- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- I-4642-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05318-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Bronius Januška, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Andrius Nevera
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjai R. B., jos atstovui advokatui Andriui Neverai, atsakovo atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-6), kuriame prašė:1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT, atsakovas) Trakų skyriaus 2015-07-24 raštą Nr. 46SD-2780-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2015-10-20 raštą Nr. 1SS-2877-(8.5) „Dėl namų valdos žemės sklypo dalies įsigijimo“; 2) įpareigoti NŽT Trakų skyrių išnagrinėti 2015-05-07 prašymą dėl žemės sklypo ploto paskaičiavimo bei 2015-05-13 prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį; 3) priteisti jos naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad NŽT Trakų skyriui 2015-05-08 pateikė 2015-05-07 prašymą paskaičiuoti, kokio ploto žemės sklypo dalis pagal teisinį reguliavimą jai turėtų priklausyti, kad naudojamo žemės sklypo dalis būtų proporcinga nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui, kaip kad įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių (toliau - Taisyklės) 7 punkte. Pažymėjo, kad šiuo prašymu NŽT Trakų skyriaus nereikalavo priimti sprendimą dėl dalies žemės sklypo, esančio Trakų g. 18, Trakų mieste, pardavimo, o tiesiog siekė sužinoti, kokia apimtimi ji gali realizuoti įstatymų jai suteikiamas teises.
Nurodė ir tai, kad NŽT Trakų skyriui 2015-05-14 pateikė 2015-05-13 prašymą parduoti jai jos naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas) dalį, proporcingą nuosavybės teisėmis priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotui. NŽT Trakų skyriui 2015-07-09 pateikė pakartotinį prašymą išnagrinėti abu aukščiau paminėtus prašymus, kadangi beveik per du mėnesius nuo jų pateikimo dienos nesulaukė jokio atsakymo. NŽT Trakų skyriaus atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ gavo 2015-08-24. NŽT 2015-10-20 sprendimu Nr. 1SS-28877-(8.5) „Dėl namų valdos žemės sklypo dalies įsigijimo“ informavo, kad jos skundo nagrinėjimas sustabdomas. Mano, kad NŽT sustabdydama jos pareiškimų nagrinėjimą, iškreipė pateikto skundo esmę, ignoravo skunde išdėstytus argumentus bei suformuluotą reikalavimą įpareigoti NŽT Trakų skyrių išnagrinėti jos pateiktus prašymus. Pažymėjo, kad NŽT pateiktame skunde nurodyta formuluotė aiškiai rodo, jog jis teiktas dėl to, jog NŽT Trakų skyrius neatlikto jam pavestų funkcijų, o ne dėl to, kad priėmė sprendimą, su kuriuo pareiškėja nesutinka.
Pažymėjo, kad NŽT Trakų skyrius jai pateiktame atsakyme, be to, kad administracinė procedūra sustabdoma, jokių kitų argumentų, leidžiančių suprasti, kodėl priimtas būtent toks sprendimas, nepateikė. Be to, pareiškėjos vertinimu, atsakovo raštas neatitiko ir formalių viešojo administravimo subjekto priimamam aktui keliamų reikalavimų: jame nebuvo nurodyta jo priėmimo data, numeris. Tai apsunkino galimybes tinkamai ir laiku pasinaudoti įstatymų suteikiamomis teisėmis.
Pareiškėjos teigimu, nuo pat prašymų pateikimo dienos NŽT Trakų skyrius vengė tinkamai ir laiku išnagrinėti jam pateiktus prašymus ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Aptarnavimo taisyklės) bei Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašą (toliau - Tvarkos aprašas), patvirtintą NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-227, kuriuose įtvirtinta, kad asmenų prašymas turi būti išnagrinėtas per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos. Skundžiamas NŽT Trakų skyriaus atsakymas buvo pateiktas tik praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo prašymų pateikimo ir tik po pakartotinio prašymo išnagrinėti 2015-05-07 ir 2015-05-13 prašymus, kas laikytina grubiu procedūriniu pažeidimu. Nepaisant to, NŽT 2015-10-20 rašte apie tai visiškai nieko nepasisakė. Tai, pasak pareiškėjos, rodo, kad jos skundas iš esmės net nenagrinėtas arba yra sąmoningai siekiama situaciją iškreipti ir parodyti visiškai kitokią negu realiai yra.
Pabrėžė, kad NŽT Trakų skyriui pateikti prašymai pagal savo turinį yra skirtingi. Šiuo atveju 2015-05-07 prašymas laikytinas prašymu pateikti informaciją, o 2015-05-13 prašymas - prašymu priimti sprendimą. Pareiškėjos teigimu, atsakant į 2015-05-07 prašymą nebuvo laikomasi Aptarnavimo taisyklių 41.2. p. reikalavimų, t. y. informacija nepateikta, o atsisakant ją pateikti nebuvo nurodyti argumentai, pagrindžiantys tokio atsisakymo pagrįstumą bei teisėtumą. Tai rodo, kad skundžiamas NŽT Trakų skyriaus atsakymas neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.
Dėl 2015-05-13 prašymo nagrinėjimo nurodė, kad NŽT Trakų skyrius turėjo priimti atitinkamą sprendimą, kuriame būtų išreikšta aiški valia dėl pareikšto prašymo, t. y. priimti jį ar atmesti, o to nepadarius - nurodyti motyvuotas priežastis, kodėl sprendimas nepriimtas. Tačiau iš skundžiamo NŽT Trakų skyriaus atsakymo (kaip ir NŽT sprendimo) nėra aišku, kokiais teisiniais bei faktiniais motyvais nuspręsta sustabdyti prašymo bei jos skundo nagrinėjimą, kokie argumentai įrodo tokio atsakymo teisėtumą bei pagrįstumą. Pareiškėjos vertinimu, NŽT Trakų skyrius ir NŽT, vadovaudamiesi VAĮ 23 str. 4 d., nepagrįstai sustabdė jos prašymų ir skundo nagrinėjimo procedūrą, atsakymuose tik formaliai nurodę, jog civilinėje byloje yra nagrinėjamas skundas. Priimant tokį sprendimą nebuvo atliktas faktinių bei teisinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu taikyti VAĮ 23 str. 4 d. nuostatas, vertinimas. Pažymėjo, kad lyginant 2015-05-07 ir 2015-05-13 prašymuose suformuluotus reikalavimus su civilinėje byloje Nr. 2-1143-231/2015 pareikštais reikalavimais, negalima daryti išvados, jog jie tiek susiję, kad teismo bei atsakovo kompetencija persidengia, kad vienam iš subjektų priėmus sprendimą, kitam nereikės to klausimo spręsti. Civilinėje byloje ieškovė pagal pirminį ieškinį prašė teismo leisti derinti jai 744 m² ploto žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini) Trakų m. k. v., esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą, nesant jos, kaip bendraturtės pritarimo raštu. Be to, net teismui ar tenkinus ar atmetus ieškinį, sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka turės priimti būtent atsakovas. Atitinkamai, prevenciniu ieškiniu pareiškėja civilinėje byloje reiškė reikalavimą uždrausti atsakovei sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartį dėl Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio 0,388 ha dydžio ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Trakų m. k. v., nustatyti, kad atsakovė turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartį tik dėl tokios dalies Lietuvos Respublikai nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Trakų m. k. v., kuri savo plotu proporcinga atsakovei nuosavybės teisėmis priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), plotui. Iš to matyti, kad byloje nėra reiškiamas reikalavimas būtent teismui nustatyti, kokio tiksliai dydžio žemės sklypo plotą gali įsigyti viena ar kita šalis.
Pabrėžė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d. nuostatą, žemės reformą įgyvendina NŽT. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, NŽT Trakų skyrius pagal kompetenciją neišnagrinėjo jam pateiktų prašymų, nors tą daryti privalėjo. Atitinkamai, NŽT atsisakė nagrinėti jai pateiktą skundą, nors tą daryti taip pat privalo. Tokiu būdu, t. y. nepateikiant informacijos, kuri suteiktina pagal Informacijos suteikimo įstatymą, be pagrindo atsisakant nagrinėti prašymus bei skundą, buvo pažeistos įstatymo jai suteiktos teisės žinoti savo teisių apimtį, užkirstas kelias atlikti tolesnius veiksmus, siekiant įsigyti nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui proporcingą naudojamo žemės sklypo dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko. Paaiškino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), bendrosios nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai (388 kv. m.) bei R. B. (356 kv. m). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-10-19 išrašo duomenimis šiame žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamosios patalpos - butai, priklausantys dviem asmenims: 75,74 kv. m. (iki 2015-04-21 buto plotas buvo 49,02 kv. m) buto - R. B., 48,99 kv. m. buto - I. A. .I. A. 2015-01-16 kreipėsi į NŽT Trakų skyrių su prašymu parduoti 388 kv. m. naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį. UAB „Traksalis“ pagal I. A. užsakymą 2014-05-15 parengė žemės sklypo planą, kurį R. B. atsisako derinti. I. A. 2015-03-10 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-1143-231/2015, kuriuo prašė leisti derinti žemės sklypo (744 kv. m.) kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės R. B. pritarimo raštu. R. B. 2015-05-27 pateikė prevencinį priešieškinį civilinėje byloje, kuriuo prašo uždrausti I. A. sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos ar pirkimo sutartį. Atlikusi kapitalinį buto remontą ir padidinusi jo plotą iki 75,74 kv. m., R. B. 2015-05-13 NŽT Trakų skyriui pateikė prašymą parduoti žemės sklypo dalį, proporcingą jai nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui (prie nuosavybės teisėmis valdomo 356 kv. m. ploto Žemės sklypo).
Atsakovo teigimu, pareiškėjos siekis padidinti esamą žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje yra galimas tik atsižvelgiant į šiuos santykius reglamentuojančius teisės aktus. Nurodė, kad 1999 metais S. A. ir R. B. laisva valia susitarė (S. A. sutikimą patvirtinto notaras) dėl žemės sklypo dalių (S. A. - 388 kv. m., R. B. - 356 kv. m.). Pagal minėto susitarimo sudarymo metu galiojusią Taisyklių 1999-03-09 redakciją, namų valdos ar prie kito pastato naudojamas žemės sklypo plotas padalijamas, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčių susitarimu; bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį (Taisyklių 8 punktas). Taigi, pagal 1999-03-09 Taisyklių redakcijos pirmiau nurodytoje teisės normoje pirmenybė suteikta pastatų bendraturčiams pirmiausia raštiškai patiems susitarti dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo. Ši išvada patvirtinta teismų praktika, pagal kurią reikalavimas, kad valstybinės žemės sklypo dalių, perleidžiamų bendraturčiams, dydis būtų proporcingas jų valdomos pastatų dalies dydžiui, taikomas tik tokiu atveju, kai pastatų savininkai ar naudotojai nesutaria dėl žemės sklypo dalių dydžio ir apskrities viršininkas sprendimu nustato žemės sklypo dalių dydį. Jeigu nebūtų šalių rašytinio susitarimo, vieninteliu kriterijumi, nustatant parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypo dalių dydžius, galėtų būti kiekvienam bendraturčiui priklausanti namo ar pastato dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2004).
Akcentavo, kad šiuo atveju R. B. sklypo dalį (356 kv. m.) įsigijo pagal tuo metu galiojusias Taisyklių nuostatas, tačiau dėl padidinto buto ploto mano, kad žemės sklypo dalys turi būti perskaičiuotos iš naujo. Atsakovo teigimu, statinio, esančio privačiame žemės sklype, remontas nėra savarankiškas pagrindas lengvatine tvarka įsigyti valstybinę žemę. Pareiškėja neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir Taisyklių 2.1 papunkčio 7 ir 8 punkto reikalavimų, kadangi ant valstybinės žemės sklypo dalies jai nuosavybės teise priklausančių statinių nėra, todėl nėra nei teisinių, nei faktinių prielaidų tenkinti jos prašymą parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, proporcingą jos buto plotui. Atkreipė dėmesį, kad R. B., atlikusi buto remonto darbus, nenurodo, ar realiai atsirado poreikis padidinti nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį. Be to, patenkinus pareiškėjos prašymą, būtų suformuota ydinga praktika, kuri prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams, kadangi besiribojančių su valstybine žeme žemės sklypų savininkai, padidinę nuosavybės teise valdomo statinio plotą, įgytų teisę lengvatine tvarka (ne aukciono būdu) įsigyti valstybinės žemės sklypą.
Dėl ginčijamų sprendimų pagrįstumo atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, kartu su prašymu privalo pateikti žemės sklypo planą (kadastro duomenų bylą). Pareiškėja žemės sklypo plano kartu su prašymu nepateikė. NŽT ginčo raštais pareiškėjai nurodė, kad jos prašymai neatitinka nustatytų reikalavimų ir, kad Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1143-231/2015dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų bei plano suderinimo, kurioje ji įtraukta atsakove. Taigi, priežastis, dėl kurios NŽT negali išnagrinėti nei I. A., nei R. B. prašymų, yra žemės sklypo plano nebuvimas. Žemės sklypo planą parengė I. A., tačiau R. B. atsisako jį derinti. Atkreipė dėmesį, kad nuo pareiškėjos valios priklauso, kada bus pašalinti jos ir I. A. prašymų parduoti valstybinės žemės sklypo dalį trūkumai. NŽT, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, sustabdė pareiškėjos prašymų nagrinėjimą, iki kol civilinėje byloje Nr. 2-1143-231/2015 bus priimtas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1143-231/2015 tiek pareiškėjos, tiek I. A. kildinami iš to paties ginčo objekto, t. y. ieškovai iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (CK 4.45 straipsnio 1 dalis).Mano, kad šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms. Atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinė padėtis bei ginčo objektas bylose tapatūs, darytina išvada, kad ginčas turėtų būti išspręstas kompleksiškai, t. y. sujungiant administracinę bylą Nr. I-11848-484/2015 ir civilinę bylą Nr. 2-1143-231/2015 bei pagal rūšinį teismingumą perduodant nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdyje skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad NŽT vilkinimo atsakyti į pareiškėjos 205-05-07 prašymą pateikti informaciją neskundė tiesiogiai teismui, kadangi manė, kad tokiems veiksmams apskųsti yra numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka. Pažymėjo, kad ginčijamas NŽT Trakų skyriaus 2015-07-24 raštas yra painus, kadangi jame buvo nagrinėjami du prašymai, o rezoliucinėje dalyje atsakyta tik į antrąjį. Pripažįsta, kad sąsajų su nagrinėjama civiline byla šis ginčas turi, tačiau ne tuo aspektu, dėl kurio gali būti stabdoma procedūra. Pareiškėjos atstovo vertinimu, procedūra pagal 2015-05-07 prašymą dėl informacijos pateikimo negalėjo būti stabdoma, kadangi tokio prašymo nagrinėjimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai to nenumato. Pareiškėjos atstovui taip pat nėra aišku, ar sustabdyta valstybinės žemės pardavimo procedūra buvo apskritai pradėta, kadangi R. B. yra nurodyta, kad trūksta dokumentų (b. l. 31-37) .
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėja 2015-05-07 NŽT Trakų skyriui pateikė prašymą dėl žemės sklypo ploto paskaičiavimo, kuriame atsižvelgdama į Taisyklių 7 punktą prašė paskaičiuoti, kokio ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis turėtų priklausyti jai, kad naudojamo sklypo dalis būtų proporcinga nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui (b. l. 7).
R. B., remdamasi Taisyklių 2, 3 ir 7 punktais, NŽT Trakų skyriui 2015-05-13 padavė prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame yra jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas dalį, proporcingą jai nuosavybės teisėmis priklausančio buto, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plotui ( b. l. 9).
Nesulaukusi atsakymo, pareiškėja 2015-07-08 NŽT Trakų skyriui pateikė prašymą atsakyti į jos 2015-05-07 ir 2015-05-13 pateiktus prašymus (b. l. 11).
NŽT Trakų skyrius 2015-07-24 pateikė atsakymą į pareiškėjos 2015-05-07, 2015-05-13 ir 2015-07-08 prašymus Nr. 46SD-2780-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame išaiškino pareiškėjai prašymų dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo pateikimo tvarką, nurodė, kokius dokumentus privalo pateikti. Vienu tokių dokumentų nurodė naudojamo žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Akcentavo, kad, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą. Tame pačiame rašte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto bei 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą civilinėje byloje Nr. 2-1143-231/2015. NŽT Trakų skyrius atsiprašė pareiškėjos, kad dėl didelio skyriaus specialistų darbo krūvio nustatytu laiku negalėjo pateikti atsakymo į jos 2015-05-07 ir 2015-05-13 prašymus(b. l. 13-15).
Pareiškėja NŽT Trakų skyriaus 2015-07-24 atsakymą (sprendimą) Nr. 46SD-2780-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ jame nurodyta tvarka 2015-09-18 apskundė NŽT (b. l. 17-21).
NŽT 2015-10-20 dėl pareiškėjos 2015-09-18 skundo priėmė sprendimą Nr. 1SS-2877-(8.5.) „Dėl namų valdos žemės sklypo dalies įsigijimo“ sustabdyti skundo nagrinėjimo procedūrą, kol Trakų rajono apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą (b. l. 23-24). NŽT taip pat konstatavo, kad pareiškėja nepateikė Taisyklių 12 punkte nurodytų dokumentų, t. y. naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrengimai, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos. Informavo, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio žemės sklype bendraturtė I. A. norėdama įgyvendinti savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamo žemės sklypo dalį dalinės nuosavybės teise, kreipėsi į UAB „Traksalis“, kuris parengė kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypo planą. Šį žemės sklypo planą pareiškėja atsisakėte suderinti, todėl I. A. Trakų rajono apylinkės teismui 2015-03-10 pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, kuriame prašė teismo leisti derinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės - R. B. - pritarimo raštu. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos skundas dėl žemės sklypo dalių nustatymo iš esmės atitinka klausimą, šiuo metu nagrinėjamą Trakų rajono apylinkės teisme, NŽT nurodė, kad konkretaus paaiškinimo pareiškėjos nurodytu klausimu teikti negali. Todėl NŽT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, sustabdė administracinę procedūrą, kol teismas išnagrinės skundą (b. l. 23-24).
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Trakų skyriaus 2015-07-24 sprendimo Nr. 46SD-2780-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2015-10-20 sprendimo Nr. 1SS-2877-(8.5), kuriais sustabdyta administracinė procedūra, pradėta pagal pareiškėjos 2015-05-07, 2015-05-13, 2015-07-08 prašymus ir 2015-09-18 skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nesutikimą su ginčijamais sprendimais iš esmės motyvuoja tuo, kad NŽT Trakų skyrius nepateikė jai informacijos, nurodytos 2015-05-07 prašyme, atsakė tik į 2015-05-13 prašymą parduoti valstybinės žemės sklypo dalį. Taip pat pareiškėja mano, kad tiek NŽT Trakų skyrius, tiek NŽT nepagrįstai sustabdė jos prašymų ir skundo nagrinėjimo procedūrą, kadangi 2015-05-07 prašymas turėjo būti nagrinėjamas pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas), pagal kurį nenumatyta galimybė sustabdyti tokio prašymo nagrinėjimo procedūrą. Be to, sprendimas sustabdyti administracinę procedūrą yra nemotyvuotas.
Iš pareiškėjos NŽT Trakų skyriui pateiktų 2015-05-07 ir 2015-05-13 prašymų turinio akivaizdu, kad pareiškėja siekia papildomai įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį, proporcingą jai nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui. Tiek 2015-05-07 prašyme apskaičiuoti, kokio ploto žemės sklypo dalis turėtų jai priklausyti, kad naudojamo žemės sklypo dalis būtų proporcinga nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui, tiek 2015-05-13 prašyme parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalį, proporcingą nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui, pareiškėja nurodė tą patį teisinį pagrindą – Taisykles. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad abu pareiškėjos prašymai turi būti vertinami kaip administracinės procedūros dėl naudojamo valstybinės žemės sklypų pardavimo pagrindas (vada). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir pareiškėjos elgesys siekiant įgyvendinti savo teises šiuo aspektu. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėja praėjus 6 dienoms nuo pirmojo prašymo pateikimo, NŽT Trakų skyriui padavė prašymą parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį, proporcingą jai priklausančio buto plotui, tuo iš esmės patvirtindama savo siekius. Be to, negavusi atsakymo į pirmąjį prašymą per Teisės gauti informaciją įstatymo 14 straipsnyje nustatytą terminą (pareiškėja mano, kad šis prašymas turėtų būti nagrinėjamas pagal nurodyto įstatymo nuostatas), pareiškėja nesikreipė į teismą dėl NŽT Trakų skyriaus vilkinimo pateikti informaciją, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalyje, o gavusi 2015-07-24 NŽT Trakų skyriaus atsakymą į 2015-05-07, 2015-05-13 ir 2015-07-08 prašymus, jį ginčijo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai – NŽT. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad 2015-05-07 prašymas apskaičiuoti, kokio ploto žemės sklypo dalis turėtų jai priklausyti, kad naudojamo žemės sklypo dalis būtų proporcinga nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui, turėjo būti nagrinėjamas laikantis Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatų.
Nėra ginčo dėl to, kad NŽT Trakų skyrius delsė atsakyti į aukščiau nurodytus prašymus, tačiau po pakartotinio pareiškėjos prašymo į juos atsakė skundžiamu 2015-07-24 sprendimu Nr. 46SD-2780-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad NŽT Trakų skyrius, nagrinėdamas pareiškėjos prašymus nustatė, kad pareiškėja jau yra pasinaudojusi Taisyklėse jai suteikta teise lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jos naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį, proporcingą jai nuosavybės teisėmis priklausančio buto plotui. Pažymėjo, kad pareiškėja atliko buto kapitalinį remontą ir padidino buto plotą. NŽT Trakų skyrius sprendime pareiškėjai nurodė, kokius dokumentus pagal Taisyklių 12 punktą turi pateikti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus. Taip pat NŽT Trakų skyrius, vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, sustabdė administracinę procedūrą, kol teismas išnagrinės skundą civilinėje byloje Nr. 2-1143-231/2015.
Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamosios patalpos - butai priklauso dviem asmenims: 75,74 kv. m. buto/patalpos – R. B., 48,99 kv. m. buto/patalpos - I. A.. Pareiškėjai 1995-02-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) parduota 0,0744 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), dalis - 0,0356 ha, o 2000-07-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalis - 0,0070 ha (b. l. 43, 55-56).
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmeninis nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis Taisyklių 12 punkto nuostatomis, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, kartu su prašymu privalo pateikti naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą (Taisyklių 12.4 p.).
Nustatyta, kad gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio ginčo žemės sklype, bendraturtė I. A., taip pat norėdama įgyvendinti savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamo žemės sklypo dalį dalinės nuosavybės teise, kreipėsi į UAB „Traksalis“, kuris parengė kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypo planą. I. A. 2015-01-16 kreipėsi į NŽT Trakų skyrių su prašymu parduoti 388 kv. m. naudojamą valstybinės žemės sklypo dalį. UAB „Traksalis“ parengtą žemės sklypo planą pareiškėja atsisakėte suderinti, todėl I. A. Trakų rajono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1143-231/2015 2015-03-10 pateikė ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, kuriame prašo teismo leisti derinti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, nesant bendraturtės R. B. pritarimo raštu (b. l. 64-65, 66-67).
Egzistuojant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nei pareiškėjos, nei I. A. prašymai dėl naudojamo žemės sklypo įsigijimo negali būti išnagrinėti, kol teisme nebus išspręstas civilinis ginčas dėl žemės sklypo plano suderinimo, kadangi, kaip minėta, pagal Taisyklių 12 punktą NŽT Trakų skyriui turi būti pateiktas žemės sklypo planas (kadastro duomenų byla). Kadangi įsigyti naudojamo žemės sklypo dalį pageidauja ne tik pareiškėja, bet ir gyvenamųjų patalpų ginčo sklype I. A., nesant pateiktam žemės sklypo planui ir duomenų, į kokį proporcingą turimam buto plotui pretenduoja I. A., NŽT Trakų skyrius neturi galimybės apskaičiuoti ir spręsti klausimo dėl papildomos dalies naudojamo žemės sklypo pardavimo pareiškėjai. Todėl teismas daro išvadą, kad tiek NŽT Trakų skyrius, tiek NŽT pagrįstai sustabdė pareiškėjos prašymų nagrinėjimo procedūrą, vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, kad, jeigu paaiškėja, jog, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.
Teismo vertinimu, NŽT Trakų skyrius ginčijamame sprendime administracinės procedūros sustabdymo teisiniu pagrindu nepagrįstai nurodė VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuris nustato, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Pažymėtina, kad NŽT Trakų skyriaus sprendimo priėmimo metu nebuvo jokių duomenų, kad Trakų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1143-231/2015 būtų priėmęs atitinkamą sprendimą. Todėl VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas, kaip administracinės procedūros pagal pareiškėjos 2015-05-07 ir 2015-05-13 prašymus, sustabdymo teisinis pagrindas šalintinas iš NŽT Trakų skyriaus 2015-07-24 sprendimo motyvuojamosios dalies.
Įvertinus tai, kad pareiškėja, kaip atsakovė dalyvauja civilinėje byloje Nr. 2-1143-231/2015, jai yra žinomas kilusio civilinio ginčo pobūdis, ji teikė priešieškinį, bei atsižvelgus į tai, kad NŽT Trakų skyrius išaiškino pareiškėjai, kokius dokumentus privalo pateikti asmuo, pageidaujantis įsigyti naudojamą valstybinės žemės sklypą, teismas daro išvadą, kad NŽT Trakų skyriaus sprendimo sustabdyti administracinę procedūra faktinis pagrindas - nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1143-231/2015, yra pakankamas ir papildomos motyvacijos nereikalauja. Tai iš esmės patvirtina ir pareiškėjos skundo, pateikto NŽT, argumentacija, susijusi su administracinės procedūros sustabdymo pagrįstumu.
Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad jai įteiktame NŽT Trakų skyriaus 2015-07-24 sprendime nebuvo nurodyti akto priėmimo data ir numeris, nepatvirtinta jokiais įrodymais ir nesudaro pagrindo panaikinti šį sprendimą. Bylos duomenys rodo, kad šios aplinkybės nesutrukdė pareiškėjai pasinaudoti šiame sprendime nustatyta tvarka ir ginčyti sprendimą NŽT.
Pareiškėjos argumentai, kad NŽT Trakų skyrius 2015-07-24 sprendime atsisakė teikti informaciją, nurodytą 2015-05-07 prašyme, laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip minėta, visų prašymų nagrinėjimo administracinė procedūra sustabdyta. Atitinkamai teismas nevertina ir pareiškėjos skundo argumentų dėl atsakymo atitikimo Aptarnavimo taisyklių 41.2 punkto reikalavimams.
Teismo vertinimu, tiek NŽT Trakų skyriaus, tiek NŽT sprendimuose yra aiškiai išdėstytos prašymų nagrinėjimui aktualios faktinės aplinkybės, pateiktas jų teisinis vertinimas, administracinės procedūros sustabdymas argumentuotas. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamų NŽT Trakų skyriaus ir NŽT sprendimų. Kadangi administracinė procedūra pagal pareiškėjos 2015-05-07 ir 2015-0-13 prašymus nėra baigta, o yra sustabdyta dėl šiame teismo sprendime konstatuotų objektyvių priežasčių, nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT Trakų skyrių išnagrinėti pareiškėjos 2015-05-07 ir 2015-0-13 prašymus. Išnykus administracinės procedūros sustabdymo pagrindui, ji bus atnaujinta.
Vadovaujantis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjai išaiškintina, kad nesutikdama su administracinės procedūros pagal jos 2015-05-07 ir 2015-05-13 prašymus sprendimais, juos turės teisę ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjos R. B. atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.