- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-06
- Bylos Nr.
- 2S-820-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- J. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-475-723/2010 pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. D. prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę J. D. gyventi skyrium nuo ieškovo A. D., iškeldinant ją iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodė, kad ieškovui pradėjus santuokos nutraukimo procesą, atsakovė ėmė dar atviriau ir įžūliau demonstruoti nepagarbą ieškovui, atvirai jam grasindama susidoroti. Ieškovas, būdamas neįgalus (aklas), neturi galimybės apsiginti nuo atsakovės, be to, pagrįstai bijodamas jos grasinimų padegti gyvenamąsias patalpas, bijo, kad dėl savo neįgalumo (aklumo) negalės pats savimi pasirūpinti, išsigelbėti. Ieškovas dėl tokių grasinimų kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau prokuratūros veiksmai gali užtrukti, todėl realios pagalbos ieškovas bijo nesulaukti. A. D. pažymėjo, kad tiek jis, tiek atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sutuoktiniai turi ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi laikinosios apsaugos priemonės nepažeistų atsakovės interesų, nes ji turėtų kur gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovo A. D. prašymo netenkino. Nurodė, kad šioje bylos stadijoje nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą, nes byloje nėra duomenų apie tai, kur dirba atsakovė J. D., iš ko ji gyvena ir ar gyvenamosios vietos pakeitimas nepažeis jos teisėtų interesų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. D. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad teismas nevertino ieškovo teisėms galinčios kilti grėsmės realumo ar tikėtinumo, tuo pažeisdamas CK 3.65 str. nustatytą teisinį reglamentavimą. Teismas nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos veikti aktyviai, padėti šalims įgyvendinti savo teises, imtis priemonių pažeistoms teisėms ir interesams apsaugoti, ieškovo prašymus apsaugoti jo interesus vertino formaliai. Teismas turėjo būti itin atidus ieškovo prašymams ir interesų apsaugai, kadangi ieškovas dėl neįgalumo pats negali apsiginti nuo atsakovės veiksmų. Skundžiama nutartimi pažeista šalių interesų pusiausvyra, ginami tik atsakovės interesai, o ieškovo teisės neapsaugotos. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium nuo šeimos gali būti taikomas, kai sutuoktinis vartoja prieš kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti jiems žalos. Ši apsaugos priemonė turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar smurtaujantis sutuoktinis turi objektyvių ir realių materialinių galimybių gyventi skyrium. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kur konkrečiai atsakovė galėtų gyventi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė J. D. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės smurtą ir dėl to jam keliamą grėsmę. Priešingai, tiek santuokos laikotarpiu, tiek iškėlus santuokos nutraukimo bylą, atsakovė prižiūri ieškovą ir jam padeda, bendrus reikalus sprendžia kartu, su atsakovės pagalba. Pats ieškovas yra ūmus, dažnai nepagrįstai priekaištauja. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso tiek ieškovui, tiek atsakovei, jame yra atsakovės asmeniniai bei namų ūkio daiktai. Nuo 2009-04-27 atsakovė yra registruota Vilniaus darbo biržoje, į kurią turi periodiškai atvykti, o važinėti iš Širvintų būtų brangu ir nepatogu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo A. D. atskirasis skundas netenkintinas.
LR CPK 144 straipsnio 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio straipsnio 3 d. nurodo, kad tam tikrų kategorijų bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Šeimos teisėje taikomos laikinosios apsaugos priemonės įtvirtintos LR CK 3.65 str. 2 d., viena kurių yra įpareigojimas, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taigi turi būti reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams.
Teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suinteresuotas asmuo turi nurodyti aplinkybes, kurių pagrindų prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 11 str. 2 d. 4 p.). Ieškovas pateikė net kelis prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. vieną kartą teismui netenkinus prašymo įpareigoti atsakovę gyventi skyrium, pateikė kitą prašymą, netenkinus ir antrojo prašymo, teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, dar kartą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau visais atvejais prašymus grindė vien paaiškinimais, nepateikdamas jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovas prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad atsakovė grasino padegti gyvenamąsias patalpas ir dėl tokių grasinimų jis kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos, tačiau ieškovas nepateikė prašymo prokuratūrai kopijos ar prokuratūros sprendimo, jei toks priimtas, pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas prašymą galėjo grįsti ir kitais įrodymais apie patiriamą smurtą, tačiau jų nepateikė, o teismas negali vadovautis tik ieškovo niekuo nepatvirtintais teiginiais.
Ieškovas A. D. atskirajame skunde teigė, kad teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, gynė atsakovės interesus, bet neapsaugojo ieškovo teisių. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiama išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą. Pirmos instancijos teismas ne tik neturėjo įrodymų apie ieškovo patiriamą smurtą iš atsakovės, bet ir neturėjo įrodymų, ar atsakovė dirba ir kur dirba, iš ko gyvena, ar gyvenamosios vietos pakeitimas nepažeis jos teisėtų interesų, taigi neturėjo pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tokių įrodymų nepateikta ir su atskiruoju skundu. Nors ieškovas teigė, kad teismas nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos veikti aktyviai, padėti šalims įgyvendinti savo teises, imtis priemonių pažeistoms teisėms ir interesams apsaugoti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ieškovo prašymo teismui išreikalauti kokius nors įrodymus, kurių ieškovas pats surinkti negali. Taigi ieškovas nei pats rinko, nei teismą prašė išreikalauti kokius nors įrodymus, kurie galėtų pagrįsti jo nurodytas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, ieškovo A. D. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį.
Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 16). Netenkinus atskirojo skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. D. 5,70 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.