- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 1-496-716/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- V. N., J. S.
- Kaltinamasis
- A. P., D. L.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui G. M., nukentėjusiesiems V. N. ir J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., bei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lenkijos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas: 1) 2008-10-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės apribojimu; 2) 2009-10-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 286 str., 290 str. - 9 mėn. laisvės apribojimu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. sugadino ir pagrobė svetimą turtą, t. y. 2010-06-19, apie 1.25 val. sugadino svetimą turtą – R. M. priklausantį automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie Rygos g. 17, Vilniuje, įlenkė dešinės pusės priekinį sparną, 350 Lt vertės, subraižė dešinės pusės priekines duris, 350 Lt vertės, bei nulaužė dešinės pusės šoninį veidrodėlį, 400 Lt vertės, kurį po to pagrobė, tokiu būdu padarė R. M. 1100 Lt turtinę žalą.
Be to, A. P. ir D. L. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2011-04-23, apie 1.00 val., viešoje vietoje, prie picerijos „Charlie pizza“, Justiniškių g. 91, Vilniuje, veikdami kartu, iš chuliganiškų paskatų, įžūliai priėję prie J. S. kumščiais sudavė smūgius J. S. į veidą padarydami nukentėjusiajam J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio antakio muštine žaizda, kairės akies apatinio voko poodine kraujosruva, po ko priėjusiam V. N., kuris užtarė J. S., ir pasakė prie jo nelįsti, D. L. tyčia sudavė kumščiu į veidą pataikydamas į kairę akį ir tuo sukėlė V. N. fizinį skausmą, tokiu būdu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Dėl turto sugadinimo ir pagrobimo
Apklaustas teisme A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad būdamas išgėręs ėjome pas draugą. Tuo metu jis kažkodėl, gal iš chuliganiškų paskatų, nulaužė automobilio veidrodėlį, kurį nešėsi su savimi. Veidrodėlį nulaužė su koja, nešėsi kaip trofėjų, po to būtų jį išmetęs. Alkoholis įtakojo veiksmus. Gali būti, kad spirdamas pataikė į sparną, į duris. Visą žalą atlygino.
Liudytojas R. U. parodė, kad pagal gautą pranešimą nakties metu sulaikė du jaunuolius, kurie buvo neblaivūs. Kai jie pamatė pareigūnus, tai numetė ant šaligatvio veidrodėlį. Kieme pareigūnai surado automobilį, kaip suprato į veidrodėlį buvo spirta iš kojos, ir šis buvo nulaužtas. Kiek pamena, tai sulaikyti asmenys buvo vasariškai buvo apsirengę. Negali atsiminti kuris iš jų numetė veidrodėlį nustatė sulaikytųjų asmenybes. Įvykio vietoje atsirado nukentėjusysis, pareigūnai jį pažadino ir išsikvietė. Pareigūnams paaiškino per ryšį, kad būtent šie asmenys nulaužė veidrodėlį. Nukentėjusysis apžiūrėjo savo automobilį, rado įlenktą sparną.
Iš automobilio apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 6-8) matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį aikštelėje prie Rygos g. 17, Vilniuje, nustatyta, kad įlenktas jo dešinės pusės priekinis sparnas, subraižytos dešinės pusės priekinės durys, bei nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodėlis.
Iš automobilio veidrodėlio apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 19-20) matyti išardytas veidrodėlis, pažeidimų ant jo nerasta, veidrodėlis gražintas R. M. (t. 1, b. l. 18).
Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad tyrimo metu liudytojas E. S. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2010-06-19 apie 1.25 val. Rygos g. 17, Vilniuje, nulaužė ir pavogė automobilio „Mercedes Benz“ dešinės pusės veidrodėlį, įlenkė sparną, įbrėžė dureles (t. 1, b. l. 23-25).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad A. P. 2010-06-19, 02.18 val. buvo nustatytas 2.16 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 49).
Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus šioje dalyje nustatė, kad A. P. būdamas neblaivus nuo stovinčio automobilio „Mercedes Benz“ nulaužė dešinės pusės šoninį veidrodėlį bei įlenkė šio automobilio dešinės pusės priekinį sparną, subraižė dešinės pusės priekines duris. Tokią išvadą ir tiesą byloje, taip pat įvykio faktines aplinkybes bei A. P. kaltę patvirtina jo paties parodymai, į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno liudytojo R. U. parodymai, apžiūros ir parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys, alkotesterio kvitas, patvirtinantis A. P. neblaivumą įvykio metu. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, gauti ir surinkti teisėtu būdu, logiškais dėsniais apjungta jų visuma pakankama A. P. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti ir kaltei pagrįsti.
A. P. tyčiniais veiksmais sugadindamas R. M. priklausantį automobilį, t. y. svetimą turtą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., kadangi sugadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. Be to, A. P. nulaužtą automobilio šoninį veidrodėlį jį neteisėtai pasiėmė su savimi, taip grobimo būdu užvaldydamas svetimą turtą, todėl jo veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Apklaustas A. P. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną išgėręs gal 4-6 bokalus alaus, išėjo iš kavinės su Darium parūkyti. Kažkada su nukentėjusiuoju buvo konfliktas, dėl to jį pamatęs norėjo atkeršyti ir sudavė kumščiu į veidą. Kas vyko toliau, neatsimena. Tai padarė būdamas išgėręs, blaivu to tikrai nedarytų. Nukentėjusiajam atlygino 1000 litų žalą. Pamena, kad ir Darius mušė tą vaikiną. Kojom vaikino nespardė.
Parodymų patikrinimo vietoje A. P. tvirtino savo parodymus ir parodė vietą prie „Charlie pizza“, Justiniškių g. 91, Vilniuje, kur jis sumušė J. S. (t. 2, b. l. 97-101).
Apklaustas teisme D. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sėdėjo „Charlie“ picerijoje, gėrė alų. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pastebėjo nukentėjusįjį Jurij. Prieš tai su šiuo turėjo konfliktą. Jis atsisukęs pamatė muštynės ir įsivėlė į jas. Jis trenkė pora kartų Jurijui į veidą ir į liemens sritį. Priėjęs draugas bandė juos išskirti, atvažiavo policija. Jis žalą atlygino vienam nukentėjusiajam, kadangi šis pareiškė pretenzijas.
Parodymų patikrinimo vietoje D. L. tvirtino savo parodymus ir parodė vietą prie „Charlie pizza“, Justiniškių g. 91, Vilniuje, kur sumušė J. S. ir V. N. (t. 2, b. l. 124-127).
Nukentėjusysis J. S. teisme parodė, kad penktadienį užėjo su draugu į „Charlie“ piceriją pavalgyti. Išėję rūkė lauke. Priėjo Arnas ir pradėjo kelti konfliktą. Šis barėsi, pyko, po ko su kumščiu sudavė į veidą. Jam susisuko galva, jis nugriuvo ant žemės, nebematė, kas vyko toliau. Jis užsidengė veidą ir kas, kaip mušė nebematė. Kaltininkai atlygino jam visą žalą, jokių pretenzijų jis nebereiškia. Iš viso gavo žalos atlyginimo 2000 litų. Jis pradėjo konfliktuoti su stambesniu vaikinu, po to į konfliktą įsivėlė ir kitas. Jis nesuprato, dėl ko yra mušamas,
Nukentėjusysis V. N. teisme parodė, kad buvo „Charlie“ picerijoje, ten jis kartais padainuodavo. Jis išėjęs parūkyti nuėjo į šoną ir kalbėjo telefonu. Tuo metu pastebėjo, kad prie Juros kabinėjasi kiti vaikinai. Kol jis priėjo, Jura gavo ranka. Priėjus sudavė ir jam. Jis buvo šiek tiek išgėręs, nėra stiprus, todėl tiesiog nugriuvo. Jam vieną kartą sudavė D. L.. Kaltinamieji elgėsi agresyviai. Jis nesuprato, už ką mušė jo draugą. Ten buvo rūkančių ir daugiau žmonių. Atvykus policijai kaltinamieji priėjo prie jų, pradėjo atsiprašinėti.
Liudytojas G. L. teisme parodė, kad pagal iškvietimą dėl muštynių atvyko į nurodytą vietą. Pareigūnus pasitiko pranešėjas, kuris buvo sumuštas ir nurodė asmenis, kurie jį sumušė. Į pareigūnus kaip nukentėjusieji kreipėsi du asmenys, vienas buvo labiau sumuštas, kitas nelabai. Pareigūnai sulaikė nurodytus asmenis ir pristatė į komisariatą.
Liudytojas K. V. teisme parodė, kad įvyko muštynės. Jis pamena, jog atvažiavo policija, jo draugui L. B. buvo liepta sėsti į pareigūnų automobilį. Muštynės vyko tarp dviejų asmenų. Vienas buvo nukentėjęs, kuris iškvietė policiją. Jo draugas L. B. bandė išskirti žmones. Jie buvo lauke, rūkė ir tuomet matė muštynes. Tiksliai negali pasakyti, kokie veiksmai buvo atlikti. Jo draugas nuėjęs išskyrė vaikinus, tuomet apsiramino visi aplinkui esantys žmonės. Visi laukė policijos. Tyrimo metu jis atpažino asmenį, dėl jo nesuklydo. Picerijoje buvo daug lankytojų. Nukentėjusiajam dėl įvykio buvo ištinusi akis.
Liudytojas V. K. teisme parodė, kad buvo prie „Charlie Piza“ kai įvyko muštynės. Draugas Baranauskas dalyvius išskyrė. Atvažiavo policija, kaltininkus susodino į mašiną ir išvažiavo. Jis matė tik dalį muštynių, kaip vienas nukentėjusysis bandė priešintis, bet šiam nelabai tai sekėsi. Matė vieną, po to ir antrą besimušančius. Garsų jis negirdėjo, tiesiog antras žmogus buvo sumuštasis. Jis matė, kad kaltininkas smogė kumščiu. Vienas asmuo buvo nukritęs prie durų. Besimušančius skyrė B.
Liudytojas L. B. teisme parodė, kad su draugais buvo „Charlie“ picerijoje, buvo karaoke vakaras. Jis išėjo parūkyti į lauką ir matė, kad vyko muštynės, kaip dviese spardė vieną. Jis paprašė, kad šie pasitrauktų. Kaltinamieji trumam pasitraukė, po to sugrįžo. Tuo metu atvažiavo policija, atsikėlė nukentėjusysis, kuriam po akimis buvo gumbai. Nukentėjusysis sakė, kas po savaitės vestuvės. Nukentėjusieji buvo dviese. Antras ne tiek nukentėjo, kaip pirmasis. Jo nuomone muštynių dalyviai buvo neblaivūs. Teisme jis nurodė, kad muštynių kaltininkus atpažino, tai tie patys asmenys, kurie yra teismo salėje.
- V. N. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2011-04-23 apie 1.00 val., prie „Charlie Pizza“ dalyvavo konflikte ir sumušė jį ir jo draugą J. S. (t. 2, b. l. 26-28);
- V. N. atpažino D. L., kuris 2011-04-23 apie 1.00 val., prie „Charlie Pizza“ konfliktavo su jo draugu J. S., o paskui sudavė jam kumščiu į galvą (t. 2, b. l. 30-33);
- K. V. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris be jokios priežasties 2011-04-23, apie 1.00 val., prie „Charlie Pizza“ sumušė kitą vaikiną (t. 2, b. l. 67- 69);
- L. B. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris kartu su kitu vaikinu be jokių priežasčių 2011-04-23, apie 1.00 val., prie „Čarlie Pizza“ picerijos mušė vaikiną (t. 2, b. l. 71-74);
- L. B. atpažino D. L. kaip asmenį, kuris be jokių priežasčių 2011-04-23, apie 1.00 val., prie „Čarlie Pizza“ picerijos mušė vaikiną (t. 2, b. l. 75-77);
- V. K. atpažino A. P. kaip asmenį, kuris 2011-04-23, apie 1.00 val., prie „Čarlie Pizza“ picerijos mušė kitą vaikiną (t. 2, b. l. 79-81).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad A. P. 2011-04-23, 02.00 val. buvo nustatytas 2.04 promilių girtumo laipsnis (2 t., b. l. 85).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad D. L. 2011-04-23, 01.48 val. buvo nustatytas 1.80 promilių girtumo laipsnis (2 t., b. l. 112).
Specialisto išvada Nr. G 3550/11 (01) (t. 2, b. l. 54-55) J. S. nustatyta kairio antakio muštinė žaizda, kairės akies apatinio voko poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikiant kairės akies sritį. Nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti iki patekimo į ligoninę. Sužalojimai, tiek kartu tiek atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Vertindamas šioje dalyje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. P. ir D. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė fizinio smurto veiksmais suduodant kumščiais nukentėjusiesiems į veido sritį, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokią išvadą ir tiesą byloje, A. P. ir D. L. kaltę patvirtina jų pačių nuoširdus prisipažinimas ir parodymai, nukentėjusiųjų J. S. ir V. N., teisme apklaustų liudytojų parodymai apie sukeltas muštynes, jų dalyvius ir nukentėjusius asmenis, minėtuose asmens parodymo atpažinti protokoluose nustatyti muštynes sukėlę asmenys. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, gauti ir surinkti teisėtu būdu, jų visuma pakankama A. P. ir D. L. padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir jų kaltei pagrįsti.
A. P. ir D. L. neteisėti veiksmai smurtaujant prieš nukentėjusiuosius J. S. ir V. N. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamieji viešoje vietoje iš menkaverčiu priežasčių ir be teisėto pagrindo, t. y. iš chuliganiškų paskatų, elgdamiesi akivaizdžiai įžūliai ir vartodami fizinį smurtą, stebint įvykį pašaliniams asmenims taip parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kurioje galioja nustatytos viešo elgesio taisyklės, tokiu savo elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką patvirtina kilusi sumaištis ir priverstinis policijos pareigūnų iškvietimas.
Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis A. P. ir D. L. Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė ir priklausomybės ligų centre į priežiūros grupę neįrašyti (2 t., b. l. 109-111, 161-162), todėl jie yra pakaltinami ir būdami baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus asmenys pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
A. P. ir D. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie abu prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, ką patvirtina jų atsiprašymai nukentėjusiesiems, bei tai, kad atlygino padarytą žalą (A. P. dėl visų veikų). Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta tai, kad D. L. vieną nusikalstamą veiką, A. P. visas nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas kaltinamųjų pripažinimu ir teismo įsitikinimu turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Be to, kaltinamųjų sunkianti baudžiamąją atsakomybę aplinkybė dėl viešos tvarkos pažeidimo yra tai, kad šią nusikalstamą veiką jie įvykdė veikdami bendrininku grupėje abiem atliekant nusikaltimo vykdytojų veiksmus,
Teismas nenustatė įstatymo pagrindų, kuriais remiantis kaltinamuosius būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl skiriant bausmę kiekvienam iš jų už padarytas nusikalstamas veikas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. P. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, visos veikos yra baigtos. Jis ankščiau neteistas, tačiau dėl dviejų veikų šiame nuosprendyje buvo kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (2 t., b. l. 107), iki padarant nusikaltimus administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 106), nevedęs, oficialiai nedirbantis, yra jauno amžiaus darbingas asmuo. Įvertinęs šias aplinkybes ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. nuostatas teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo A. P. skiria baudos bausmes, kurios subendrintinos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. taisykles.
D. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis praeityje teistas (2 t., b. l. 135-137), šią nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, nėra baustas už administracinės teisės pažeidimus (2 t., b. l. 134), nevedęs, nedirbantis, teigė galintis sumokėti baudą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies pagrindu D. L. pripažįstamas recidyvistu, todėl sutinkamai su baudžiamojo kodekso 56 str. nuostatomis jam turėtų būti skirtina laisvės atėmimo bausmė. Spręsdamas tai teismas nustatė, kad D. L. po paskutinį kartą įvykdytos nusikalstamos veikos turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tinkamai įvertino savp neteisėtus veiksmsu ir padarė reikalingas išvadas keisdamas savo elgesį, dėl ko teismas mato galimybę jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kurių tinkamiausia piniginė bauda. .
Ikiteisminio tyrimo metu A. P. ir D. L. buvo laikinai sulaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. nustatyta tvarka, šis laikas įskaitytinas į skirtas jiems bausmes.
Kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės (2 t., b. l. 103, 130) kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str.
nusprendė:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir skirti 9 MGL (1170 Lt) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir skirti 9 MGL (1170 Lt) baudą;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti 20 MGL (2600 Lt) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, A. P. skirti galutinę bausmę 30 MGL (trijų tūkstančių ir devynių šimtų litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. ir 66 str. į bausmės laiką A. P. įskaityti laikino sulaikymo laiką 2010-06-19 ir 2011-04-23 kaip atliktą 4 MGL (520 Lt) baudos bausmę.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti 20 MGL (dviejų tūkstančių ir šešių šimtų litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo 2011-04-23 dieną kaip atliktą 2 MGL (260 Lt) baudos bausmę.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.