- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- 1-96-408/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- S. I.
- Nukentėjusysis
- O. Z.
- Advokatai
- Eglė Grucytė, Eglė Latauskienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Ievai Čiulčinskaitei, Karolinai Venslovaitytei, Sandrai Valaitytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. I., gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kaune, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
S. I. 2021-01-27, apie 19 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, žodinio konflikto su O. Z. metu, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia keliu spyrė nukentėjusiam į kairę koją, kumščiu sudavė vieną kartą jam į kairį skruostą, kumščiu sudavė vieną kartą į dešinį petį. Grumtynių metu jiems nukritus ant grindų, jis dešine alkūne įsirėmęs į kaklą spaudė nukentėjusį O. Z., tokiu būdu nukentėjusiam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio raktikaulio lūžiu, kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, pereinant į krūtinę.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis S. I. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad būdamas neblaivus atėjo į svečius pas savo pažįstamą M. B., kuris tuo metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Geriant alkoholį jie bendravo, kalbėjo apie darbą, M. jį įspėjo, kad į namus grįš jo kambariokai. Jis buvo stipriai išgėręs, todėl viso pokalbio neprisimena ir negali nurodyti, kas tiksliai įvyko vėliau. Kiek prisimena, sugrįžę M. kambariokai, įėję į namus, lyg pasisveikino, vienas iš jų – lyg O., liko kambaryje, kuriame jie sėdėjo, o kitas, kurio vardo neprisimena, nuėjo į kitą kambarį. Tada tarp jo ir O. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie vienas ant kito šaukė, vienas prie kito arti priėjo ir jam O. trenkė ne mažiau du smūgius į veidą. Tuomet jis atbulas, ant nugaros nukrito ant grindų. O. užšoko ant jo, prispaudė jį prie grindų ir rankomis sudavė jam į veidą, tačiau negali nurodyti, kiek smūgių. Jis bandė išsisukti, prašydamas baigti grumtynes, tačiau nukentėjęs ir toliau jį mušė, kol juos išskyrė O. kambariokas. Jis paprašė leisti jam išeiti iš kambario, tačiau jie atsakė, kad kviečia policiją, todėl jis liko laukti bute. Nuo gautų smūgių iš nosies ir danties bėgo kraujas. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, kuri jį išvežė į priėmimo skyrių. Jam buvo smarkiai sutrenkta galva bei lūžęs kairės pusės šonkaulis. Jis jokių smūgių O. nesudavė, tai jis jį sumušė.
Nors kaltinamasis kaltas neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais: Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal O. Z. pareiškimą dėl to, kad 2021-01-27, apie 19 val., grįžus po darbo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune, juose rado kartu gyvenantį M. B. su S. I., kuris tame bute negyveno. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jam būnant bute S. I. jį užsipuolė, spyrė vieną kartą jam į dešinę koją, kumščiu trenkė į veidą, kita ranka vieną kartą sudavė į dešinį petį. Po šių jo veiksmų gindamasis, jis vieną kartą S. I. sudavė. Juos išskyrė kartu gyvenantis bendradarbis V. L.. Konflikto metu jis buvo sužalotas – lūžo raktikaulis (1 t., b. l. 10-11).
Nukentėjęs O. Z. parodė, kad po darbo kartu su kolega V. L. grįžo į namus. Namuose pas kartu gyvenantį M. B. buvo atvykęs S. I. ir jie svetainėje gėrė alkoholį. Minėtoje svetainėje jis gyvena, t. y. čia jis miega. Priėjęs prie lovos, rengėsi, nes norėjo eiti į dušą. Kolega V. buvo vonioje. Jam persirengiant, S. jį pakvietė prieiti arčiau. Jam priėjus, S. pasakė, kad jis jį „užkas“. Matėsi, kad S. yra stipriai neblaivus, iš jo veido, juodų paakių, matėsi, kad jis geria alkoholį dažnai. Tuomet S. jį nestipriai pastūmė. Jis paklausė S. kuo jį užkas – rankomis ar kastuvu. Nenorėdamas toliau konfliktuoti, jis apsisuko ir grįžo prie savo lovos. Po kurio laiko prie jo vėl priėjo S., kuris pradėjo jo klausinėti, ar jis tarnavo kariuomenėje, jei taip, kokiame padalinyje, klausė, kokiuose kraštuose Ukrainoje jis gyvena. Jis atsakė, kad nenori su juo konfliktuoti ir kalbėti, pasakė, kad jis yra ne iš tų kraštų, apie kuriuos jis klausia. Iš vonios tuo metu išėjo V., o prieš jam ateinant, S. keliu spyrė jam į jo kairę koją, kairiu kumščiu jam trenkė į kairį skruostą, dešiniu kumščiu stipriai trenkė į dešinį petį. Po šių smūgių jis jautė fizinį skausmą. Po smūgio į petį jam stipriai suskaudo, tačiau tuo metu buvo išsigandęs, iškart nesuprato, kad jam lūžo raktikaulis. Gindamasis, dešiniu kumščiu jis vieną kartą trenkė S. į smakrą, po to S. bandė jį pakelti ir numesti ant grindų. Kuomet S. bandė jį parversti, jie užkliuvo už kambaryje esančios lovos ir kartu nukrito ant grindų. Nukritus ant grindų, S. dešiniu dilbiu įsirėmė jam į kaklą ir jį spaudė. S., apglėbęs ranka jo galvą ties kaklu, pradėjo jį smaugti. Jis pajautė, kad jam pradeda trūkti oro, todėl, gindamasis nuo jo, padarė tokį patį veiksmą, t. y. apglėbė S. kaklą ir pradėjo jį spausti, tikėdamasis, kad jis jį paleis. Tada prie jų pribėgo V. ir pradėjo juos skirti, o M. nieko nedarė, tik stebėjo kas vyksta. Juos išskyrus, V. paskambino darbų vadovui ir informavo dėl muštynių, paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams jis paaiškino kas įvyko. Jo veide jokių išorinių sužalojimų nesimatė, tuo metu jam skaudėjo ranką, tačiau jis nesuprato, kad jam lūžęs raktikaulis. Žiūrint į S., matėsi prakirsta lūpa, iš jos šiek tiek kraujavo, todėl jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pareigūnai jam pranešė, kad jis turi vykti su jais, jį pristatė į areštinę. Jis nesuprato dėl kokių priežasčių pristatytas į areštinę, nes būtent jis buvo nukentėjęs. Areštinėje praleido kelias valandas. Areštinėje ėmė stipriai skaudėti dešinį petį. Išėjus iš areštinės, jo laukė darbų vadovas E., kuriam jis pasakė, kad jam skauda dešinį petį, paprašė nuvežti į ligoninę. Pasitarę nusprendė, kad palauks ryto. Ryte atvykęs E. jį nuvežė į ligoninę. Po kelių dienų su juo susisiekė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad reikia vykti pas teismo medicinos ekspertus.
Liudytojas V. L. parodė, kad jis kartu su O. Z. grįžo iš darbo, o M. buvo namuose. Jiems einant į namus išgirdo, kad M. namuose yra ne vienas, pamatė virtuvėje, kuri sujungta su svetaine, pas M. atėjusį svečią – vyriškį, su kuriuo jis vartojo degtinę. J. M. paklausė, kodėl jis vedasi į namus svetimus žmones, kadangi negalima to daryti. Tuomet jis nuėjo į vonią. Būdamas vonioje, išgirdo triukšmą virtuvėje. Išėjęs iš vonios, nuėjęs į virtuvę pamatė, kad svečias dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė O. į kaktą ir ne mažiau du kartus trenkė į dešinį petį. Gindamasis O. vieną kartą dešine ranka trenkė tam vyrui į veidą. Jie susigrūmė. O. užkliuvo už lovos kampo, krito, o kartu su juo krito ir tas vyriškis. Jiems nukritus, tas vyriškis buvo ant O., tačiau O. greit persivertė ant to vyro, jie vienas kitą rankomis apkabinę spaudė. Priėjęs prie jų, jis pakėlė O. nuo grindų, sakydamas nurimti, o tas nepažįstamas vyriškis pradėjo sakyti, jog viskas baigta, jis nesimuša, tačiau tuo pačiu sakė, kad jis tarnavo specialiose pajėgose, yra snaiperis, pradėjo rinkti savo daiktus. V. L. paskambino darbų vadovui, pranešė, kad bute vyksta muštynės su nepažįstamu asmeniu, paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Tas vyriškis, kuris mušė O., norėjo išeiti iš buto, tačiau jie jam liepė sulaukti policijos. Tam vyriškiui, kuris mušė O., po muštynių bėgo kraujas iš lūpos, kitų sumušimo požymių nematė. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino kas įvyko. Šioje situacijoje nukentėjęs yra O., kadangi jam buvo sulaužytas raktikaulis, o tam vyriškiui O. trenkė ranka vieną kartą gindamasis. Minėtas vyriškis galėjo susižeisti nebent krisdamas ant grindų.
Liudytojas E. K. parodė, kad jų įmonėje dirba ukrainiečiai. Jiems yra išnuomojęs savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Šiame bute gyvena trys Ukrainos piliečiai. 2021-01-21, apie 19.30 val., jam paskambino vienas iš darbuotojų V. L., kuris pranešė, kad bute vyksta muštynės, jog užpultas jo kolega O. Z.. Tuomet jis paskambino į policiją ir pats atvyko į butą. Atvykęs į butą, jame rado policijos pareigūnų du ekipažus. Laiptinėje buvo vienas asmuo, kurio jis nepažįsta, jis buvo kruvinu veidu. Jis prisistatė policijos pareigūnams, jį įleido į butą. Bute gyvenančio M. B. paklausė, kodėl bute yra pašalinių asmenų, jis atsakė, kad ten jo draugas. O. Z. paaiškino, kad jis buvo užpultas asmens, neleistinai buvusio bute, kaip vėliau jam paaiškėjo, vardu S.. Įsitikinęs, kad pasakodamas apie įvykį, O. sako tiesą, nes jis patikimas žmogus, neagresyvus, jokių problemų su juo nėra buvę, į Lietuvą atvyksta ne pirmą kartą, yra sąžiningas. Parodo, kad bute gyvenančiu M. B. yra skundęsi su juo kartu gyvenantys vyrai, kadangi jis bute savavališkai įrengė signalizaciją, kad jis nuolat įrašinėja jų buitinius pokalbius.
Liudytojas M. Ž. parodė, kad patruliuojant kartu su kolega R. A., gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini) Kaune, kur vyksta muštynės. Nuvykus minėtu adresu, bute prie durų, buvo vyriškis, kalbantis lietuviškai, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, ant jo veido matėsi sumušimai. Bute buvo dar trys asmenys, kalbantys rusiškai. Vyriškį, kalbantį lietuviškai, išsivedė į laiptinę, paklausė kas įvyko. Jis papasakojo, kad atėjo į svečius, kur jį sumušė ten buvę asmenys. Kadangi nei jis, nei jo kolega R. nesupranta rusų kalbos, per radijo stotelę paprašė rusų kalbą mokančių kolegų pagalbos. Atvykę kolegos bendravo su bute buvusiais Ukrainos piliečiais, o jis su kolega R. laiptinėje bendravo su lietuviu. Būnant koridoriuje, atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūrėję lietuvį, išsivedė jį į automobilį detalesnei apžiūrai, po to išvežė į priėmimo skyrių. Ant bute buvusių Ukrainos piliečių jokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti, jie skausmais nesiskundė. Kolega D. jam pasakė, kad ukrainiečiai nurodė, kad jie sugrįžę į namus, juose rado kartu gyvenantį savo tautietį, kuris namuose vartojo alkoholį su į svečius atėjusiu lietuviu. Tarp jų kilo konfliktas, muštynės. Kadangi lietuvis buvo akivaizdžiai sužalotas, o ant Ukrainos piliečių jokių sužalojimų nebuvo, jie priėmė pirminį sprendimą sulaikyti Ukrainos pilietį.
Liudytojas D. R. parodė, kad patruliuojant kartu su kolega M. S., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, įvyko muštynės, reikia ekipažo, mokančio rusų kalbą, kadangi reikalinga pagalba verčiant iš rusų kalbos. Jis puikiai supranta rusų kalbą, ja laisvai kalba, todėl sutiko nuvykti. Nuvykus minėtu adresu, laiptinėje buvo kolegos iš kito ekipažo, kartu su vienu iš muštynių dalyvių. Užėjus į butą, ten buvo trys Ukrainos piliečiai, kurių nei vardų, nei pavardžių neprisimena. Vienas iš jų paaiškino, kad jis gyvena kartu su dviem Ukrainos piliečiais šiame bute, dirba Lietuvoje. Jis pasakojo, kad vienas iš ten gyvenančių tautiečių yra konfliktiškas žmogus, kad su juo sunku gyventi, kad jis atsivedė į svečius lietuvį, su kuriuo vartojo alkoholį. Taip pat teigė, kad lietuvį pasikvietė į svečius tam, kad jis jį ir dar kitą ukrainietį sumuštų. Jis jam papasakojo, kad po darbo kartu su kolega ukrainiečiu sugrįžo į namus. Namuose buvo trečias ukrainietis, su kuriuo nesutaria, taip pat atėjęs lietuvis. Jiems sugrįžus į namus, minėtas lietuvis svečias pradėjo prie jo kabinėtis, pirmas pradėjo muštis, o jis tik gynėsi, neneigė, kad trenkė lietuviui, bet tik dėl to, kad gynėsi. Kur konkrečiai jam sudavė smūgius, lyg ir sakė, bet jis to neprisimena. Ant ukrainiečio išorinių sužalojimų nesimatė. Jiems būnant bute, į jį atvyko ukrainiečių darbdavys, kuris paklausė kas įvyko, liepė vienam iš ukrainiečių palikti butą. Baigęs versti iš rusų kalbos, išvyko, kiti kolegos liko ir priiminėjo sprendimus. Iš visos situacijos jis suprato, kad du ukrainiečiai, kurie parėjo namo, yra nukentėję, o tas lietuvis, nors ant jo buvo išorinių sužalojimų, yra konflikto kaltininkas.
Liudytojas M. I. parodė, kad jam paskambino jo mama A. I., kuri jam pranešė, kad jai paskambino S. ir pranešė, kad jį sumušė. Tuomet jis paskambino S., paklausė kas atsitiko. S. jam pasakė, kad jį sumušė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Jis S. pasakė, kad jis išeitų iš to buto ir kviestų policiją, tačiau S. pasakė, kad jo neišleidžia iš buto, durys užrakintos. Tada jis paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Savo automobiliu nusprendė nuvykti į (duomenys neskelbtini) Kaune, pasižiūrėti, kas ten atsitiko. Atvykęs pamatė brolį S., sėdintį laiptinėje, kruvinu veidu. Šalia jo buvo medikai. Vėliau jis brolį parvežė iš Kauno klinikų. S. jam papasakojo, kad nuvyko į svečius pas vieną ukrainietį išgerti. Būnant pas jį, iš darbo parėjo kiti du ukrainiečiai. Tarp vieno iš jų ir S. kilo konfliktas. S. pasakojo, kad bute jį puolė dviese, pargriovus jį ant grindų, spardė. S. jam sakė, kad jam sulaužytas šonkaulis, sutrenktas ar išmuštas dantis.
Liudytojas M. B. parodė, kad jis pasikvietė pažįstamą S. į svečius. S. jam pasakė, kad yra išgėręs, nes susipyko su žmona, tačiau sutiko atvykti. Prieš ateinant S., jis pradėjo įrašinėti telefonu garso įrašą, nes jis visada viską įrašinėja. Kadangi S. buvo išgėręs ir norėjo dar išgerti, jis jį pavaišino likeriu, o pats gėrė nealkoholinį alų. Tada su S. kalbėjo apie jo kambariokus O. ir V.. Jis papasakojo S., kad O. užsiiminėja magija, nes ant stalo ypatingu piešiniu buvo išbarstyta druska. S. pasakė nelįsti prie druskos, kad sugrįžęs iš darbo O., viską sutvarkys. Jis neprisimena, ką tiksliai jam atsakė S., bet jis išsireiškė, kad gal reikėtų sumušti tuos kambariokus. Jis ramino S., sakė, kad nereikia. Jis bijojo būti vienas su sugrįžusiais iš darbo kambariokais, todėl norėjo, kad su juo kartu būtų S.. Prašė jo neprisigerti, nes manė, kad tarp jo ir kambariokų kils konfliktas dėl darbo. S., kuomet į namus sugrįžo O. ir V., pradžioje nebuvo agresyviai nusiteikęs, sėdėjo ramiai. Į kambarį, kuriame sėdėjo jis su S., atėjo O. su V., kurie buvo nemaloniai nustebę dėl namuose esančio pašalinio žmogaus. Tada kažkuris iš jų paklausė kas čia per girti snukiai, kas čia vyksta. Jis atsakė, kad čia jo draugas, kuris jis dirbs jų įmonėje. S. pradėjo kalbėti su O.. Kiek prisimena, tuo metu V. tame kambaryje nebuvo. O. liko tame pačiame kambaryje su juo ir S.. S. pradėjo klausinėti O., klausdamas iš kurio jis Ukrainos regiono, jautėsi S. spaudimas O. ir provokacija konfliktui. Kaip suprato, S. erzino O. tylėjimas ir nieko nedarymas. Jis S. pasakė nelįsti prie jų. O. pasimetė, jis nesitikėjo tokio spaudimo iš S.. Kažkuriuo metu S. ranka nubraukė šakutę ir šaukštą ant grindų ir liepė O. viską sutvarkyti. Ką atsakė O., neprisimena. S. toliau klausinėjo O. apie tarnybą armijoje. Klausinėjo įkyriai. Po to S. nuėjo į svetainę, kurioje buvo O.. Jis išgirdo klausimą, kurį uždavė O. S. ar tu B.. Tuomet jis išgirdo kelis smūgius, tačiau kas smūgiavo nematė, nes buvo nusisukęs, kaip minėjo, sėdėjo šonu. Atsisukęs į juos, pamatė, kad S. stovi su O. susikibę iškeltomis rankomis. S. bandė atsitraukti nuo O., bet O. jį stūmė ir S., užkliuvęs už lovos, krito ant grindų, ant nugaros, tarp sofos ir lovos. Tada O., užlipęs ant S., jį apsižergė ir kaire ranka jį smaugė, o dešine ranka sudavė ne mažiau penkis smūgius į galvos kairę pusę. O., mušdamas S., sakė, kad jį užmuš. Jis suprato, kad O. gali užmušti S., todėl pribėgo ir bandė O. atitraukti nuo S.. Tada į kambarį atėjo V., tačiau ir jam nepavyko atitraukti O. nuo S.. Tada jis kartu su V. bandė atitraukti O. nuo S. ir jie jį atitraukė. S. atsistojo, O. pasakė, kad kviečia policiją. S. pasakė, kad nori išeiti, kad nenori jokių reikalų su policija. V. paskambino telefonu buto savininkui, kuris iškvietė policiją. Kol laukė policijos, ant S. kairio skruosto matė paraudimą. Matė ant veido kraują, bet nežino, iš kurios vietos jis bėgo. Ant O. jokių išorinių sužalojimų nematė, tik ant rankos krumplių matė prakirtimus, jis nesiskundė, kad jam kažką skauda. S. jis nekvietė specialiai, kad pagąsdintų ar sumuštų O.. Tvirtina, kad nematė, kuris pirmas trenkė. Vėliau sužinojo, kad S. buvo sulaužyti šonkauliai, kažkas atsitiko nosiai ir akims. Vertindamas įvykį, mano, kad tai nebuvo abipusės muštynės, o O. sumušė S..
2021-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Kaune. Įvykio vieta fotografuota (1 t., b. l. 26-33).
2021-04-30 apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune, užfiksuoti policijos uniformose esančiomis kūno kameromis. Vaizdo įrašų apačioje, kairiame kampe matyti užrašas 2021/01/27 19:36:19, fiksuojantis įvykio datą ir laiką. Vaizdo įrašuose matyti, kaip atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjęs O. Z. parodė, kad sugrįžus į nuomojamą butą, jame buvo M. B. ir S. I., kurio nepažįsta. Parodė, kad M. B. pasikvietė S. I. į svečius tam, kad jį sumuštų. S. I. jį užpuolė, trenkė pirmas, o jis neapskaičiavo jėgų. Parodė, kad M. B. visada sudaro provokacines situacijas, prasivardžiuoja, jį žemina, o paskui viską įrašinėja į diktofoną. Vėliau išjungia diktofoną, vėl juos provokuoja, o diktofoną įsijungia tik reikiamu momentu. Matyti, kaip V. L. patvirtina, kad jis matė, kaip S. I. pirmas trenkė O. Z. kumščiu į kaktą, todėl jis gindamasis, trenkė jam atgal. M. B. parodė, kad jis bandė juos išskirti O. Z. ir S. I., tačiau O. Z. replikuoja, kad tai netiesa. M. B. parodo, kad jie gyvena ir dirba kartu, S. I. trenkė pirmas, kadangi jį išprovokavo O. Z. (1 t., b. l. 51-56).
Skambučio stenogramoje užfiksuotas pokalbis tarp M. B. (balsas B), S. I. (balsas A) ir O. Z. (balsas C). Pokalbio metu S. I., įkyriai klausinėdamas O. Z., vartodamas necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu ir įvairiai replikuodamas, išprovokuoja konfliktą (2 t., b. l. 28-35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 209/2021 (02) nurodyta, kad O. Z. nustatyta: dešinio raktikaulio lūžis, kraujosruva kaklo dešinėje, pereinant į krūtinę. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu, dešinio raktikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 49-50).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.
Kaip matyti iš kaltinamojo S. I. paaiškinimo, jis nepripažįsta sužalojęs nukentėjusį O. Z., nurodo, kad nukentėjęs pats susižalojo abipusių grumtynių metu, kai jie nukrito ant grindų įvykio vietoje. Jis pats tik gynėsi nuo nukentėjusio O. Z. užpuolimo. Jis pripažįsta, jog pirminis žodinis konfliktas kilo dėl jo kaltės, kadangi jis būdamas neblaivus priekabiavo prie nukentėjusio. Šio konflikto metu jie vienas ant kito šaukė ir O. jam pirmas trenkė ne mažiau du smūgius į veidą. Tuomet jis užkliuvo už lovos ir nukrito ant grindų. O. užšoko ant jo, prispaudė jį prie grindų ir rankomis sudavė jam į veidą, tačiau negali nurodyti, kiek smūgių. Jis bandė išsisukti, prašydamas baigti grumtynes, tačiau nukentėjęs ir toliau jį mušė, kol juos išskyrė O. kambariokas.
Nustatyta, kad konfliktas vyko bute, jame dalyvavo nukentėjęs bei kaltinamasis ir liudytojai M. B. ir V. L.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad O. Z. pirmasis kaltinamojo S. I. atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą. Nukentėjęs nurodė, kad kaltinamasis žodinio konflikto metu pirmas jį pastūmė, o vėliau sudavė jam smūgį į veidą, kad konfliktą, kurio metu jis buvo sužalotas sukėlė kaltinamasis S. I., jo paties elgesys buvo, nors galimai ir neigiamas kaltinamojo atžvilgiu, tačiau nebuvo provokuojantis ir tai negalėjo turėti lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį.
Nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ir pats kaltinamasis įvykio metu buvo sužalotas, o iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad S. I. nustatyta kraujosruvos kaktoje, po kaire akimi, kraujosruvos kairėje šlaunyje, šie sužalojimai padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (daiktais), sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, padaryti buku daiktu (daiktais), ir jie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 76-79), tačiau vertinant susidariusią konfliktinę situaciją tarp kaltinamojo ir nukentėjusio, konstatuotina, kad nebuvo pakankamo pagrindo manyti, jog prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinimasis, žalos padarymas kitam asmeniui nėra nei būtinoji gintis, nei jos ribų peržengimas.
Teismas priėjo prie išvados, kad tokie veiksmai negali būti laikomi būtinąją gintimi.
Kaltinamasis S. I., mušdamas nukentėjusį pakankamai ilgą laiką, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusio sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką, buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Pagal teismų praktiką, prie išvados apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti prieinama tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.
Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad S. I. kaltinimas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, pasitvirtino. Ankščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog S. I. žodinio konflikto su O. Z. metu, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia keliu spyrė nukentėjusiam į kairę koją, kumščiu sudavė vieną kartą jam į kairį skruostą, kumščiu sudavė vieną kartą į dešinį petį. Grumtynių metu jiems nukritus ant grindų, jis dešine alkūne įsirėmęs į kaklą spaudė nukentėjusį O. Z., tokiu būdu nukentėjusiam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio raktikaulio lūžiu, kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, pereinant į krūtinę.
Kaltinamojo S. I. iškelta versija dėl būtinosios ginties paneigta byloje surinktais duomenimis. Teismas remiasi nuosekliais ir išsamiais nukentėjusio O. Z. ir liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais. Šiais nukentėjusio ir liudytojo V. L. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, todėl pagrįstai juos vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi. Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados matyti, kad O. Z. konstatuoti dešinio raktikaulio lūžis, kraujosruva kaklo dešinėje, pereinant į krūtinę. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis.
Teismas netiki kaltinamojo S. I. parodymais, kad nors jis būdamas neblaivus ir išprovokavo konfliktą bei įžeidinėjo O. Z., tačiau jo nemušė, nes jis tik gynėsi, ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Teismas netiki liudytojo M. B. parodymais, kad ne kaltinamasis sumušė nukentėjusį, o nukentėjęs sužalojo S. I., besiginantį nuo O. Z. užpuolimo ir suduotų smūgių. Minėtas liudytojas yra kaltinamojo draugas, todėl jis yra suinteresuotas, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Teismas remiasi nuosekliais ir išsamiais policijos pareigūno liudytojo D. R. parodymais, kad išklausęs konflikto dalyvių paaiškinimų, iš visos situacijos jis suprato, kad du ukrainiečiai, kurie parėjo namo, yra nukentėję, o lietuvis, nors ant jo buvo išorinių sužalojimų, yra konflikto kaltininkas.
Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, išanalizavus ir įvertinus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto, tarp nukentėjusio ir kaltinamojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, S. I. parodymus apie konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat įvertinus nukentėjusio bei liudytojų parodymus, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad kaltinamojo S. I. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
IV. Skirtina bausmė
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
S. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę S. I., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant S. I. asmenybę pažymėtina, jog jis administracine tvarka baustas, buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas, psichinėmis ligomis neserga, užsiima individualia darbine veikla, augina nepilnamečius vaikus.
Įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jo dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.
Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos.
V. Civilinis ieškinys
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.
Nukentėjęs O. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 800 eurų neturtinės ir 200 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 67).
Kaltinamasis S. I. su ieškiniu nesutinka.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo S. I. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam O. Z. buvo diagnozuotas dešinio raktikaulio lūžis, kraujosruva kaklo dešinėje, jis patyrė daug nepatogumų, jam buvo sukeltas skausmas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs O. Z. patyrė fizinį skausmą, išgąsti ir nerimą. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai, jo reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkintinas visiškai.
Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Taip pat nukentėjęs patyrė 200 eurų turtinę žalą, nes tiek kainavo vaistai nuo skausmo ir medicininės priemonės. Nors nukentėjęs O. Z. teismui nepateikė įrodymų šiai žalai pagrįsti, tačiau teismas sprendžia, kad ši žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl ieškinys šioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusio reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jo proceso išlaidas už advokatės paslaugas, kurias jis pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, pridėdamas prie bylos kvitą.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikintina.
Daiktiniai įrodymai – kompaktinės plokštelės ir USB atmintinė, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas
nusprendžia:
S. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose nurodytoje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
S. I. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį patenkinti ir iš S. I. priteisti nukentėjusiam O. Z. 800 eurų (aštuonis šimtų eurų) neturtinei, 200 eurų (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir 1200 eurų (vieną tūkstantį du šimtus eurų) proceso išlaidų už advokatės paslaugas.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles ir USB atmintinę, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.