Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-109-1132/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-16
Bylos Nr.
T-109-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48686-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Nuteistasis
G. S.
Advokatai
Elena Gylienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-109-1132/2024
Baudžiamoji byla Nr. 1-2196-720/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48686-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. sausio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nuteistojo G. S. gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos prašymą dėl G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Jungtinėje Karalystėje galimybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. gruodžio 11 d. gautas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos prašymas dėl G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Jungtinėje Karalystėje galimybės, kuriuo prašoma įvertinti ar būtų tikslinga perduoti Jungtinei Karalystei G. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Prašyme nurodoma, kad Jungtinė Karalystė ir Lietuvos Respublika yra ratifikavusios 1983 m. Konvenciją dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – ir Konvencija) bei jo 1997 m. papildomą protokolą, kurio 2 straipsnyje numatyta galimybė prašyti perimti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuo kurio asmuo pasislėpė kitoje valstybėje. Pažymėtina, kad viena iš būtinų nuosprendžio vykdymo perdavimo sąlygų, numatytų Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad nuteistasis turi būti valstybės, kuri perima nuosprendžio vykdymą, išeivis. Dažniausiai tokiu atveju pagal Konvenciją prašoma valstybės perimti laisvės atėmimo bausmės, skirtos jos piliečiams, vykdymą. Nepaisant to, Konvencijos 3 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė Konvencijos dalyvėms apibrėžti sąvoką „išeivis“. Jungtinė Karalystė, apibrėždama šią sąvoką, yra pareiškusi, kad pagal Konvenciją gali priimti nuteistuosius Jungtinės Karalystės piliečius arba nuteistuosius, kurie Jungtinės Karalystės Vyriausybės nuomone turi pakankamai artimų ryšių su Jungtine Karalyste. Taigi, šiuo pareiškimu sudaryta sąlyginė galimybė Lietuvos institucijoms kreiptis dėl nuteistiesiems, nesantiems Jungtinės Karalystės piliečiais, skirtų laisvės atėmimo bausmių perdavimo Jungtinei Karalystei vykdyti.

Teisingumo ministerija, remdamasi Konvencija ir jos papildomu protokolu, jau yra siuntusi prašymus Jungtinės Karalystės pusei dėl Lietuvos Respublikos nuosprendžių pripažinimo ir vykdymo Lietuvos piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, atžvilgiu, tačiau nė vienas toks kreipimasis nebuvo rezultatyvus. Tokiais atvejais Jungtinės Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnyba nesiima jokių prašymo vykdymo veiksmų, jei asmuo nerandamas Jungtinėje Karalystėje Lietuvos Respublikos institucijų nurodytu gyvenamosios vietos adresu bei nepavyksta susisiekti su tuo asmeniu kitais Lietuvos Respublikos institucijų nurodytais būdais (telefonu, elektroniniu paštu). Jungtinės Karalystės pusė pati nesiima tolesnių asmens paieškos veiksmų – neradusi asmens Lietuvos Respublikos nurodytais asmens kontaktais, informuoja Teisingumo ministeriją apie negalimumą vykdyti prašymą.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo teismo įvertinti, ar būtų tikslinga perduoti Jungtinei Karalystei G. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir, esant teigiamam sprendimui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai atsiųsti teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistas G. S. kopiją, informaciją, ar asmuo dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, informaciją ar nėra suėjusi nuosprendžio vykdymo senatis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių, kurių pagrindu G. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, išrašai. Gavusi šią informaciją, Teisingumo ministerija kreiptųsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją, prašydama apsvarstyti galimybę vykdyti G. S. skirtą laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja Elena Gylienė prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti tuo atveju, jeigu yra žinoma, kad nuteistasis G. S. yra išeivis.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė prašymą atmesti, kadangi nėra aišku, kokiais teisės aktais vadovaujantis Kauno apylinkės teismas gali įvertinti ar tikslinga nuteistąjį perduoti atlikti bausmę Jungtinėje Karalystėje.

Nuteistasis G. S. teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas jam nebuvo siunčiamas, kadangi nuteistasis slapstosi.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo G. S. sulaikymo dienos.

2017 m. lapkričio 16 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje pradėta nuteistojo G. S. paieška.

2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba pateikė informaciją, jog G. S. slapstosi Jungtinėje Karalystėje.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo nuspręsta nesikreipti į Kauno apygardos teismą dėl Europos arešto orderio išdavimo nuteistojo G. S. atžvilgiu. Šiuo metu vykdoma nuteistojo paieška.

Europos Sąjungos valstybėse narėse priimti apkaltinamieji nuosprendžiai (šiuo atveju – Lietuvos Respublikoje), kuriais Lietuvos Respublikos piliečiams paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti pripažįstami ir vykdomi kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – ir Pamatinis sprendimas) nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pamatinis sprendimas reglamentuoja bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Jungtinė Karalystė nuo 2021 metų išstojo iš Europos Sąjungos organizacijos.

Šiuo atveju, nesant kitų tarptautinių teisės aktų, procedūrines nuostatas, pagal kurias vienos valstybės teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei, kad ten atliktų jam paskirtą bausmę, reglamentuoja 1983 m. Europos Konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. I-885 ir Konvencijos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomas protokolas (toliau – ir Papildomas protokolas), kuris ratifikuotas 2000 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo Konvencijos 1997 metų papildomo protokolo ratifikavimu“, kurių dalyvėmis yra ir Lietuvos Respublika, ir Jungtinė Karalystė.

Teismų praktikoje, sistemiškai aiškinant Konvencijos nuostatų teisinį reguliavimą, vertintina, kad Lietuvos Respublikos pilietybė yra pagrindinė sąlyga tam, kad nuteistasis galėtų pagal Konvenciją pareikšti pageidavimą perduoti jį atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Lietuvai gali būti perduoti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitai priimančiai valstybei Lietuva gali perduoti priimančios valstybės piliečius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3081-629/2021). Asmens suėmimo vieta (teritorija), asmens laikymas savęs kitos kilmės, jo pageidavimas atlikti bausmę kitoje valstybėje, jei jis nėra tos valstybės pilietis, nuteistojo asmens perdavimui teisinės reikšmės neturi. Be to, Papildomas protokolas numato galimybę nuteistąjį perduoti tik tuo atveju, jeigu nuteistojo atžvilgiu priimtas sprendimas išsiųsti arba deportuoti jį iš šalies, kai nuteistasis siekia išvengti laisvės atėmimo bausmės vykdymo arba tolesnio vykdymo nuteisusioje valstybėje ir neatlikęs bausmės pabėga į savo pilietybės valstybę. Tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta.

Kito teisinio reguliavimo, pavyzdžiui, dvišalių sutarčių tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės dėl bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kurių pagrindu būtų galima prašyti perimti bausmės vykdymą, nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta teisinio bendradarbiavimo galimybė su užsienio šalimis ne teisinių dokumentų pagrindu, o, pavyzdžiui, vadovaujantis geros valios principu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo įvertinti teismo ar tikslinga perduoti Jungtinei Karalystei nuteistajam G. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad teismas sprendžia prašymus dėl Lietuvos Respublikoje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo perdavimo kitai užsienio valstybei, o ne atlieka paskirtos bausmės perdavimo kitai užsienio valstybei tikslingumo vertinimą. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio įstatyminio pagrindo tenkinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos prašymą, todėl teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos teikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vilma Tamošaitienė