- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-127-458-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00049-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Zigmas Pocius, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- L. N.
Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-458/2014
Teisėja Liucija Paulauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00049-2012-6
2014 m. kovo 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) bauda.
Iš A. P. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 461,90 Lt žalai atlyginti. Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo L. N. civilinis ieškinys ir priteista iš A. P. 7230 Lt turtinei žalai atlyginti ir 7500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš A. P. valstybei priteista 1899,04 Lt advokato, atstovavusio nukentėjusiajam L. N., turėtoms išlaidoms už teisinę pagalbą atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, būtent: 2012 m. sausio 1 d., apie 4 val., viešoje vietoje, prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinių durų, pašalinių asmenų akivaizdoje be jokios realios dingsties užpuolė jam nepažįstamą asmenį L. N. pavartodamas prieš jį fizinį smurtą: tyčia vieną kartą sudavė pastarajam kumščiu į veidą, po to nukentėjusysis nugara nugriuvo ant trinkelių, tuo padarė kiaurinę muštinę viršutinės lūpos žaizdą, viršutinio kairio pirmo danties vainiko lūžį, viršutinio kairio antro danties panirimą; tokiu veiksmu padarydamas nukentėjusiajam L. N. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendį panaikinti ir A. P. išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nurodytą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde teigia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas, nes ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme buvo nepaisoma baudžiamojo proceso įstatymo esminių reikalavimų. Su įvykiu susijusios aplinkybės nebuvo tinkamai tiriamos. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, jis surašytas mechaniškai ir kanceliariškai išvardijant ikiteisminio tyrimo metu sužinotus faktus, tačiau neatspindi asmens galimos kaltės esmę. Surašytame kaltinamajame akte išdėstytas vien įvykio dalyvių ar su juo susijusių asmenų parodymų formalus turinys neleido teismui tinkamai ištirti surinktus duomenis, nes nebuvo tiriami kiti svarbūs duomenys, kurie galėjo kitaip lemti sprendžiant apelianto kaltumo ar nekaltumo klausimą arba lemti tai, kad byla būtų perduota teismui ar ne. Baudžiamojo proceso įstatymo esminis pažeidimas prasidėjo nuo to, kad kaltinamajame akte nurodytam įvykiui atsitikus Palangoje, ikiteisminis tyrimas dėl visiškai nesuprantamų priežasčių buvo pradėtas Kauno policijoje. BPK 174 straipsnyje nurodyta, jog atskirais atvejais ikiteisminį tyrimą atlikti gali būti pavesta kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, tačiau tokį sprendimą priima tik aukštesnysis prokuroras. Šioje byloje nėra prokuroro motyvuoto nutarimo, nors ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir kaltinamasis aktas surašytas kitos apygardos prokuratūros (Kauno) veikimo teritorijoje, o nusikalstama veika fiksuota Klaipėdos apygardos prokuratūros veikimo teritorijoje. Be to, teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliaciniame skunde teigia, kad teisėjas matydamas baudžiamojo proceso įstatymo esminius pažeidimus, nutartyje nurodė, kad jokių kliūčių bylą nagrinėti teisme nėra, nors turėjo svarstyti, ar tokią bylą galima perduoti teismui, ar ne. Apeliantas mano, kad teismas parodė akivaizdų šališkumą ir suinteresuotumą A. P. pripažinti kaltu. Teismas privalėjo paisyti įstatymų reikalavimų ir motyvuotai svarstyti galimas pažeidimų pasekmes, to nedarydamas, padarė proceso esminius pažeidimus, dėl to priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu. Padaryti baudžiamojo proceso esminiai pažeidimai lėmė ir nuosprendžio pagrįstumą, tai atsiliepė teisminio nagrinėjimo procesui, nes pažeidus BPK 174 straipsnio reikalavimus, daugelis galimų įrodymų liko nepatikrinti, nors tai buvo privalu daryti iškilus esminiams prieštaravimams įvykio dalyviams duodant parodymus. Apeliantas teigia, kad nuosprendyje nurodytu laiku jis pastate (duomenys neskelbtini) ar prie jo nebuvo ir negalėjo būti, nes buvo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas turėjo pašalinti neaiškumus ir prieštaravimus apžiūrint įvykio vietą, fiksuojant esminius jos duomenis, detaliai tikrinant su įvykiu susijusių asmenų parodymus vietoje. Teismas rėmėsi bylos baigtimi suinteresuoto nukentėjusiojo ir jam artimų asmenų suinteresuotais parodymais, tačiau jų nevertino kitų duomenų kontekste, nesiejo su įvykio vietos duomenimis. Teismo nuosprendyje išdėstyti kitų liudytojų parodymai, kurių turinys nesiejamas vienų su kitais, neanalizuojami prieštaravimai tarp parodymų turinio, nesiaiškinama tikroji įvykio vieta, kiti svarbūs duomenys. T. P. parodė, kad kalbėjosi su apeliantu tuo metu, kai griuvo L. N., nematė, kas smogė L. N.. Tuoj po įvykio buvo apkaltintas T. P., ir tik vėliau – A. P.. Teismas visiškai nevertino liudytojo A. M. parodymų. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė naują esminę kaltinančią aplinkybę, kad A. P. be jokios realios dingsties užpuolė jam nepažįstamą asmenį. Tokios sąvokos pavartojimas yra akivaizdus kaltumo iškraipymas, akivaizdžiai sunkinantis baudžiamosios atsakomybės laipsnį. Tokia sąvoka nebuvo nurodyta kaltinamajame akte. Be to, skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje apie asmens duomenis nurodyta, kad apeliantas yra baltarusis, nors taip nėra. Todėl mano, kad visos šios aplinkybės parodo teismo šališkumą ir suinteresuotumą. Apeliantas neneigia, kad buvo naujametinėje šventėje, bendravo po įvykio su nukentėjusiuoju, kuris jį susirado. Toks bendravimas negali reikšti kaltės pripažinimą. Apeliantas teigia, kad negalėjo nekreipti dėmesio į nukentėjusiojo prašymą padėti nustatyti nukentėjusįjį sumušusį asmenį. Apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto reikalavimus, padaryti akivaizdūs BPK 20 straipsnio pažeidimai. Duomenų, kurie patvirtintų apelianto dalyvavimą padarant nuosprendyje nurodytą veiką, nėra.
Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui dėl to, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas iš esmės pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.
BPK 174 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka tos vietovės, kurioje padaryta nusikalstama veika, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, pareigūnas. Tai pagrindinė taisyklė, pagal kurią nustatoma ikiteisminio tyrimo atlikimo vieta. Nesilaikyti šios taisyklės ir pavesti atlikti tyrimą kitos vietovės ikiteisminio tyrimo pareigūnui galima, kai manoma, kad tokiu būdu nusikalstama veika bus ištirta greičiau ir išsamiau. Kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai atlikti nusikalstamos veikos tyrimą paveda aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. I-109 pakeistų Rekomendacijų dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms 19 punkte nurodyta, kad pagal BPK 174 straipsnio 3 dalį organizuoti ikiteisminį tyrimą kitos teritorinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui motyvuotu pavedimu gali perduoti teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), jeigu yra pagrindai, numatyti BPK 174 straipsnio 1 dalyje, t. y. kai tyrimas turi būti atliekamas vietovėje, kurioje padaryta nusikalstama veika. Toks sprendimas gali būti įforminamas rašytiniu pavedimu, nesurašant nutarimo. Tų pačių rekomendacijų 20 punkte nurodyta, jei ikiteisminį tyrimą tikslinga pavesti atlikti kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, kurią pagal nustatytą kompetenciją kontroliuoja kita prokuratūra, aukštesnysis prokuroras (teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas) motyvuotu prašymu pavesti organizuoti ikiteisminį tyrimą kitai teritorinei prokuratūrai kreipiasi į apygardos vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją) ar Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiąjį prokurorą (jo pavaduotoją), kuris vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 15 straipsniu, BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu ar BPK 174 straipsnio 2 dalimi sprendžia, kokiai teritorinei prokuratūrai pavesti organizuoti ikiteisminį tyrimą. Toks sprendimas įforminamas rašytiniu pavedimu, nesurašant nutarimo.
Anksčiau nurodytas teisinis reguliavimas, be kita ko, užtikrina, kad ikiteisminis tyrimas bus atliktas nešališkai. Nurodytų ikiteisminio tyrimo vietos taisyklių nesilaikymas proceso dalyviams ar kitiems asmenims gali kelti pagrįstų abejonių dėl ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų ar šį tyrimą kontroliuojančio prokuroro nešališkumo. Būtent tai šioje byloje ne kartą akcentavo nuteistasis A. P.. Minėtas teisinis reguliavimas labai aiškiai reiškia, kad nė vienas proceso dalyvis, pirmiausia nukentėjusysis ar įtariamasis, negali pasirinkti ikiteisminio tyrimo atlikimo vietos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo L. N. 2012 m. sausio 14 d. pareiškimą, pateiktą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Nukentėjusysis pareiškime nurodė, kad 2012 m. sausio 1 d., prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinių durų nežinomas asmuo sudavė jam smūgį į veidą. Nusikalstama veika buvo padaryta Palangos mieste. Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas. Tačiau byloje nėra nei rašytinio pavedimo, nei motyvuoto aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo būtų pavesta ikiteisminį tyrimą atlikti kitos vietovės, nei padaryta nusikalstama veika, prokurorui. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje, nes nebuvo aukštesniojo prokuroro pavedimo tai atlikti, o minėtos prokuratūros prokuroras negalėjo surašyti kaltinamojo akto.
Pažymėtina, jog Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gavus nukentėjusiojo pareiškimą, tik aukštesniojo prokuroro pavedimu ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliekamas Kauno mieste, o ne vietovėje, kurioje padaryta nusikalstama veika, t. y. Palangos mieste. Ir nors daugumos proceso dalyvių buvimas kitoje vietoje nei padaryta nusikalstama veika gali reikšti, kad kitoje vietoje bus paprasčiau organizuoti ir atlikti ikiteisminį tyrimą, tačiau tokį sprendimą gali priimti tik aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą. Kaip minėta anksčiau, nukentėjusysis negali pasirinkti ikiteisminio tyrimo įstaigos, kuri atliks ikiteisminį tyrimą.
Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde ginčijo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei taip pat apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai. Remiantis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimais, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi kolegija mano, jog apeliacinio skundo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, neviršija.
Priėmus sprendimą bylą grąžinti prokurorui dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, kiti nuteistojo A. P. apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo kaltės įrodinėjimu, nenagrinėtini, kad nebūtų iš anksto nustatytos išvados, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir bylą perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.