- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- ATP-166-318/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13325-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 17 d. apie 17.36 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2.99 promilių girtumas), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie namo, esančio adresu Linksmoji g. 67, Vilniuje, apvažiuodamas automobilį „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. A., nepaliko tarpo iš šono ir jį kliudė, taip jį apgadindamas. Po to bandydamas parkuotis, važiavo atbulas ir atsitrenkė į automobilį „Mercedes-Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. U. ir šį automobilį apgadino. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 119, 132 punktus.
Šalies argumentai
V. S. apeliaciniame skunde prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemones terminą bei paskirtos baudos dydį. Paskirtą piniginę baudą prašo leisti išmokėti dviejų metų laikotarpyje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Nurodo, kad jis turi tik vairuotojo specialybę, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemones prarado darbą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
V. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą ir padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Su inkriminuojamu pažeidimu sutinka ir administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nėra. Jų apeliaciniame skunde nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių V. S. skunde išdėstytas aplinkybes, kad netekus teisės vairuoti jis prarado darbą.
V. S. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Kelių eismo taisyklių 14 p. įtvirtina draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. Kelių eismo taisyklių 119 p. numatyta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Taisyklių 132 p. vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. S. administracinį teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus. Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2.99 promilių) (b. l. 9). V. S. padarė administracinės teisės pažeidimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Pažeidėjas būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Be to V. S. ne kartą buvo baustas administracine tvarka (b. l. 17-18). Pastarąjį pažeidimą padarė turėdamas galiojančių nuobaudų. Tai rodo, jog V. S. išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir esant galiojančioms nuobaudoms toliau pažeidinėjo Kelių eismo taisykles, taip akivaizdžiai ignoruodamas visuomenėje nustatytas elgesio normas. Vilniaus miesto apylinkės teismas V. S. paskyrė minimalią įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudą. Atsižvelgiant į byloje esančius objektyvius duomenis, dar labiau mažinti paskirtą nuobaudą, nėra įstatyminio pagrindo.
Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nurodyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Įvertinus šią įstatyminę nuostatą, darytina išvada, kad paskirtos baudos išdėstymas visų pirma sietinas su sunkia pažeidėjo turtine padėtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2829/2010). Taigi visais atvejais sprendžiant prašymo dėl pažeidėjui paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis pagrįstumą, yra svarbu, ar pareiškėjas pateikia su prašymu įrodymus, kurie gali patvirtinti prašyme nurodomas aplinkybes, t.y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turtinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes. V. S. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo sunkią materialinę padėtį.
Be to klausimą dėl nutarimu paskirtos baudos išdėstymo, gavęs asmens prašymą, sprendžia nuobaudą paskyręs teismas. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad V. S. dėl baudos, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu, išdėstymo, kreipėsi į nuobaudą paskyrusį teismą.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad V. S. švelnesnės, nei numatyta įstatymu, administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą dėl V. S. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.