Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes teismas skundžiamą sprendimą priėmė nenustatęs ir nepašalinęs neaiškumų, ar 2010 metais vertinant pareiškėjos darbingumo lygį buvo pagrįstai pakeistas jos intelekto koeficientas (IQ) iš 49 balų į 67 balus, o protinis atsilikimas iš vidutinio sunkumo į lengvą. Pasak apeliantės, objektyviam šių klausimų išsprendimui turėjo būti pasitelkti ekspertai.

Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos ir procedūra nustatyta Invalidų socialinės integracijos įstatymo IV skirsnyje (18,20,23 str.), detalizuotos šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiais poįstatyminiais norminiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (bylai aktuali 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.A1-354/V-402 redakcija) patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir DL kriterijų aprašas), Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir DL nustatymo aprašas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr.A1-171 patvirtintu Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašu (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo aprašas).

Invalidų socialinės integracijos įstatyme nurodyta, kad neįgalumo lygį asmenims iki 18 metų ir darbingumo lygį asmenims nuo 18 metų iki senatvės nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (18 str.1 d., 20 str.1 d.). Įstatymų leidėjas nustatyti darbingumo lygio kriterijus ir tvarką pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija (NSIĮ 20 str.8 d.). Įgyvendinant minėtą įstatymų leidėjo pavedimą buvo patvirtintas pirmiau minėtas DL kriterijų aprašas ir DL nustatymo aprašas. Invalidų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šių ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja pirmiau minėtas Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas bei Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.A1-2 (bylai aktuali 2009 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. A1-591 redakcija).

Pagal minėtais teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą darbingumo lygio vertinimą pagal DL kriterijų aprašo 3 punkte numatytus kriterijus atlieka Tarnybos teritoriniai skyriai, surašydami darbingumo lygio vertinimo aktą ir priimdami sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo (DL nustatymo aprašo 16,17 p.). Asmens darbingumo lygio vertinimo procedūra NDNT teritoriniame skyriuje pradedama gavus asmens prašymą ir atitinkamus dokumentus, tarp jų Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) siuntimą (siuntimo forma patvirtinta DL nustatymo aprašo 1 priedu) į NDNT su atitinkamais medicininiais dokumentais (DL nustatymo tvarkos aprašo 8,9,10 p.). Jei asmuo sutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus atliktu vertinimu, kitas darbingumo lygio vertinimas atliekamas suėjus DL nustatymo aprašo 31 punkte nustatytam terminui. Jei asmuo nesutinka su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jis per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis raštu į Tarnybos direktorių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo (DL nustatymo aprašo 38 p.), o jei nesutinka su Tarnybos sprendimu dėl pakartotinio vertinimo, per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio Tarnyboje peržiūrėjimo dienos turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją (DL nustatymo aprašo 41 p.), o šios Komisijos priimtą sprendimą apskųsti teismui (NSIĮ 20 str.4 d., DL nustatymo aprašo 42 p.).

Pagal pirmiau aptartą teisinį reguliavimą Tarnybos SKS, nagrinėdamas asmens prašymą dėl darbingumo lygio peržiūrėjimo, pateiktą nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus vertinimu, vertinimą atlieka iš naujo pagal DL kriterijų aprašą ir vertinimo rezultatus įformina darbingumo lygio vertinimo aktu ir sprendimu (DL nustatymo aprašo 37, 16, 17 p.). Ginčų komisija yra ginčus dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjanti ir sprendžianti institucija (NSĮĮ 20 str.2 d., DL nustatymo aprašo 41 p.), t.y. išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir ji vertinimo neatlieka (ABTĮ 25 str.).

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.1 d.). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtais norminiais teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą, spręsdamas nagrinėjamą ginčą turėjo nustatyti, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas (NDNT teritorinio skyriaus ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus aktai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą iš esmės atliko teisingai.

Bendroji taisyklė yra ta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant DL kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, (2 priedas). Tačiau DL nustatymo aprašo 23 punkte yra numatyta išimtis iš šios bendrosios taisyklės, kuri nustato, kad besimokantiems asmenims, sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu (ne ilgiau kaip iki 26 metų) darbingumo lygis nustatomas, prilyginant jį baziniam darbingumui. DN nustatymo aprašo 6.1 punktas apibrėžia, kad bazinis darbingumas – asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal DL kriterijų aprašą medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 p.). Apeliantei, kuri gimusi 1988 m. gegužės 7 d., 18 metų sukako 2006 m. gegužės 7 d. Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, apeliantės darbingumo lygis buvo vertintas (Tarnybos TS 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 1363) ir peržiūrėtas (Tarnybos SKS 2010 m. birželio 28 d sprendimas Nr.SS-1767) kai pareiškėja buvo besimokantis asmuo nuo 18 iki 26 metų – mokėsi floristės padėjėjos specialybės. Kadangi vertinimo metu pareiškėja atitiko DL nustatymo aprašo 23 punkte nustatytas sąlygas, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjos darbingumo lygis nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinamas tik pagal medicininį kriterijų.

Pagal DL nustatymo aprašo 31 punktą darbingumo lygis gali būti nustatytas šioje teisės normoje nustatytais terminais (6 mėn., 1 – 2 metams, iki profesinės reabilitacijos pabaigos, iki senatvės pensijos sukakties dienos) arba neterminuotai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamoje byloje skundžiamais sprendimais NDNT teritorinis skyrius (Sprendimas Nr.1363) pareiškėjos darbingumo lygį vertino, o Tarnybos SKS peržiūrėjo (Sprendimas Nr.SS-1767), pasibaigus ankstesniu NDNT teritorinio skyriaus sprendimu nustatytam 2 metų darbingumo lygio terminui (NDNT teritorinio skyriaus 2008 m. gegužės 12 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.1301 pareiškėjai darbingumo lygis – 40 % buvo nustatytas nuo 2008 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. gegužės 11 d.). Pareiškėjos nuomone, skundžiamais sprendimais jai nepagrįstai buvo aukštesnis didesnis darbingumo lygis (50%) nei ankstesnio vertinimo metu (40 % ).

DL nustatymo apraše nurodyta, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus (siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus ir kt.) (8 p.). GKK patikrinti ir patvirtini DL nustatymo aprašo 8 punkte nurodyti dokumentai pateikiami Tarnybos teritoriniams skyriui, kuris priima sprendimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, darbo pobūdžio ir sąlygų (9,12,14 p.). DL nustatymo aprašo 10 punkte nurodyta kokius dokumentus turi pateikti Tarnybai asmuo, kuris yra siunčiamas darbingumo lygio nustatymui.

Siutimas į NDNT yra DL nustatymo aprašo 1 –ju priedu patvirtintos formos dokumentas, kuriame yra nurodyta kokie duomenys turi būti pateikti Tarnybai apie siunčiamą asmenį (ligos anamnezė; gydymo eiga; sveikatos būklės aprašymas nurodant konkrečią patologiją, tyrimų, testų ir specialistų išvadas, esant reikalui - išrašus iš paskutinių metų ligos istorijų, įrodančius diagnozes ir funkcinių sutrikimų pagrįstumą; pagrindinė ir gretutinės diagnozės pagal TLK -10 nurodant funkcijos sutrikimo laipsnį). Iš nagrinėjamoje byloje esančios pareiškėjos asmens bylos Nr.17915 (toliau – ir Asmens byla) kopijos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja darbingumo lygio nustatymui į NDNT teritorinį skyrių buvo pasiųsta minėtos formos dokumentu, t.y. 2010 m. gegužės 19 d. siuntimu Nr.254 (toliau – ir Siuntimas Nr.254), išduotu gydančio gydytojo (Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Centro poliklinikos filialas). Šį siuntimą 2010 m. gegužės 19 d. patvirtino GKK.

Siuntime Nr. 254 nurodytos pagrindinės diagnozės pagal TLK -10 F70 (lengvas protinis atsilikimas) ir F07 (organinis asmenybės sutrikimas). Gretutinės diagnozės nenustatytos. Siuntimo 8 dalyje „Funkcijų sutrikimas“, kurios atitinkamas pozicijas turi užpildyti psichologas (protinių gebėjimų, atminties, dėmesio, emocinės būklės ir kt. sutrikimo lygis) pažymėta, kad psichologinio tyrimo duomenys yra atskirame lape. Prie Siuntimo Nr.254 yra pridėta 2010 m. balandžio 26 d. atlikto psichologinio tyrimo išvada (b.l.87-88). Šioje išvadoje yra nurodyta, kad pareiškėjos psichologinio tyrimo metu buvo atlikta eilė testų, taikomų tiriant intelektą, atmintį, asmenybę ir jai remiantis buvo pateikta išvada, kad pareiškėjai yra lengvas protinis defektas. Pažymėtina, kad šio psichologinio tyrimo metu nustatytas pareiškėjos intelekto koeficientas - 67 balai yra analogiškas kaip ir prieš tai buvusio, t.y. 2009 m. balandžio 21 d. psichologinio tyrimo išvadoje. Apeliantė teisingai nurodo, kad anksčiau, jos intelekto koeficientas buvo įvertintas žemesniu balu (49 balais) ir atsižvelgiant į tai buvo nustatyta diagnozė pagal TLK-10 F71.0 (vidutinis protinis atsilikimas). Tokie duomenys apie pareiškėją buvo nurodyti 2008 m. gegužės 9 d. siuntime Nr.302 į NDNT teritorinį skyrių darbingumo lygiui nustatyti. Iš Asmens bylos, kurioje sukaupti 2006- 2010 metų pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo duomenys, matyti, kad paskutinė rašytinė motyvuota psichologo išvada, kurioje, be kita ko nurodyti duomenys apie intelekto koeficientą, iki 2009 m. balandžio 21 d. buvo pateikta 2006 m. balandžio 7 d. ir joje nurodyta, kad pareiškėjos intelekto koeficientas - 49 balai (atitinka vidutinį protinį atsilikimo lygį). Nei 2008 m. gegužės 9 d. siuntime Nr.302 į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, nei Asmens byloje nėra duomenų, kad po 2006 m. balandžio 7 d. buvo iš naujo tiriamas pareiškėjos intelekto koeficientas ir pateikta motyvuota psichologinio tyrimo išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba, atlikdama asmens darbingumo lygio vertinimą naujam terminui (DL nustatymo aprašo 31 p.) nėra saistoma anksčiau atliktų vertinimų ir pateiktų išvadų dėl darbingumo lygio nustatymo, nes duomenys apie asmens sveikatos būklę gali keistis ir kiekvienu konkrečiu vertinimo atveju turi remtis vertinamajam laikotarpiui aktualiais duomenimis, gautais DL nustatymo aprašo 8,9,10 punktuose nustatyta tvarka. Apeliacinio skundo argumentus, esą nėra aišku kuo remiantis 2010 metais buvo pakeistas pareiškėjo intelekto koeficientas iš 67 balų į 54 balus ir kad esą nėra specialistų išvadų, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus, nes, kaip jau minėta, pareiškėjos intelekto koeficientas bei atitinkami asmenybės funkcijų sutrikimai mažiau nė prieš mėnesį iki Siuntimo Nr. 254 išdavimo buvo ištirti psichologo, t.y. tos srities specialisto ir pateikta motyvuota testų rezultatais pagrįsta išvada. Esant minėtoms aplinkybėms darbingumo lygio nustatymo pagrindinių procedūrų ir taisyklių prasme nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimant Tarnybos TS sprendimą Nr.1363 ir Tarnybos SKS sprendimą Nr. SS-1767 buvo remtasi netinkamais dokumentais, ar kad Siuntime Nr.254 nurodytos pareiškėjos pagrindinės diagnozės pagal TLK -10 (F70 ir F07) bei kiti duomenys buvo nurodyti neteisingai, ar nepilnai, ar kad pateikti duomenys bei 2010 m. balandžio 26 d. specialisto išvada Tarnybai galėjo kelti kokių nors pagrįstų abejonių. Be to, skundžiamuose sprendimuose yra nuoroda ir į kito specialisto (neurologo) konsultaciją, kuri pareiškėjos sveikatai yra palanki (patologijos nerasta).

Pagal DL kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ (bylai aktuali 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. A1-139/V-356 redakcija) II dalies „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ 20 punktą esant ligos diagnozei F07.0 (organinis asmenybės sutrikimas) galimos bazinio darbingumas vertės nuo 80 iki 30 procentų, pagal 25.3 punktą esant ligos diagnozei F70.0 (intelekto koeficientas –50–69 su elgesio sutrikimu, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją) - galimos bazinio darbingumo vertės nuo 70 iki 45 procentų. Kaip matyti iš Tarnybos TS sprendimo Nr.1363 ir Tarnybos SKS sprendimo Nr. SS-1767 įvertinant pareiškėjos bazinį darbingumo lygį pagal DL kriterijų aprašo 1 priedo II.20 punktą dėl diagnozės F07.0 (70 %) buvo atsižvelgta į psichologinio tyrimo duomenis (asmenybės egocentriškumo, rigidiškumo požymiai, formalus socialinių normų suvokimas), nėra asmenybės dekompensacijos požymių, taip pat į aplinkybes, kad pareiškėja mokosi, medikamentinis gydymas netaikomas. Įvertinant bazinį darbingumo lygį pagal DL kriterijų aprašo 1 priedo II.23.5 punktą dėl diagnozės F70.0 (50 %) buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjai nustatytas intelekto koeficientas (IQ -67) pagal minėtą diagnozę yra arčiau viršutinės ribos (nuo 50 iki 69), nėra išreikštų gydymo reikalaujančių elgesio sutrikimų, pareiškėja mokosi Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre floristės padėjėjos specialybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos bazinis darbingumas procentais (50 %), o taip pat ir darbingumo lygis (DL nustatymo aprašo 23 p.) buvo nustatytas atsižvelgiant į Siuntime Nr.254 nurodytus duomenis, specialistų (psichologo ir neurologo) išvadas, vertinant darbingumą NDNT teritoriniame skyriuje dalyvavo ir pati pareiškėja. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas pareiškėjos nesutikimu su tuo, kad 2010 metais vertinant ir nustatant darbingumo lygį, jis buvo nustatytas atitinkamai (10%) aukštesnis nei 2008 metais atlikto vertinimo metu, tačiau, kaip jau minėta, skundžiami sprendimai buvo priimti remiantis naujausiais medicininiais duomenimis, tarp jų - pareiškėjos psichologinio tyrimo duomenimis (2010 m. balandžio 26 d. psichologinio tyrimo išvada), kuriais nesiremti Tarnybos teritorinis skyrius bei Tarnybos SSK neturėjo pagrindo.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad Ginčų komisija nevertino darbingumo lygio, teisėjų kolegija pažymi, kad Ginčų komisijai nesuteikta kompetencija atlikti darbingumo lygio vertinimą, nes Ginčų komisija yra ginčus dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjanti ir sprendžianti institucija (NSĮĮ 20 str.2 d., DL nustatymo aprašo 41 p., GK nuostatų 31 p.). Ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, juo pareiškėjai pagal kompetenciją motyvuotai atsakyta į jos iškeltus klausimus dėl darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo. Ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą patikrino Tarnybos SSK priimto sprendimo pagrįstumą ir 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr.S-224 pagal kompetenciją nurodė Tarnybos SSK ištaisyti padarytą klaidą dėl pareiškėjos nedarbingumo priežasties, t.y. nurodė pakeisti pareiškėjos nedarbingumo priežastį iš „ ligos arba būklės atsiradusios iki 24 metų“ ( DL nustatymo aprašo 27.2 p.) į „Ligos ir būklės, atsiradusios nuo vaikystės“ (DL nustatymo aprašo 27.15 p.). Šis Ginčų komisijos nurodymas yra įvykdytas (Tarnybos SSK 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr.SS-2538).

Apeliantė nesutinka su tuo, kad skundžiamais sprendimais jai nebuvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. P. S. poreikių nustatymo tvarką reglamentuojančio Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo (bylai aktuali 2008 m. birželio 28 d. SADM ir SAM įsakymo Nr. A1-214/V-655 redakcija) 2 punktą specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, pagal šio Sąrašo 2.17- 2.20 punktuose nurodytus pagrindinius kriterijus. Minėtoje teisės normoje yra pabrėžta, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas esant ne bet kuriam, o tik labai dideliam organizmo funkcijos sutrikimui. Byloje nustatyta, kad gydančio gydytojo Siuntime Nr.254, kurį patvirtino GKK, ir pridėtoje medžiagoje Tarnybai nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjai diagnozuoti labai dideli organizmo funkcijos sutrikimai, kurie suteiktų pagrindą taikyti Specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 2.17 punktą (šis punktas taikomas kai ligų kodai pagal TLK-10 F72, F71, F84.0), ar 2.19 punktą (šis punktas taikomas, kai ligų kodai pagal TLK-10 F04, F10.6, F11.6, F12.6, F13.6, F14.6, F15.6, F16.6, F17.6, F18.6, F19.6, F1x.73, F20.x).

Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pagal Specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 2.18 punktą gali būti nustatomas diagnozavus demencijas, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE), nuo 11 iki 20 balų, ir savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksas yra ne didesnis kaip 40 balų (tokiu atveju Tarnybai turi būti pateiktos užpildytos MMSE ir Bartelio indekso lentelės ir gydytojo psichiatro išvada). Pareiškėjai demencijos, t.y. įgytos psichinės ligos, kaip matyti iš Siuntimo Nr.254 ir jo priedų bei pareiškėjos Asmens bylos dokumentų, nebuvo diagnozuotos. Nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjai diagnozuotos demencijos, trumpas protinės būklės tyrimo testas (MMSE), Bartelio indekso lentelė, o taip pat gydytojo psichiatro išvada, Tarnybai neturėjo būti teikiami (DL nustatymo aprašo 8.4 p.). Todėl šių dokumentų nepateikimą Tarnybai pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes negalima traktuoti kaip DL nustatymo aprašo 8 ar 9 punkto, kuris minimas Ginčų komisijos sprendime, pažeidimą. Pagal DL nustatymo aprašo 8.4 punkto nuostatas dokumentai, informuojantys apie Bartelio indeksą, atliktą Mini mental testą, taip pat kiti šiame punkte išvardyti dokumentai, Tarnybai teikiami ne kaip privalomieji, o kaip papildomi tais atvejais, kai toks poreikis iškyla priklausomai nuo organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio. Ginčų komisijos sprendime paminėta aplinkybė, kad MMSE tyrimo testas Tarnybai nebuvo pateiktas kartu su siuntimu Nr.254, yra teisinga, tačiau, kaip matyti iš Ginčų komisijos sprendimo motyvų, nuoroda į pareiškėjos asmens byloje Nr.17915 esantį MMSE tyrimo testą, yra tik kaip paaiškinimas kodėl Komisija spręsdama ginčą negalėjo remtis šiuo testu. Pagal DL nustatymo aprašo 9 punktą, šio Aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus turi patikrinti ir patvirtinti GKK. Taigi DL nustatymo aprašo 9 punkto pažeidimas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti konstatuotas tuo atveju, jei yra duomenų apie asmeniui diagnozuotas demencijas, tačiau GKK, tikrindama ir tvirtindama į NDNT siunčiamo asmens dokumentus (Aprašo 8 p.) padaro kokį nors su tuo susijusį procedūrinį pažeidimą. Kaip jau buvo minėta, Siuntimo Nr.254 išdavimo metu pareiškėjai demencijos nebuvo diagnozuotos. Remdamasi šiais motyvais teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, esą Tarnybai, Ginčų komisijai ir pirmosios instancijos teismui turėjo būti pateikti ir dėl specialiųjų poreikių nustatymo turėjo būti vertinami pareiškėjos nurodyti dokumentai (MMSE tyrimo testas, Bartelio indekso lentelė, psichiatro išvada), atmeta kaip nepagrįstus.

Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pagal Specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 2.20 punktą gali būti nustatomas diagnozavus ligas, kurių kodai pagal TLK-10 (F02.8, F04) arba organinis asmenybės sutrikimas (F07.0). Pareiškėjai yra diagnozuota liga pagal TLK-10 F07.0, tačiau Siuntime Nr.254 pateiktoje neurologo konsultacijoje nurodyta, kad židininių ir meninginių s., koordinacijos sutrikimų nerasta. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip matyti iš skundžiami sprendimų, šia specialisto išvada rėmėsi.

Minėta bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja neatitiko nė vienos iš Specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 2.17-2.20 punktuose išvardytų specialiųjų nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo kriterijų. Todėl skundžiamais sprendimais pareiškėjai specialieji poreikiai laikotarpiui nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. gegužės 19 d. nenustatyti pagrįstai ir teisėtai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami sprendimai viešojo administravimo subjektų priimti neviršijant kompetencijos ir nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurių turi būti laikomasi nustatant asmens darbingumo lygį pagal pirmiau aptartų teisės aktų reikalavimus. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos O. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.