- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-23
- Bylos Nr.
- TS-102-548/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14883-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- E. B.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. RV-22-5844 netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2023 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme ir skirta galutinė – 1 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2024 m. sausio 22 d., bausmės pabaiga 2025 m. liepos 19 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-5844 netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo sumažinti siekiant savo asmenybės pokyčio išimtinai teigiama linkme. Komisija taip pat pažymi, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau E. B. reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus, be to, veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Tai rodo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, todėl Komisijos nuomone, visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog E. B. linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtinų taisyklių, todėl tai verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe. Komisijos nuomone, šios nuteistojo savybės rodo ir padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei, negebėjimą save objektyviai vertinti, analizuoti, prisiimti atsakomybę dėl netinkamo požiūrio ir elgesio, kas sudaro pagrindą dvejoti dėl probacijos sąlygų laikymosi lygtinio paleidimo atveju. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su aptartu Komisijos nutarimu nuteistasis E. B. pateikė skundą, kuriuo prašo Komisijos nutarimą naikinti, iš naujo jį pervertinti ir pristatyti Komisijai arba taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas grindžiamas tuo, kad jis Komisijai pristatytas vertinti buvo 2024 m. birželio 14 d., tačiau jo elgesio rizikos vertinimas buvo atliekamas 2024 m. vasarį, todėl Komisija buvo klaidinama, nebuvo surinkta visa reikalinga medžiaga apie jo lankytinus užsiėmimus per 4 mėn. laikotarpį. Be to, vertinimo metu Komisija neįžvelgė jokių teigiamų pokyčių apie jo bausmės atlikimo metu vykdomas resocializacijos priemones bei užimtumus, Komisija įžvelgė vien negatyvą.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza pateikė atsiliepimą į nuteistojo skundą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. B. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals bei tai, kad koregavo savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, numatytas įstatyme. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Kaip matyti materialaus pagrindo egzistavimas sietinas su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustačius, jog tokia rizika nėra vertinama kaip žema ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visumos vertinimui, nustatant ar nuteistojo elgesys nuosekliai buvo kreipiamas teigiamos korekcijos link.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad E. B. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis, 2024 m. vasario 25 d. atlikus nuteistojo E. B. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, šiuo metu ji taip pat išlikusi vidutinė, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja gausūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas narkotikais, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, priežiūros/apribojimo pažeidimai), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks ypač gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika, ir šis vertinimas yra nepakitęs iki šiol, kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o tai neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkama su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. B. anksčiau teistas 3 kartus, pirmą nusikalstamą veiką padarė būdamas 17 metų. Pažymėtina, kad nuteistasis negeba pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų, nes anksčiau ne kartą teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, kurias ne tik kad laikė su tikslu jas platinti, bet ir platino, todėl teismas pripažino, kad nusikalstamas veikas atliko būdamas recidyvistu, be to, vieną iš veikų padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis supranta, jog jo pasirinktas gyvenimo būdas ir aplinka yra susiję su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoravo, stokojo noro radikaliai keisti gyvenimo stilių, todėl nuteistojo gyvenimo būdo ypatumai (nustatytų taisyklių ir įstatymų nesilaikymas, vengimas save realizuoti pozityviuose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ir pan.) turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai. Šie duomenys leidžia įžvelgti atmestiną nuteistojo požiūrį į teisės normas, jo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o buvo pasekmė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis E. B. susiduria su piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problema. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad narkotines medžiagas vartoja apie 2 metus, vartojimas kasdieninis. Kaip jau minėta, nuteistasis ne kartą teistas už nusikaltimus, susijusius su psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau nusikaltimai turi sunkėjimo pobūdį – anksčiau buvo teisiamas už turėjimą savo reikmėms ir vartojimą, o paskutiniu nuosprendžiu už platinimą kitiems asmenims. Be to, pats nuteistasis neneigia, kad platino kitiems asmenims, siekdamas lengvų ir greitų pinigų. Šie duomenys taip pat parodo ir nuteistojo lėšų tvarkymo įgūdžių stoką. Pats nuteistasis nurodo, kad laisvėje jam pakakdavo gaunamo darbo užmokesčio, tačiau norėjosi geresnių drabužių, pramogų, todėl siekė lengvų ir greitų pinigų nusikalstamu būdu. Nuteistasis buvo pasiėmęs 10 000 Eur paskolą, kurią visą pralošė internetiniame kazino, paimtos paskolos nemoka, nežino, ar jos vykdymas perduotas antstoliams. Nuteistasis E. B. pripažino, kad dar nėra tekę pačiam pilnai save išlaikyti, nes jo gaunami pinigai iš darbo užmokesčio pagrinde būdavo skiriami jo asmeniniams poreikiams, o komunaliniais mokesčiais bei maisto produktais būdavo pasirūpinta, nes gyveno su motina. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų, darytina išvada, kad nuteistojo požiūris į finansus dar nėra pakitęs tiek, kad leistų teismui pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, siekdamas greitų ir lengvų pinigų.
Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra menka, bendrai oficialiai yra dirbęs apie 8 mėnesius. Bausmės atlikimo metu nuo 2024 m. vasario 20 d. dirbo siuvykloje darbininku, tačiau 2024 m. kovo 4 d. atleistas iš darbo paties prašymu, o nuo 2024 m. balandžio 2 d. vėl įsidarbino siuvyklos darbininku. Šiuo metu nuteistasis neišreiškia noro siekti išsilavinimo kokioje nors konkrečioje srityje. Po bausmės atlikimo konkrečių planų darbinės veiklos srityje neturi, abstrakčiai kalba apie planus vykti į užsienį. Nuteistasis E. B. neturi ilgalaikės darbinės patirties, jo ateities planai dėl įsidarbinimo nėra konkretūs, be to, vertinant nuteistojo vykdytų nusikalstamų veikų siekius (gauti greitų ir lengvų pinigų), bei turimus finansinius įsipareigojimus, teismas mano, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistojo atsakingo požiūrio į finansinius įsipareigojimus bei motyvacijos įgyti profesinę kvalifikaciją ir įsidarbinti stoka gali paskatinti E. B. pakartotinai nusikalsti.
Be kita ko, teismas pažymi ir tai, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog egzistuoja nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių savybių dauguma. Pažymėtina, kad asmuo kartoja tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio savo patyrimo, negeba pasimokyti iš taikytų švelnesnių baudžiamųjų priemonių (bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas). E. B. pirmą kartą nuteistas 18 m. amžiaus, tačiau jau tada pažeidė bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas, kas rodo, jog nuteistasis stokoja gebėjimo atpažinti problemas, įgūdžių jas spręsti, nevertina savo elgesio pasekmių, dėmesį sutelkdamas tik į teigiamas pasekmės (finansinę naudą), ignoruodamas galimas neigiamas. Tai itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą ne tik laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, bet ir pasimokyti iš anksčiau darytų klaidų dėl kurių buvo nuteistas. Pažymėtina, kad nuteistasis net ir susidūręs su teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio, todėl šių duomenų visumoje, ir nenustačius neabejotinos nuteistojo pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, teismas negali daryti išvados, jog nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo, kurį jau yra gavęs anksčiau taikant švelnesnes baudžiamąsias priemones, ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo E. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. RV-22-5844 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo E. B. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. RV-22-5844 netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.