- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-30
- Bylos Nr.
- 1S-9/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo (šiuo metu kaltinamojo) A. D. ir jo gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria A. D. , įtariamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p., kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. gruodžio 30 d.
Teisėja, išnagrinėjusi įtariamojo gynėjos skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų padarė tyčinį nužudymą, o būtent: 2005 metais, Vilniuje jis susitarė su organizuotos grupės nariais R. S. , G. K. ir A. V. apdrausti I. S. gyvybės draudimu, ją nužudyti, jos mirties atveju gauti draudimo išmoką ir ją tarpusavyje iš anksto sutartomis dalimis pasidalinti, po ko A. D. pagal iš anksto organizuotos grupės aptartą planą 2005 m. kovo 31 d. apdraudė I. S. gyvybės draudimu pagal „Gyvybės draudimo liudijimą“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį I. S. (S.) mirties atveju išmokama 1 100 000 Lt gyvybės draudimo išmoka. R. S. , vykdydamas organizuotos grupės narių bendrą sumanymą, 2005 m. liepos 18 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) ežere, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai I. S. ežere užlipo ant pripučiamo čiužinio ir pradėjo juo plaukti, tyčia, turėdamas tikslą ją nužudyti, ištraukė čiužinį iš po nukentėjusiosios, dėl ko I. S. įkrito į vandenį ir nuskendo. Tokiais veiksmais A. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 9 p.
Įtariamasis A. D. 2006 m. kovo 29 d. buvo sulaikytas, o Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas iki 2006 m. gruodžio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi įtariamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Nutartyje nurodyta, kad bylos faktiniai duomenys (įtariamojo, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai) leidžia manyti, jog įtariamasis A. D. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 8 p., apygardos teismas atsižvelgia į tai, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, ir, nurodydamas, jog A. D. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nutartyje daro išvadą, kad ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra pakankama aplinkybė pratęsti suėmimo terminą. Pažymi, kad nuolatinės gyvenamosios vietos, šeimos ir darbo turėjimas, nepaneigia, jog yra pakankamas pagrindas suėmimo termino pratęsimui pagal Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.
Nutartyje taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d. reikalauja, jog manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti paremtas faktiniais duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, sunaikinti ar paslėpti tyrimui reikšmingus daiktus bei dokumentus. Teismo manymu, visi įtariamieji yra suimti, ikiteisminis tyrimas jau beveik baigtas. Nors prokuroras nurodė, jog įtariamasis A. D. gali paveikti byloje apklaustus liudytojus, tačiau bylos medžiagoje nėra tokį manymą pagrindžiančių duomenų, o motyvai dėl suėmimo termino pratęsimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p., negali būti grindžiami prielaidomis ar spėjimais. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas konstatuoja, jog nėra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo.
Nutartyje teismas bylą pripažįsta ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, kadangi nusikaltimuose dalyvavo keletas asmenų, tarp įtariamųjų bendrininkų susiklostė sudėtingi ryšiai, nusikaltimai buvo kruopščiai rengiami.
Šalies argumentai
Įtariamasis A. D. ir jo gynėja skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria jos ginamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Pirmiausia skunde yra dėstomi argumentai, kuriais tvirtinama, kad buvo pažeistas nešališko teismo principas. Gynėjos teigimu, tas pats teismas baudžiamojoje byloje tuos pačius klausimus nagrinėja ir kaip pirmos instancijos teismas, ir kaip apeliacinės instancijos teismas. Mano, kad tokiu būdu pažeidžiamos Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 6 p. išdėstytos nuostatos, draudžiančios tam pačiam teisėjui nagrinėti bylą dviejose teisminėse instancijose. Tvirtina, kad teisėjas, nagrinėjantis skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, laikytinas teisėju, nagrinėjančiu bylą apeliacine tvarka. Tokią poziciją grindžia tuo, jog tam tikri ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, tarp jų ir teismo veiksmai, įstatymo nustatyta tvarka yra skundžiami aukštesniam pareigūnui ar teismui. Ši taisyklė suponuoja tai, kad skundas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teisėjo veiksmų jau yra nagrinėjamas apeliacine instancija. Tad apygardos teismui, nagrinėjant skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, toks skundas yra nagrinėjamas apeliacine tvarka. Pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 2 d., apygardos teismui nagrinėjant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo šio klausimo sprendimas laikytinas priimtu pirmos instancijos teisme, kadangi jis gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Gynėjos manymu, tokiu atveju apygardos teismo teisėjui nagrinėjant skundą dėl suėmimo jis laikytinas apeliacinės instancijos teismo teisėju, o sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą – pirmosios instancijos teismo teisėju. Mano, kad tas pats apygardos teismo teisėjas, kuris sprendė skundus dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali nagrinėti klausimo dėl suėmimo termino pratęsimo to paties asmens atžvilgiu toje pačioje byloje, kadangi tai neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 6 p. nuostatų.
Skunde nurodo, jog 2006 m. rugsėjo 27 d. ji, kaip įtariamojo A. D. gynėja, ir pats įtariamasis pareiškė nušalinimą teisėjui V. D., kadangi jis nagrinėjo A. D. skundą dėl suėmimo termino pratęsimo (kaip apeliacinės instancijos teismo teisėjas) ir buvo paskirtas nagrinėti prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 2 d. pagrindu (kaip pirmosios instancijos teismo teisėjas). Teigia, jog teisėjas R. D. nutartimi nusišalino ir, nors nesutiko su anksčiau nurodytu baudžiamojo įstatymo vertinimu, tačiau, siekdamas išvengti abejonių dėl teisėjo šališkumo, priėmė sprendimą nusišalinti. Tuo tarpu 2006 m. gruodžio 27 d., tęsiant bylos nagrinėjimą, jie vėl pareiškė nušalinimą teisėjui V. D., tačiau jis 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi nenusišalino ir nurodė nesant pagrindo manyti, jog teisėjas gali priimti nepagrįstą sprendimą arba sprendimą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų. Įtariamojo ir gynėjos manymu, toks teismo sprendimas ne tik neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 6 p. nuostatų, bet ir kelia abejones, ar teismo sprendimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.
Skunde nurodoma, jog nutartyje išdėstyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai yra nemotyvuoti. Pabrėžia, jog iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad jos ginamasis nesislapstė užsienyje, o pareigūnų kviečiamas atvyko į prokuratūrą, kur buvo sulaikytas. Iš 2005 m. lapkričio 3 d. A. D. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad jis buvo apklaustas apie šioje byloje tiriamą įvykį. Aplinkybes, nurodytas šios apklausos metu, jis patvirtino apklausiamas įtariamuoju. Šios aplinkybės, įtariamojo ir gynėjos teigimu, rodo, kad A. D. jau nuo 2005 m. lapkričio 3 d. yra žinoma, kad vyksta tyrimas, ir jis nė karto nebandė slėptis ar vengti atvykti pas pareigūnus. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įtariamojo A. D. namuose buvo daroma krata ir jos metu nerasta jokių dokumentų (bilietų, kelionės dokumentų, valiutos, kelionės čekių, laiškų ar kitų dokumentų), rodančių, kad jis ketina išvykti į užsienį. Be to, pažymima, kad įtariamasis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, t. y. šios aplinkybės rodo, kad jis laikosi įstatymų. Nepagrįstu vadina prokuroro teiginį, kad A. D. , siekdamas išvengti atsakomybės, gali pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo – tokios išvados nepagrindžia bylos medžiaga. Atkreipia dėmesį, jog teismas nepagrįstu pripažino manymą, kad A. D. trukdys procesui.
Teismo posėdyje įtariamasis A. D. ir jo gynėja prašė patenkinti įtariamojo ir gynėjos skundą, o prokuroras prašė įtariamojo A. D. ir jo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo A. D. ir jo gynėjos skundas atmetamas.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas įtariamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog A. D. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Apygardos teismas nutartyje, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 išdėstytais išaiškinimais, teisingai nurodė, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriamos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jų pakanka daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Skunde įtariamasis ir jo gynėja bando įtikinti teismą, kad A. D. neketina slapstytis, pabrėždami, jog jam dar nuo 2005 m. lapkričio 3 d. žinoma, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau jis niekada nebandė slėptis, nevengė atvykti pas pareigūnus. Tos aplinkybės, kad proceso pradžioje A. D. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, vis dėlto nepaneigia, kad pastarasis nebandys bėgti (slėptis) ateityje. Byloje surinkti faktiniai duomenys duoda pagrindą manyti, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, už kurį numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant įgyventi Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytus tikslus, konstatuojama, jog įtariamajam A. D. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.
Nors įtariamasis ir jo gynėja skunde stengiasi pabrėžti, jog A. D. neketino pabėgti užsienį, kratos metu jo namuose nerasta tai liudijančių dokumentų, tačiau apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje tokių argumentų nedėstė ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo minėtais argumentais negrindė. Taip pat sutinkama su teismo išvada, jog nėra suėmimo termino pratęsimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.
Skunde gynėja daug dėmesio skiria motyvų dėl nešališko teismo principo pažeidimo išdėstymui. Pabrėžia, jog tas pats teismas byloje tuos pačius klausimus nagrinėja ir kaip pirmosios instancijos, ir kaip apeliacinės instancijos teismas, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 6 p. nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškus motyvus įtariamasis ir jo gynėja buvo nurodę pateiktame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė kaip nepagrįstus. Dar kartą pažymime, jog įtariamojo ir jo gynėjos skunde nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo straipsnis (Lietuvos Respublikos BPK 58 str. 2 d. 6 p.) įtvirtina draudimus nagrinėti daugiau kaip vieną kartą tą pačią bylą tik tuo atveju, kai keliose instancijose svarstomi galutiniai sprendimai (nuosprendžiai ar procesą užbaigiančios nutartys). Šiuo atveju apygardos teismo teisėjas, pratęsęs suėmimo terminą, tiesiog negalės dalyvauti nagrinėjant bylą apygardos teisme nei pirmosios instancijos, nei apeliacine tvarka (iš nusikaltimo sunkumo matyti, kad byla teisminga apygardos teismui, t. y. apygardos teismas bylą nagrinės kaip pirmoji instancija).
Apygardos teismas, skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsdamas virš 6 mėnesių, nurodė specialius pagrindus, t. y. apygardos teismas bylą pripažino sudėtinga ir didelės apimties. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su tokiomis išvadomis, kadangi įtariama, jog nusikaltimą įvykdė keletas asmenų, nusikalstamos veikos planas buvo kruopščiai parengtas, bendrininkus siejo sudėtingi tarpusavio ryšiai, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti teisinės pagalbos pavedimai kitose valstybėse, atlikta eilė vertimų. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir, kaip matyti iš prokuratūros gauto rašto, byla 2007 m. sausio 18 d. perduota Vilniaus apygardos teismui.
Kitos įtariamojo gynėjos skunde išdėstytos aplinkybės – neteistas, administracine tvarka nebaustas, negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiajai kardomajai priemonei panaikinti.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo A. D. ir jo gynėjos skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.