Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimo, kuriuo G. Š. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁶ str. 1 d. ir jai paskirta 144 EUR bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2015 m. liepos 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. Š. atžvilgiu už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reg. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, įm. kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, pavėluotai pranešė VSDFV administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią, t.y. apie pagalbinių darbuotojų Č. K., gim. (duomenys neskelbtini)) bei I. G., gim. (duomenys neskelbtini)) įdarbinimą nuo 2015 m. gegužės 21 d. pranešė 2015 m. gegužės 22 d., ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Šie jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Institucijos manymu, apylinkės teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nelegalaus darbo sampratą bei neatsižvelgė į galiojančius teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 2 p., nelegalus darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog pranešimas apie I. G. ir Č. K. darbo pradžią pateiktas per elektroninę draudėjo aptarnavimo sistemą (EDAS) tik 2015 m. gegužės 22 d. 15.22 val.

Institucija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Be to, vertinant Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo pobūdį, šis pažeidimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltė dėl šio pažeidimo gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. ATP-221-553/2012).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimas teisėtas, pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Nepagrįstas institucijos apeliacinio skundo argumentas, jog G. Š. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str. 1 d., sudėties požymių.

Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str. 1 d. įtvirtina, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. p. reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią bei kai yra Lietuvos Respublikos DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, G. Š. pripažino, jog ji Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie Č. K. ir I. G. darbo pradžią pranešė pavėluotai, tačiau paaiškino, jog tyčios nelegaliai įdarbinti minėtus asmenis neturėjo (b. l. 58). Tokį jos aiškinimą patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

Iš byloje esančių I. G. ir Č. K. darbo sutarčių matyti, jog jos sudarytos 2015 m. gegužės 20 d. Sutartyse nurodyta, jog jų darbo pradžia - 2015 m. gegužės 21 d. (b. l. 22-23, 24-25). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarčių registravimo žurnalo matyti, jog darbo sutartys, sudarytos su Č. K. ir I. G., žurnale įregistruotos 2015 m. gegužės 20 d. (b. l. 36). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 30 d. sprendime dėl darbo bylos Nr. DGKS-2795 nustatyta, kad Č. K. darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2015 m. gegužės 21 d. (b. l. 16-18). Darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 30 d. sprendime dėl darbo bylos Nr. APS-36-10347 nustatyta, kad I. G. darbo pradžia – 2015 m. gegužės 21 d. (b. l. 19). Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog Č. K. ir I. G. darbo pradžia bendrovėje yra 2015 m. gegužės 21 d.

Be to iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2015 m. liepos 9 d. rašto Nr. (7.2)3-77103 matyti, jog, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie I. G. ir Č. K. įdarbinimą per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS) pateikė 2015 m. gegužės 22 d. 15.22 val., tačiau valstybinio socialinio draudimo pradžią nurodė 2015 m. gegužės 21 d. (b. l. 8). Taigi socialinio draudimo pradžią nurodžius tada, kai jie faktiškai pradėjo dirbti bendrovėje, buvo užtikrintos visos darbuotojų Č. K. ir I. G. socialinės garantijos.

Lietuvos Respublikos ATPK 188⁶ str. 1 d. numatyta, kad socialinio draudimo pranešimų ar kitų dokumentų, reikalingų draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti, pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Č. K. ir I. G. dėl galimai nelegalaus darbo į VDI Vilniaus teritorinį skyrių kreipėsi 2015 m. birželio 8 d. 2015 m. liepos 15 d. buvo surašyti nelegalaus darbo tyrimo aktai Nr. NDA 0949-0053 ir Nr. NDA 0949-0052 (b. l. 10, 11). Taigi G. Š. VSDFV apie į bendrovę įdarbintus darbuotojus pranešė ne minėtiems asmenims pranešus apie galimai daromą pažeidimą, tačiau praėjus vienai dienai po darbuotojų priėmimo į darbą. Ji paaiškino, jog laiku VSDFV pranešimo neišsiuntė dėl didelio darbo krūvio. Pažymėtina, jog G. Š. pranešime nurodė, jog socialinio draudimo pradžia - 2015 m. gegužės 21 d. – reali Č. K. ir I. G. darbo bendrovėje pradžios diena. Taigi atsižvelgiant į tai, jog darbuotojai bendrovėje dirbo pagal darbo sutartis, jie 2015 m. gegužės 20 d. pasirašytinai buvo supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, instruktuoti dėl priešgaisrinės saugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos (b. l. 36, 40, 42, 43), pranešime VSDFV valstybinio socialinio draudimo pradžia buvo nurodyta reali darbuotojų darbo dienos pradžia, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. Š. nesiekė nelegaliai įdarbinti Č. K. ir I. G. ar išvengti mokesčių mokėjimo ir to nedarė. Todėl pagrįstai G. Š. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188⁶ str. 1 d., nes jos veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., sudėties.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.