Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-258-490/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
1-258-490/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66143-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Kaltinamasis
E. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-258-490/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66143-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.2.4.8.3; 2.10.1.4.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-66143-15 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, įgijęs verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, 2013-12-30 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2015m. gruodžio 1d. apie 17.25 val., tėvų gyvenamojoje vietoje – bute, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimuoju giminaičiu – tėvu J. R. metu, tyčia sugriebė plaštaka už nukentėjusiojo J. R. ausies ir ją tempė, tuo sukeldamas nukentėjusiajam J. R. fizinį skausmą, po to sudavė nukentėjusiajam smūgį kumščiu į kairės ausies sritį bei jį pastūmė, po ko nukentėjusysis J. R. viršugalvio sritimi atsitrenkė į sieną, tuo padarė nukentėjusiajam J. R. odos nubrozdinimą viršugalvio srityje, muštinę žaizdą kairės ausies srityje – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

E. R. apklausos protokolais nustatoma, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2015-11-30 susipyko su sugyventine I. J., todėl ji liko nakvoti pas jo tėvus (duomenys neskelbtini). 2015-12-01, apie 12 val., jis atvažiavo pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Ten kelias paras girtavo ir dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, bet neneigia, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo konfliktą su sugyventine, į kurį, gindami I. J., įsikišo ir jo tėvai ir šio konflikto metu jis sudavė tėvui smūgį kumščiu į kairę ausį bei galėjo jam už ausies tempti bei tėvą pastumti. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, savo tėvo atsiprašė (b. l. 59–60, 67).

Nukentėjusiojo J. R. apklausos protokolais nustatoma, kad 2015-12-01, apie 17 val., į jų namus atvykęs iš Jonavos neblaivus sūnus E. R. buvo agresyvus, turėjo parduotuvėje nusipirkto alaus, vaišino jį ir pats kartu išgėrinėjo dideliais kiekiais. Apie 17.10 val., E. R. susipyko su sugyventine I. J., taip pat atvykusia į jų namus. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Pamatęs, kad jie pradėjo stumdytis, ėmė ginti I. J., o sūnus pradėjo šaukti, kad jis nesikištų ir puolė muštis: stumdė, griebė už kairės ausies, ją įplėšė, kumščiu sudavė į kairę ausį, nustūmė prie krosnies, viršugalvyje iškilo guzas, prie krosnies užlaužęs rankas, laikė. Sūnus versdamasis taip pat susitrenkė galvą. Kitas sūnus – V. R. išsigandęs iškvietė policiją. Kodėl sūnus smurtavo, nežino. Po įvykio buvo atvykusi GMP, medikė siūlė jį nugabenti į ligoninę, kad būtų susiūta ausies žaizda, bet jis atsisakė. Po įvykio žmona išvalė kraujo sutepimus. Sūnui atleido ir jokių pretenzijų neturi. Byloje civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nereikš (b. l. 20–24).

Liudytojo V. R. apklausos protokolu nustatoma, kad 2015-12-01 per laisvą pamoką, apie 10.00 val., buvo trumpam grįžęs į namus, kur rado miegantį brolį E. R.. Kadangi jis gyvena Jonavoje, paklausė mamos, ką jis čia veikia. Mama pasakė, kad atvažiavo iš Jonavos neblaivus ir atsigulė pamiegoti. Po pamokų grįžęs namo, matė, kad brolis dar išgėrinėjo alaus ir degtinės, o vėliau iš namų išėjo. Kol jo nebuvo namuose, pas juos atėjo E. sugyventinė I. J.. Netrukus grįžo ir E.. Girdėjo, kaip buto koridoriuje E. R. ir I. J. ėmė bartis. Nenorėjo to klausytis, todėl užsidarė kambario duris. Dėl ko jie susibarė, nežino. Triukšmui nesiliaujant, sugalvojo nueiti į koridorių ir pažiūrėti, kas ten vyksta. Tuo metu, kai atidarinėjo duris, matė, kad brolis savo sugyventinę pastūmė. Tuojau pat į koridorių atėjo mama V. R., kuri bandė E. raminti, bet šis nesiliovė šaukęs, todėl į koridorių atėjo ir tėvas J. R.. Jis taip pat prašė E. nusiraminti, bet šis nerimo. E. priėjo prie tėvo ir jį pastūmė, o tada pastūmė dar kartą. Tada tėvas, kaip kad gindamasis, stumtelėjo E. ir jie įsikibo vienas į kitą ir griuvo abu ant grindų. Nenorėdami to matyti, abu su I. J. iš buto išėjo. Stovėjo prie laiptinės ir girdėjo, kad triukšmas nesiliauja. Tada pagalvojo, kad turi kviesti policijos pareigūnus, nes bijojo, kad neįvyktų kas nors labai blogo. Paskambino numeriu 112 ir papasakojo, ką matė. Kadangi grumtynių metu girdėjo krentančių daiktų garsą, be to, dar išeidamas pro buto duris, pastebėjo, kaip virtuvėje nuo grindų mama pakėlė numestą peilį, o brolis vėl ranka jį nustūmė ant grindų, apie tai papasakojo kviesdamas pareigūnus. Kol tėvas ir brolis mušėsi, į butą sugrįžęs nebuvo. Kieme laukė, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Prieš jiems atvykstant, į kiemą išėjo E.. Pareigūnams paklausus, kas atsitiko, parodė į E ir pasakė, kad jis mušė tėvą, o tada pareigūnus palydėjo į butą. Kadangi buvo susijaudinęs ir norėjo nusiraminti, su I. J. išėjo pasivaikščioti po kaimą (b. l. 37–39).

Liudytojos I. J. apklausos protokolu nustatoma, kad E. R. buvo jos sugyventinis. Kartu gyveno jos tėvų name, vėliau kartu nuomojosi butą Jonavoje. Nuo įvykio datos gyvena atskirai, nes ji grįžo į savo tėvų namus. 2015-11-30 nakvojo tėvų namuose, o E. R. buvo likęs bute Jonavoje. Žinojo, kad 2015-12-01 jis turėjo atvažiuoti pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), esantį butą, todėl apie 16 val., atėjo į jo tėvų namus. Maždaug po pusvalandžio į minėtą butą grįžo E. R.. Kur jis buvo, nežino, bet pastebėjo, kad jis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Ją pamatęs, pradėjo pokalbį apie tai, kad tą patį vakarą grįžtų su juo į namus. Paaiškino jam, kad negali, nes sekančią dieną turėjo vykti pas odontologą (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje. E. R. supyko, ėmė šaukti, keiktis. Tada priėjo prie jos koridoriuje, į kurį buto atėjusi norėdama apsirengti ir iš buto išeiti, ir ją pastūmė. Pastumdamas, fizinio skausmo nesukėlė, dėl to jam pretenzijų neturi. Gindama ją, į koridorių atėjo E. R. motina V. R.. Ji prašė sūnaus liautis, netriukšmauti, bet jis nenurimo, tebešaukė. Kadangi triukšmas nesiliovė, į koridorių atėjo ir E. R. tėvas J. R.. Jis taip pat prašė sūnaus apsiraminti, bet šis buvo gerokai įpykęs ir nesiliovė keiktis ir rėkti. Tikriausiai, nežinodamas, kaip sūnų nuraminti, J. R. jį stumtelėjo. E. R. nenusileido ir taip pat pastūmė savo tėvą. Tada abu vyrai įsikibo vienas į kitą rankomis ir griuvo ant grindų. Kadangi jau vilkėjo viršutinius drabužius, atidarė duris ir išbėgo iš buto į lauką. Netrukus prie jos atėjo V. R.. Kiek pastovėjus prie namo, triukšmas nesiliovė, todėl V. R. grįžo į butą. Netrukus vėl išėjo į kiemą ir paskambino telefonu Nr. 112. V. buvo išsigandęs. Verkdamas jis pasakojo, kad bute muštynės, visi mušasi. Ką dar jis sakė, nebeprisimena. Konflikto metu ji į butą negrįžo, todėl apie tai, kad vyko, papasakoti negali. Kai atvyko policijos pareigūnai, pranešė jiems savo duomenis ir kartu su V. R. išėjo pasivaikščioti po kaimą (b. l. 41–43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3295/2015(02) nustatoma , kad J. R. konstatuota odos nubrozdinimas viršugalvio srityje, muštinė žaizda kairės ausies srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingu griuvimui. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 27).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2015-12-01 apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 14–17).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VP VPS PB vyr. patrulio K. A. 2015-12-01 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2015-12-01 apie, 17.28 val., buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Policiją kvietė V. R., kuris pranešė, kad namuose (duomenys neskelbtini), brolis muša tėvą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai (b. l. 1– 4).

Asmens blaivumo testais nustatoma, kad J. R. 2015-12-01, 17.51 val. konstatuotas neblaivumas – 1.23 promilės, o E. R. 2015-12-01, 19.02 val. - 1,44 promilės (b. l. 5-6 ).

2015-12-03 Bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41D(K)-1810 nustatoma, kad 2015-12-01 17.24 val., Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas V. R. pranešimas dėl fizinio skausmo sukėlimo adresu (duomenys neskelbtini). Pateikta garso įrašo kopija, sudaryta pokalbio suvestinė (b. l. 33–35).

Tokiu būdu byloje aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. R. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, t. y. smurtaudamas sukėlė savo tėvui J. R. fizinį skausmą, t. y. jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. E. R. praeityje nebuvo teistas (b. l. 70), baustas administracine tvarka (b. l. 77–78), VŠĮ Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ar priklausomybės ligų centre nesilankė, priežiūroje neįrašytas. 2014-05-12-2014-05-13 gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, diagnozuota emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, F60.30 (b. l. 73, 74), įsigijęs verslo liudijimą (b. l. 76). Jo atsakomybę lengvina aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti, paskiriant alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą.

Kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53–55, LR BPK 139 str. 3 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – elektroninė laikmena su garso įrašu (CD kompaktinė plokštelė), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015-12-01 iki 2015-12-02 išbūtą laiką ir laikyti, kad jis atliko 2(dvi) laisvės apribojimo dienas.

E. R. įpareigoti:

nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

2) tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Daiktus – elektroninę laikmeną (CD kompaktinę plokštelę) su telefoninio pranešimo garso įrašu palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę E. R. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po to – ją baigti taikyti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Damulienė