Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. atstovės advokatės K. G. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-08 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022-05-31 nutarimu V. Š. pripažintas padaręs nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 200 Eur bauda už tai, kad jis 2021-10-23, apie 21.21 val., (duomenys neskelbtini), iškvietė policijos pareigūnus, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, o būtent: paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad namuose buvusi žmona V. Š. vartoja alkoholį 13 m. vaiko akivaizdoje.

2. V. Š., nesutikdamas su 2022-05-31 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu, pateikė skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022-11-08 nutartimi netenkino V. Š. skundo ir paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-05-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N-7203-2022 nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. V. Š. atstovė advokatė K. G. su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-08 nutartimi nesutinka, prašo panaikinti visa apimtimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-08 nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2022-05-31 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7203-2022 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su nubaudimu, jos požiūriu, V. Š. bauda paskirta nepagrįstai, nes jokio nusižengimo jis nepadarė. Apeliantė neneigia, kad V. Š. kvietė pagalbą, tačiau pagalbą kvietė dėl vaiko, kuris yra trylikos metų ir šiuo metu gyvena su mama V. Š.. Kadangi jis sulaukė telefoninio skambučio iš neblaivaus vyro, kuris jam pasakė, kad šiuo metu geria šampaną su jo žmona V. Š., reiškė jam įvairias pretenzijas, jis sąžiningai pagalvojo, kad alkoholis yra vartojamas žmonos namuose, kuriuose gyvena ir jų nepilnametė dukra. Sunerimęs dėl dukros saugumo, skambino socialinei darbuotojai, tačiau ji nekėlė ragelio, žmona jo telefono numerį yra užblokavusi, todėl jam beliko skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Būdamas sunerimęs, V. Š. pripažįsta, kad sąžiningai klydo manydamas, kad minėtas vyras skambino iš jo žmonos telefono numerio, kadangi žmonos telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), o vyriškio (duomenys neskelbtini). Kaip matyti šie telefono numeriai skiriasi tiek vienu skaitmeniu, jis pagrįstai pagalvojo, kad skambinama iš V. Š. numerio. Pažymi, kad šiuo metu vyksta V. Š. ir V. Š. skyrybų procesas, o vaiko motina tuo naudojasi, nuteikinėja dukrą prieš tėvą. Nurodo, kad aplinkybės, kad V. Š. dar du kartus yra kreipęsis į policiją ir jo pranešimai nepasitvirtino, neturi reikšmės šiai bylai, kadangi jie buvo teikti prieš kelis mėnesius, o juose nurodyti faktai iš esmės pasitvirtino, tačiau nebuvo nustatyti jokių teisės pažeidimų sudėties požymių: V. Š. dukra E. Š. išties 2021-07-06 negrįžo namo, nes, kaip paaiškėjo vėliau, tą dieną V. Š. sutuoktinė priėmė sprendimą pakeisti savo ir dukters gyvenamąją vietą, o 2021-08-24 V. Š. dukra E. Š. jau 6 savaitės nebegyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ir V. Š. šią aplinkybę vertino kaip dukros dingimą. Pažymi, kad V. Š. nėra teisininkas ir turi ribotas galimybes atlikti teisingą savo sutuoktinės V. Š. veiksmų vertinimą, dėl to ir kreipėsi pagalbos į atitinkamas tarnybas dėl faktinės situacijos nustatymo ir teisinio vertinimo. Draudimas kreiptis pagalbos, kai, asmens sąžiningu įsitikinimu, tokia pagalba yra reikalinga, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą, kadangi asmens teisė kreiptis į teisėsaugos institucijas teisinės gynybos yra subjektinė asmens teisė, o tiek šiame skunde nurodytos, tiek nutartyje minimos ir faktinės aplinkybės, kuriomis V. Š. šią teisę įgyvendino, nepaneigia jos įgyvendinimo teisėtumo. Atsižvelgdama į tai, apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutarimą.

4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai V. Š. pripažino kaltu padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju V. Š. padarytas administracinis nusižengimas neabejotinai įrodytas.

7. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, V. Š., paskambinęs Nr. 112 į BPC, pranešė, jog namuose buvusi žmona V. Š. vartoja alkoholį 13 m. vaiko akivaizdoje. Nuvykus nurodytu adresu policijos pareigūnams, buvo patikrintas V. Š. blaivumas, nustatyta, kad moteris blaivi. Namai buvo tvarkingi, girtavimo požymių nepastebėta. Nepilnametė dukra E. Š. jau gulėjo lovoje, E. Š. policijos pagalba nebuvo reikalinga. V. Š. skundėsi, kad vyras nuolatos melagingai kvietinėja policiją. Papildomai susisiekus telefonu su V. Š. ir pasiteiravus, dėl ko jis policijai pranešė apie galbūt girtaujančią V. Š., šis nurodė, kad turėjo įtarimą, jog pas V. Š. namuose yra kažkoks vyras, kuris galbūt vartoja alkoholį su jo žmona. V. Š. nurodė, kad paskambino į policiją siekdamas, kad policija patikrintų, ar nurodytu adresu nėra kokio vyro, paskui pridūrė, kad taip pat susirūpino dėl vaikų saugumo. Iš V. Š. pateikto protokolo – pareiškimo matyti, kad V. Š. 2021-10-23 pranešė, kad vyras V. Š. nuolat kviečia policiją, naktimis skambinėja pats arba melagingai kviečia policiją, motyvuodamas, jog vaikas pas ją yra nesaugus. Tokiu savo elgesiu jis vaikams varo stresą, trikdo jų ramybę, kenkia vaikų psichikai. Institucija, atlikusi tyrimą dėl įvykio, konstatavo, kad pranešime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, nurodytu adresu alkoholis nebuvo vartojamas, nepilnamečiams vaikams nesaugi aplinka neužfiksuota, o pranešimas apie įvykį ­– melagingas. Analogiškus pranešimus V. Š. teikė jau ne kartą, t. y. 2022-07-06, 2022-08-24.

8. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė skunde akcentuoja, kad V. Š. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras, kuris buvo neblaivus, ir teigė geriantis šampaną su jo žmona. Anot V. Š., jis sunerimo, kad namuose, kuriuose gyvena jo nepilnametė dukra, yra nesaugi aplinka, vartojami alkoholiniai gėrimai. Apeliantė teigė, kad V. Š. iš susijaudinimo sąžiningai suklydo, kad yra skambinama iš jo žmonos telefono numerio (duomenys neskelbtini), kadangi minėti telefono numeriai skiriasi tik vienu skaitmeniu. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad, viena vertus, V. Š. bando įrodyti, kad jis suklydo, kad skambinama iš jo žmonos telefono numerio, dėl to pamanė, kad vyriškis su jo žmona vartoja alkoholį jos namuose, kita vertus, jis nurodo, kadangi žmona yra užblokavusi jo telefono numerį, jai negalėjo skambinti, skambino socialinei darbuotojai, kuri nekėlė ragelio, taigi liko vienintelis variantas skambinti Bendruoju pagalbos centro numeriu 112. Kaip matyti iš jo nurodytų aplinkybių, V. Š. užblokavusi jo skambučius, tačiau vyriškis skambino būtent iš V. Š. telefono numerio. Be visa to, iš V. Š. pokalbio su BPC operatore matyti, kad, nors V. Š. teigė, kad jis nurodė, kad net nežino V. Š. telefono numerio, nes jį V. Š. yra pasikeitusi, nenorėdama su juo bendrauti. Atkreiptinas taip pat dėmesys, jog apeliaciniame skunde nurodo, kad vyras, t. y. L. M., V. Š. paskambino pirmas, tačiau, kaip matyti iš L. M. parodymų, jis nurodė, kad iš nepažįstamo telefono numerio gavo žinutę „po 5 min. Pasuksiu“, todėl nieko nelaukdamas pats paskambino. Atsiliepė vyriškis, kuris priekaištavo, kad jis bendrauja su jo žmona. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti telefono ekrano fotonuotrauka, iš kurios matyti, jog 2021-10-22 21.38 val. iš abonento (duomenys neskelbtini) gauta žinutė: „Tau pasuksiu už 5 min.“ (b. l. 72). Apygardos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatuoja, jog tokie V. Š. argumentai, kad neblaivus asmuo skambino iš jo sutuoktinės telefono, vertinami kaip bandymas pateisinti savo veiksmus. Teismo manymu, V. Š., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pats susipainiojo savo dėstomose aplinkybėse.

9. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-412-971/2022 pagal ieškovės V. Š. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Byla nagrinėjama ginčo teisena, abu sutuoktiniai neneigia, jog tarp jų yra susiklostę konfliktiški santykiai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju labai svarbu itin atidžiai vertinti šių asmenų duodamus paaiškinimus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, juos itin kruopščiai palyginti su kitais byloje surinktais duomenimis, nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami. Remiantis teismų praktika, tuo atveju, kai nustatoma, kad administracinio nusižengimo požymių turinti veika padaryta vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, kuriame yra nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus.

10. Kaip matyti iš bylos, V. Š. pats nurodo, jog jo sutuoktinė V. Š. nėra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu ir jį vartoja tik švenčiu metu, be to, jokių duomenų, kad ji kada nors anksčiau netinkamai elgėsi su vaiku, juo nesirūpino, kėlė jam pavojų, dėl to V. Š. galėjo kilti susirūpinimas dėl vaiko saugumo, nėra. Taigi V. Š. neturėjo jokio pagrindo abejoti nepilnametės dukros saugumu. Be visa to, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog perklausius V. Š. pokalbį su BPC operatore, priešingai nei nurodė pats V. Š., jo balse nebuvo girdėti jokio ypatingo susirūpinimo ar išgąsčio, o pokalbį jis pradeda pirmiausia pasakodamas apie jo konfliktiškus santykius su sutuoktine, ir tik po to prašo patikrinti dukros padėtį. Pokalbio metu V. Š. vis pabrėžia jo ir sutuoktinės konfliktiškus santykius, pripažindamas, jog dukra pati su juo nebendrauja.

11. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju V. Š. veiksmuose yra ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. V. Š., aiškiai suprasdamas, kad pagalba nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus, todėl konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-08 nutartis, kuria V. Š. pripažintas padaręs ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra teisėta ir pagrįsta.

12. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-08 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o V. Š. atstovės advokatės K. G. apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-08 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. Š. atstovės advokatės K. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.