Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-03-13 · Administracinė byla Nr. AS-146-198-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-13
Bylos Nr.
AS-146-198-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Atsakovas
Konkurencijos tarybai
Administracinė byla Nr. AS146–198/2009 Procesinio sprendimo kategorija 67
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės skundą atsakovei Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto savivaldybė skundu (b. l. 3-8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 1.1, 5, 6, 7 punktų dalinio panaikinimo.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 galiojimą toje dalyje, kiek tai susiję su įpareigojimais Klaipėdos miesto savivaldybei. Nurodė, kad Koncesijos sutarties 32 punkto pakeitimas prieštarautų teisės norminių aktų reikalavimams, o pripažinus, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau - ir Klaipėdos RATC) pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus nepagrįstai pavesta teikti savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir būti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, savivaldybė turi ne tik formaliai pakeisti Koncesijos sutarties nuostatas, peržiūrėti visus aktus, susijusius su atliekų tvarkymo veikla, bet ir užtikrinti konkurenciją atliekų tvarkymo srityje – paskelbti konkursą viešosioms atliekų tvarkymo paslaugoms teikti. Nesustabdžius skundžiamo nutarimo galiojimo būtų pažeistas teisinio stabilumo principas, nes savivaldybei pakeitus teisės aktus, o teismui patenkinus skundą, savivaldybė pakeistus teisės aktus turėtų dar kartą keisti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi pažymėjo, kad atsižvelgus į pareiškėjos pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bei į tai, kad, jei ir skundo patenkinimo atveju pareiškėja turėtų neigiamų pasekmių, tai neapsunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nutarė, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III.

Klaipėdos miesto savivaldybė atskiruoju skundu (b. l. 63-65) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 galiojimą toje dalyje, kiek tai susiję su įpareigojimais Klaipėdos miesto savivaldybei.

Teigia, kad skundžiama nutarties dalis yra neteisėta, nepagrįsta, nemotyvuota, todėl šioje dalyje turi būti panaikinta. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (2007-11-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007) nurodė, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos administraciniuose ginčuose, kuriuose paprastai dalyvauja viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti valstybės valdžią, todėl negali būti nepaisoma ir viešųjų interesų.

Nurodo, kad Konkurencijos taryba nutarimu įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybę pakeisti Koncesijos sutarties 32 punktą taip, kad jis neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Šiame sutarties punkte nustatyta, kad koncesininkas privalo šalinti savivaldybės teritorijoje susidarančias komunalines atliekas jo pastatytame (įrengtame) ir jam nuosavybės teise priklausančiame regioniniame sąvartyne, Dumpių kaime, Klaipėdos rajone. Pabrėžia, kad šio sutarties punkto reguliavimo paskirtis – nustatyti, kad vykdant teisės aktų reikalavimus (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., Memorandumo, Plano 95 p. reikalavimus) Klaipėdos RATC atliekas šalintų ne kur kitur, o tik regioniniame sąvartyne, esančiame Dumpių kaime, Klaipėdos rajone, todėl šio sutarties punkto pakeitimas prieštarautų teisės norminių aktų reikalavimams. Nurodo, kad yra reali grėsmė, jog nesustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimo, teismo sprendimo, patenkinus Klaipėdos miesto savivaldybės skundą, įvykdymas aiškiai pasunkėtų. Pripažinus, kad Klaipėdos RATC, pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai pavesta teikti Savivaldybės teritorijoje viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir būti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, savivaldybė turi ne tik formaliai pakeisti Koncesijos sutarties nuostatas, peržiūrėti visus aktus, susijusius su atliekų tvarkymo veikla, bet ir užtikrinti konkurenciją atliekų tvarkymo srityje – paskelbti konkursą operatoriui parinkti, nutraukti koncesijos sutartį ir kita.

Nurodo, kad nesustabdžius Konkurencijos tarybos nutarimo galiojimo ir atlikus nurodytus veiksmus, Klaipėdos miesto savivaldybei palankaus teismo sprendimo įvykdymas faktiškai pasunkėtų – konkursas operatoriui parinkti būtų paskelbtas arba viešą konkursą laimėjęs subjektas vykdytų operatoriaus funkcijas, su juo būtų sudaryta sutartis, jis gautų už suteiktas paslaugas atlygį. Patenkinus savivaldybės skundą teisinių santykių grąžinimas į pirminę būklę būtų aiškiai komplikuotas: reikėtų dar kartą keisti savivaldybės priimtus aktus, Koncesijos sutartį ir grąžinti visą įdiegtą sistemą į pradinę padėtį. Tokie veiksmai pareikalautų didelių darbo sąnaudų, finansinių išlaidų ir kt. Kelis kartus keičiant savivaldybės aktus akivaizdžiai būtų pažeistas teisinio stabilumo principas. Pažymi, kad tinkamas, ekonomiškas ir nenutrūkstamas komunalinių atliekų tvarkymas – viešasis interesas, nes yra objektyviai reikšmingas, reikalingas ir naudingas visuomenei, todėl siekiant užtikrinti viešąjį interesą, atitinkantį atliekų tvarkymą, būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkinamas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Kaip matyti iš skundo, pareiškėjas prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto (Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27) galiojimo laikinąjį sustabdymą iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo sprendimas toje dalyje, kiek tai susiję su įpareigojimais pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz., administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007, AS16-528/2007 ir kt.), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą akto dalį iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus. Taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.

Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Įvertinus minėtą teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu, taip pat atsižvelgus į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimo priemonių taikymo tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad ginčijama Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo dalis galėtų būti sustabdyta nustačius aplinkybes, kurios neabejotinai rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą yra vertinamos tik tos aplinkybės, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teismas negali pasisakyti tais klausimais, kuriuos teismas turi spręsti nagrinėdamas bylą iš esmės. Tuo tarpu pareiškėjo atskirojo skundo kai kurie argumentai yra susiję su nagrinėjant bylą iš esmės svarstytinais klausimais.

Pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą prašymą, kurį šis teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi priėmė nagrinėti, pareiškėjas yra pateikęs reikalavimą –panaikinti Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 rezoliucinės dalies 1.1, 5, 6, 7 punktų galiojimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinį ginčą iš esmės, turės vertinti tik skundžiamo akto (Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27) dalies pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. turės nustatyti ar skundžiamo akto dalį priėmęs viešojo administravimo subjektas šiuo konkrečiu atveju nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto (materialinės ir procesinės teisės normų), ar neviršijo savo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Konkurencijos taryba 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 1 punktu pripažino, kad Klaipėdos apskrities savivaldybių (tarp jų – Klaipėdos miesto savivaldybės) priimtų sprendimų ir/ar jų pagrundu sudarytų sutarčių nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ nesudarant vienodų konkurencinių sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Šiuo sprendimu Konkurencijos taryba dėl Klaipėdos miesto savivaldybės nutarė, kad 2007 m. kovo 29 d. sprendimo Nr.T2-79 pagrindu sudarytos sutarties 32 punktas prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (Sprendimo 1.1 punktas), įpareigojo pareiškėją pakeisti Koncesijos sutarties 32 punktą taip, kad jis neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams (Sprendimo 5 punktas) ir nustatė terminą šiam įpareigojimui įvykdyti (Sprendimo 7 punktas); pasiūlė peržiūrėti visus su komunalinių atliekų tvarkymo veikla susijusius savo sprendimus, kiek jų nuostatos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, ir, esant prieštaravimui Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams, šias nuostatas atitinkamai pakeisti (Sprendimo 6 punktas).

Skundžiamo administracinio akto 1.1 punktas yra konstatuojamojo pobūdžio. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju šis punktas netektų galios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundžiamo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 6 punktas yra rekomendacinio pobūdžio. Todėl šių punkto galiojimo sustabdymas Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalies požiūriu būtų beprasmis. Be to, 6 punkto galiojimo sustabdymas galėtų būti net žalingas pačiam pareiškėjui, nes tokiu būdu pareiškėjui būtų uždrausta peržiūrėti visus jo anksčiau sudarytus sprendimus šiame punkte nurodytu klausimu.

Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 2S-27 7 punktas yra išvestinis iš šio Nutarimo 5 punkto, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pakeisti Koncesijos sutarties 32 punktą taip, kad jis neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju šis skundžiamo administracinio akto punktas netektų galios nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal šių reikalavimų pobūdį, rizika, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, neįžvelgiama.

Atsižvelgdama į visų pareiškėjo pareikštų reikalavimų pobūdį ir jais apibrėžtas administracinio ginčo nagrinėjamoje byloje ribas, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės ir laikinai nestabdant skundžiamo akto dalies galiojimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, vertina kaip nepagrįstus. Naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius