- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2S-307-459/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00018-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- L. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei L. R. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. P. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti tokią gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r., naudojimosi tvarką: atsakovė L. R. atskirai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 15,07 m2 ploto virtuve (plane indeksas 2–2), 18,29 m2 ploto kambariu (plane indeksas 2–3), 1,54 m2 sandėliu (plane indeksas 2–4), 10,09 m2 ploto kambariu mansardoje (plane indeksas 2–6); ieškovė R. P. atskirai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 10,86 m2 ploto virtuve (plane indeksas 1–1), 12,72 m2 ploto kambariu (plane indeksas 1–2), 16,54 m2 ploto kambariu (plane indeksas 1–3) 2,19 m2 ploto sandėliu (plane indeksas 1–4), 3,00 m2 ploto priestatu–veranda (plane indeksas 1–7); ieškovė R. P. ir atsakovė L. R. bendrai naudojasi šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,46 m2 ploto koridoriumi (plane indeksas 2–1), 4,08 m2 ploto priestatu (plane indeksas 2–5), 4,26 m2 ploto koridoriumi (plane indeksas 1–5) 6,95 m2 ploto veranda (plane indeksas 1–6), 15,98 m2 ploto rūsiu (plane indeksas R–l) bei neeksplikuotomis mansardos patalpomis. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės L. R. 60,75 Eur už bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo projekto parengimą, 1,37 Eur pašto išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovei R. P. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, priešingu atveju pateiktas procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu iš grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Toliau nurodomi pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas yra reiškiamas bendrosios dalinės nuosavybės savininkams. Ieškovė ieškiniu atsakove nurodė L. R., tačiau Nekilnojamojo turto registro išraše yra užfiksuota, kad ginčo turtas priklauso po ½ R. P. ir B. R.. Duomenų apie B. R. mirtį, jos turto paveldėjimo procedūras ir pan., byloje nėra pateikta. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.67 straipsnio nuostatas yra paveldėjimo teisės liudijimas. Esant tokiam reglamentavimui, kol palikimą priėmusiam asmeniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis turi tik turtinę teisę į turtą, o ne nuosavybės teisę į konkretų nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu pagal CK 4.81 straipsnio nuostatas naudojimosi tvarka nustatoma tarp bendraturčių, t. y. asmenų, kuriems nuosavybės teise priklauso turtas. Šiuo atveju nėra aiškūs ginčo turto bendrasavininkiai, nors tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas turi būti aiškūs ir konkretūs, t. y. turi būti nurodomas bendraturtis, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o nuo to priklauso reiškiamų reikalavimų pobūdis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad su ieškinio priedais buvo pateiktas Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ginčo pastato dalių apskaičiavimo projektas, tačiau pagal ieškinio reikalavimus yra reiškiamas reikalavimas dėl neeksplikuotų mansardos patalpų naudojimosi tvarkos. Todėl turi būti pateikti projektiniai pasiūlymai dėl naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo, kurie atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, kuriuose būtų pateikti visi duomenys pagal reiškiamus reikalavimus.
5. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra prašoma nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, tačiau nėra duomenų apie bendraturčius, be to, nėra pateiktas projektas, kuris būtų kompetentingų asmenų paruoštas pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nėra aiškus reiškiamo reikalavimo dalykas. Minėtų pateikiamų dokumentų trūkumai yra esminiai, todėl jų neištaisius negalima pradėti proceso, kuris užtikrintų tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė R. P. (toliau – apeliantė) prašo iš dalies panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.
7. Dėl duomenų apie nekilnojamojo turto bendrasavininkius. Apeliantė argumentuoja, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog palikimą priėmusio asmens nuosavybės teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas yra vien tik paveldėjimo teisės liudijimas. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko, t. y. nuo palikėjo mirties dienos. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai sieja palikimo priėmimą bei nuosavybės teisių į priimtą palikimą atsiradimą su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu ir teisine nuosavybės teisių registracija viešame registre. Pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas notarui yra palikimo priėmimas, o jį priėmęs asmuo – turto savininkas. Nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui, priėmusiam palikimą, atsiradimo momentas yra palikimo atsiradimo, o ne jo įforminimo ar išviešinimo per registrą momentas. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad atsakovė 2021 m. sausio 20 d. pateikė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, šis faktas 2021 m. sausio 20 d. 18.44 val. notaro pranešimu įregistruotas testamentų registre. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Testamentų registro duomenų pagrindu esant nustatytam faktui, kad L. R. priėmė B. R. palikimą, L. R. nuo palikimo atsiradimo momento yra viso B. R. turto savininkė. Todėl laikytina, kad duomenys apie ginčo turto bendrasavininkius yra pateikti ir L. R. į bylą atsakove įtraukta pagrįstai.
8. Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo projekto. Apeliantė teigia, kad ieškovės R. P. iniciatyva užsakytas ir jos lėšomis apmokėtas VĮ Registrų centro parengtas gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektas atitinka teisės aktus ir projekte yra pateikti visi duomenys pagal reiškiamus reikalavimus. Projektas parengtas kvalifikuoto matininko. Projektas su jokia institucija neturi būti derinamas, nes gyvenamojo namo savininkai yra privatūs asmenys, o valstybei nuosavybės teise nepriklauso jokia dalis nekilnojamame turte, kurio naudojimosi tvarką ieškovė prašo nustatyti. Projekto pavadinimas: „Pastato dalių apskaičiavimo projektas“ ar „Gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas“ esmės nekeičia. Projekte nurodytos bendraturčiams priklausančios idealiosios turto dalys, jų išraiška ploto vienetu, naudojimosi turto patalpomis pobūdis (bendrai, atskirai), taipogi projekto pagrindas – 1992 m. balandžio 27 d. kadastrinių matavimų duomenys. Prie ieškinio ieškovė taip pat pateikė ir patalpų planus. Todėl nepagrįstas teismo nurodymas pateikti naudojimosi turtu projektą, parengtą pagal teisės aktų reikalavimus, juo labiau, kad, tokio pobūdžio duomenys gali būti pateikti ir po bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, jog šiuo metu ieškovė skundžiamoje nutartyje teismo nurodytų ieškinio trūkumų nėra pašalinusi. Apeliantė nesutinka su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, argumentuodama, kad teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumus įvardijo duomenų apie ginčo nekilnojamojo turto bendrasavininkius nepateikimą ir kompetentingų asmenų sudaryto naudojimosi minėtu turtu tvarkos nustatymo projekto nepateikimą. Teigia, jog duomenys apie ginčo turto bendrasavininkius buvo pateikti, o teismo nurodymas pateikti naudojimosi nekilnojamuoju turtu projektą, parengtą pagal teisės aktų reikalavimus, yra nepagrįstas, nes ieškovė pateikė VĮ Registrų centro parengtą pastato dalių apskaičiavimo projektą, be to, tokio pobūdžio duomenys gali būti pateikti po bylos iškėlimo. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
14. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
15. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, kad nustatyti ieškinio trūkumai yra esminiai.
17. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, CK 4.81 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, ieškinio reikalavimas reiškiamas bendrosios dalinės nuosavybės savininkams. Nors nagrinėjamu atveju ieškinyje atsakove nurodyta L. R., tačiau iš su ieškiniu į bylą pateikto 2021 m. gegužės 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog ginčo nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r., priklauso po ½ R. P. ir B. R.. Nagrinėjamoje byloje apskritai nėra jokių objektyvių duomenų apie B. R. mirtį (mirties liudijimo), jos turto paveldėjimo procedūras, jų eigą. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad Testamentų registro išrašas patvirtina, jog atsakovė L. R. 2021 m. sausio 20 d. pateikė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šis faktas 2021 m. sausio 20 d. 18.44 val. notaro pranešimu įregistruotas testamentų registre, tačiau jokie šią aplinkybę patvirtinantys objektyvūs duomenys nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti.
18. Nors apeliantė subjektyviai interpretuodama nuosavybės teisės teisinį reglamentavimą teigia, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra vienintelis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą patvirtinantis dokumentas, nes pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas notarui yra palikimo priėmimas, o jį priėmęs asmuo – turto savininkas, tačiau skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog CK 4.47 straipsnio 2 punkte yra įtvirtinta, kad nuosavybės teisė be kita ko įgyjama paveldėjimo būdu. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Taigi, kol palikimą priėmusiam asmeniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jis turi tik abstrakčią turtinę teisę į palikėjo turtą, o ne nuosavybės teisę į konkretų nekilnojamąjį turtą. Vadovaujantis CK 4.81 straipsnio normomis, naudojimosi namais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka nustatoma tarp bendraturčių, atsižvelgiant į jų bendrosios nuosavybės teise turimą bendrosios nuosavybės dalį. Taigi, tokio pobūdžio bylose tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas, turi būti aiškūs ir konkretūs, nes privalo būti nurodomas tinkamas bendraturtis, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tačiau, kaip jau minėta, šias aplinkybes objektyviai patvirtinantys duomenys į bylą nebuvo pateikti. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo nėra aktyvus, todėl pateikti visus duomenis apie turto bendrasavininkius yra ieškovės pareiga. Taigi, priešingai nei mano apeliantė, ieškinio priėmimo klausimui spręsti būtini duomenys apie ginčo turto bendrasavininkius nebuvo pateikti.
19. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, siekiant atriboti ir tiksliai nustatyti, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai, šalys turi pateikti teismui planą (projektą), kaip pageidauja naudotis bendrosios nuosavybės teise priklausančiu daiktu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-35-730/2018).
20. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad jos iniciatyva užsakytas ir jos lėšomis apmokėtas VĮ Registrų centro 2021 m. spalio 4 d. parengtas gyvenamojo pastato dalių apskaičiavimo projektas atitinka naudojimosi bendru daiktu (šiuo atveju – ginčo gyvenamuoju namu) tvarkos projektui keliamus teisės aktų reikalavimus, o šiame projekte yra pateikti visi duomenys pagal ieškiniu reiškiamus reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtame projekte taip pat yra nurodoma, jog ginčo pastatas priklauso po ½ R. P. ir B. R.. Teisiškai reikšminga tai, kad šiame plane yra išdėstyta tik B. R. ir R. P. bendrosios nuosavybės teise priklausančių ginčo pastato dalių apskaičiavimo tvarka, tačiau nėra pateiktas šalių planas, kaip būtent pageidaujama naudotis šiuo daiktu (ginčo namu). Dar daugiau, iš su ieškiniu į bylą pateikto R. P. 2021 m. spalio 28 d. siūlymo dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo L. R. ir L. R. 2021 m. lapkričio 29 d. atsakymo į minėtą R. P. siūlymą dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo turinio akivaizdžiai matyti, jog L. R. ne tik nesutiko su R. P. siūloma gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, bet ir nurodė nesutinkanti, jog ginčo namas bendraturčiams priklauso lygiomis ½ dalimis, taip pat kategoriškai ginčijo aplinkybę, kuriai iš bendraturčių nuosavybės teise priklauso tam tikros VĮ Registrų centro 2021 m. spalio 4 d. pastato dalių apskaičiavimo projekte nurodytos gyvenamojo namo patalpų dalys, taip pat nurodė, jog šis projektas visiškai neatitinka tikrovės, o ieškovė įvairiais būdais siekia užvaldyti jos tėvų sąžiningai įsigytą turtą. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog minėtame pastato dalių apskaičiavimo projekte nėra pateikti duomenys dėl neeksplikuotų mansardos patalpų, nors ieškinyje yra reiškiamas ir reikalavimas dėl naudojimosi šiomis patalpomis tvarkos. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad minėtas projektas ne tik neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų tokio pobūdžio dokumentams, tačiau apskritai teikia prielaidas tarp šalių susiklosčiusiai konfliktinei situacijai eskaluoti, o tinkamai paruoštas naudojimosi bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančiu namu planas (projektas) nebuvo pateiktas. Šis ieškinio trūkumas neabejotinai yra esminis.
21. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti ginčijamą teismo nutarties dalį.
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.