi, skundžiamas LGSM prezidiumo nutarimas dėl A. T. nušalinimo nuo teisėjavimo 12 mėnesių buvo priimtas nepažeidžiant LMGS įstatų bei lokalinio akto – LMGS prezidiumo 2007-12-14 nutarimo Nr. 4 nuostatų; prezidiumo nutarimas dėl nušalinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens – Kauno centro sporto mokyklos, atsikirtimo į ieškinį argumentais, kad dėl A. T. teisėjavimo nebuvo gauta skundų ar protestų, kad įvertinus teisėjų darbą reikėtų teisėjus supažindinti su rezultatais pasirašytinai, aptarti rezultatus. LMGS prezidiumo 2007-12-14 nutarimo Nr. 4 nuostatai dėl teisėjų darbo vertinimo numato, kad teisėjų darbas vertinamas po kiekvienų varžybų, nepriklausomai nuo skundų ar protestų dėl teisėjavimo buvimo. Pareiga raštiškai supažindinti teisėją su jo darbo įvertinimu, arba kviesti jį į prezidiumo posėdį pasiaiškinti, lokaliniame teisės akte nėra numatyta, todėl faktas, kad A. T. nebuvo supažindinta raštu su vertinimu rezultatais ir nebuvo kviečiama į prezidiumo posėdį pasiaiškinti nepaneigia nutarimo dėl jos diskvalifikavimo teisėtumo.

Apeliantė A. T. buvo pareiškusi du ieškinio reikalavimus dėl LMGS prezidiumo 2008-12-08 nutarimo Nr. 2 dalyje dėl jos diskvalifikavimo panaikinimo bei dėl LMGS įpareigojimo rekomenduoti A. T. į tarptautinius teisėjų kursus (b.l. 12). Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje pažymėjo, kad atmeta ieškovės reikalavimą dėl 2008-12-08 nutarimo dalies paaiškinimo, tačiau teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog atmetė ieškinį visa apimtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė savo ieškinyje nenurodė nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo savo reikalavimui dėl įpareigojimo rekomenduoti ją į tarptautinius teisėjų kursus; reikalavimas teismo pagristai atmestas, o šio reikalavimo neįrašymas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį vertinamas kaip rašymo apsirikimas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Iš ieškovės priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 167) valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės A. T. 15,85 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).