Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-304-908/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-27
Bylos Nr.
1-304-908/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44041-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
E. L.
Nukentėjusysis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-304-908/2020Proceso Nr. 1-01-1-44041-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorėms Audronei Šukienei, Jūratei Semėnienei,kaltinamajam E. L.,nukentėjusiajam A. N.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 2017 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

2. 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

3. 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 5 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, įpareigojant pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu E. L. buvo paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti, dirbti, o netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje.

5. 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnį, paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. 2019 m. kovo 29 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,62 promilės girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su A. N. metu, tyčia išlaužė buto duris su stakta, 200 Eur vertės, po to griebęs iš A. N. rankų, 70 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, metė jį į sieną ir tokiu būdu jį sudaužė, tokiais savo veiksmais sugadino A. N. priklausantį turtą, padarydamas turtinę, 270 Eur žalą.

Šiais veiksmais E. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. pripažino savo kaltę. Paaiškino, kad įvykis buvo dėl jo sesers. Ji paprašė atvažiuoti, atvažiavęs nesuprato, ar durys buvo užstrigusios, ar sesuo pati užsitrenkė, todėl spyrė į duris. Po įvykio jis kalbėjo su nukentėjusiuoju, atsiprašė jo. Nurodė, kad po truputį keičia gyvenimo būdą, buvo (duomenys neskelbtini), gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) 3 mėnesius, po to išėjo iš (duomenys neskelbtini), nes nepatiko, kad ten vien vyresni asmenys. (duomenys neskelbtini) naudą jautė. Šiuo metu nedirba dėl (duomenys neskelbtini) traumos, jo laukia operacija, nes (duomenys neskelbtini), o tai trukdo dirbti (T. 2, b. l. 180).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. L. parodė, kad A. N. yra jo draugo A. N. tėvas, kurį pažįsta apie 4 m.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 29 d., apie 20 val., kartu su savo draugu A. T. nuėjo pas A. N. į namus, norėdamas pabendrauti su savo seserimi G. L. A. N. juos įsileido į butą, tačiau pasakė, kad jo sesers pas jį nėra. Įtarė, kad sesuo kambaryje, nes ji iš A. N. telefono numerio rašė žinutes. A. N. paprašė atidaryti kambario duris, bet šis pasakė, kad neturi rakto. Tada jis kelis kartus koja spyrė į duris ir jas išlaužė. Labai gailisi, kad išlaužė A. N. kambario duris bei sudaužė mobiliojo ryšio telefoną, šiuo metu jis žalą dėl durų – 200 Eur ir dėl telefono – 70 Eur visiškai atlygino (T. 2, b. l. 134, 135).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. N. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 29 d. pas jį namuose buvo G. L., kai apie 20 val., pas jį atvažiavo G. L. brolis E. L. su jam nepažįstamais asmenimis. Jis juos įsileido, nes norėjo pasikalbėti apie G. L. E. pradėjo reikalauti, kad jis atidarytų kambario duris, kuriame tuo metu buvo G. L. Kadangi G. L. nenorėjo bendrauti su broliu, jis atsisakė atidaryti kambario duris. Jis norėjo kviesti policiją, bet E. griebė jam iš rankų telefoną ir metė į sieną, taip sudaužydamas. Telefono „(duomenys neskelbtini)“ vertė 70 Eur. G. L. užsirakinus, E. L. prašė jos atidaryti duris, bet ji neatidarė, tada duris su laužtuvu išlaužė. Tuo metu, kai buvo laužiamos durys, jis buvo virtuvėje, prieš jį niekas jokio fizinio smurto nenaudojo. Durų vertė 200 Eur. Kai išlaužė duris, E. L. G. L. liepė eiti į namus, bet ji nenorėjo, keikėsi. Vėliau pakluso ir jie visi išėjo. Kai jie išėjo, jis apie įvykį pranešė į policiją. Nusikalstama veika jam padaryta 270 Eur turtinė žala (T. 1, b. l. 120-123).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2019 m. balandžio 3 d., apie 15 val., pas jį į namus atvyko E. L. ir atlygino jam žalą, t. y. sumokėjo 200 Eur už sulaužytas duris ir sudaužytą telefoną. Dėl likusių 70 Eur jis pretenzijų neturi, jis E. L. atleido ir su juo susitaikė (T. 1, b. l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad 2019 m. kovo 29 d. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą A. N., jie kartu vartojo alkoholį. Apie 19 val. parašė žinutę R. N., nes žinojo, kad su juo kartu jos brolis E. L., pastarasis tuo metu neturėjo telefono. Ji prašė atvažiuoti jos pasiimti. R. N., paskambinęs A. N., pranešė, kad jis su E. L. atvažiuoja į jo butą, A. N. neprieštaravo. Netrukus atvyko jos brolis E. L., R. N., A., V. ir dar vienas vyras, kurio ji nepažįsta. Jie visi apie kažką kalbėjosi su A. N., ji buvo kitame kambaryje ir negirdėjo. Ji kambaryje durų nebuvo užrakinusi, jos tiesiog buvo užstrigusios, todėl ji negalėjo jų atidaryti, kai kažkas iš vaikinų paprašė. Girdėjo, kaip laužiamos durys. Ja išlaužus, ji išvažiavo kartu su broliu (T. 1, b. l. 134-136).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis butas, kur matyti, jos išlaužtos durys bei apgadintas mobiliojo ryšio telefonas. Visa tai fiksuota fotonuotraukose (T. 1, b. l. 45-54).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismo posėdžio metu ištyrus ir vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso normomis įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad E. L. padarė jam inkriminuotą BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti parodymai, kuriuose jis išsamiai nurodo veikos padarymo aplinkybes, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo A. N., liudytojos G. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad spyrė kelis kartus koja į nukentėjusiojo buto kambario duris ir jas išlaužė bei sudaužė A. N. priklausiusį mobiliojo ryšio telefoną. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Pažymėtina tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Turto vertės sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur) dydis, bet neviršija 250 MGL dydžio. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta, nes E. L. išlaužęs duris, kurių vertė yra 200 Eur ir sudaužęs telefoną už 70 Eur sugadino turtą, kurio vertė yra 270 Eur.

Atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad E. L. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su A. N. metu, tyčia išlaužė buto duris su stakta, po to griebęs iš A. N. rankų mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, jį metė į sieną, taip sudaužydamas, tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadino A. N. priklausantį turtą, padarydamas 270 Eur dydžio turtinę žalą (BK 187 straipsnio 1 dalis).

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas E. L. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę – E. L. jauno amžiaus, teistas (T. 2, b. l. 76-79), nedirbantis (T. 2, 89, 90), jo teigimu, mokosi suaugusiųjų mokykloje, baustas administracine tvarka (T. 2, b. l. 80-87). Asmuo savo kaltę pripažįsta, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi, padarytą žalą atlygino, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi.

Įvertinęs E. L. padarytą nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad kaltinamasis, nors ir jauno amžiaus, tačiau ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu nedirba (nurodo, turintis sveikatos problemų), nors paties teigimu turi (duomenys neskelbtini), tačiau pradėtos (duomenys neskelbtini) nebaigė, šį nusikaltimą padarė taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatomas mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu E. L. buvo paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 12 d.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu E. L. buvo paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 19 d., Vilniaus apygardos teismui bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. E. L. abiem nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, nustatant vienerių metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant E. L. įpareigojimus.

Kaltinamasis šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė, neįsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 ir 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiams, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, nustatyta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, gauta subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes).

Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, svarsto ir galimybę atidėti bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. E. L. padarė vieną nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, dėl nusikaltimo gailisi, padarytą žalą atlygino savanoriškai, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Kaltinamasis nukentėjusiojo duris sugadino, manydamas, kad tokiu būdu padeda iš užrakinto kambario išeiti nukentėjusiojo namuose buvusiai savo seseriai. Asmuo labai jaunas, tačiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Vis dėlto, byloje duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo asmuo būtų daugiau nusikaltęs, byloje nėra. Pats E. L. teigia padaręs išvadas, supratęs pagrindinę savo problemą – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena pas močiutę, mokosi (duomenys neskelbtini). Anot jo šiuo metu nedirba, nes laukia (duomenys neskelbtini). Visuma šių aplinkybių rodo, kad kaltinamasis deda pastangas keisti savo elgesį, gyvenimo būdą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant maksimalų dvejų metų laikotarpį ir paskiriant eilę BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų, kurie užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, bausmė atliktina pataisos namuose ir į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas E. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 29 d., 22.30 val., iki 2019 m. kovo 30 d., 12.50 val. (T. 2, b. l. 125, 126).

Kaltinamajam E. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo (T. 2, b. l. 127, 128).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi subendrinta bausme, ir skirti E. L. 1 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant E. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 29 d., 22.30 val., iki 2019 m. kovo 30 d., 12.50 val. (vieną dieną).

E. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Gruodienė