Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 90 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-12-09 10.30 val., gautas pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas Nr. 33GGP-1532/289. Tikrinimą atliko Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausieji veterinarijos gydytojai – inspektoriai M. B. ir M. A.. D. K. apskrities PK Kauno Panemunės PK vyr. tyrėjas E. V.. Tikrinimo metu nustatyta, jog R. A. savo namuose, (duomenys neskelbtini), laiko apie 2 m. amžiaus kalę mišrūnę, kalės uodega nutrumpinta, šeimininko teigimu jis ją tokią pirko pagal skelbimą (neprisimena kur). 2016-10-23 kalė atsivedė 3 šuniukus, kuriems uodegos taip pat buvo nutrumpintos, savininko teigimu, kur buvo atliktos procedūros – neatsimena. Kalė skiepyta nuo pasiutligės, gyvūnai neženklinti, neregistruoti. Šiais veiksmais R. A. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 90 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. A. pripažino pažeidimą, nežinojo, kad negalima trumpinti šuniukams uodegų, dabar žinos. Gailisi dėl pažeidimo, prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas R. J. nurodė, kad negalima gyvūnams trumpinti ne tik uodegų, bet ir ausų, sukelti gyvūnui skausmo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1), pranešimai apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus (b. l. 2, 3), skelbimo kopija (b. l. 4-6), gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas (b. l. 78), nuotraukos (b. l. 9-11), R. A. paaiškinimas (b. l. 12).

ATPK 90 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais. Teismų praktikoje pažymima, kad žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia visuomenėje netoleruotinais veiksmais, kuriais demonstruojamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė gyvūnų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad žiauru elgesiu su gyvūnu laikoma veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, o 8 punkte nurodyta, kad žiaurus elgesys su gyvūnais yra ir jų operavimas nenuskausminus. Taigi akivaizdu, kad R. A. anksčiau minėtas elgesys su gyvūnais laikytinas nepateisinamu ir netoleruotinu bei vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, jeigu dėl to gyvūnui (gyvūnams) gresia žūtis ar suluošinimas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 90 straipsnio 3 dalį.

R. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl pažeidimo gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas administracinę nuobaudą R. A., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą taip pat į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau nėra baustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas tiki R. A. deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad net ir minimali sankcijoje už šį pažeidimą numatyta administracinė nuobauda bus neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę, nei sankcijoje numatyta, administracinę nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

R. A. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 90 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti 30 eurų (trisdešimties eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:16063927533.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.