Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-06-29 · Civilinė byla Nr. 2-2546-772/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-29
Bylos Nr.
2-2546-772/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Ieškovas
V. U.
Atsakovas
Kuršėnų vaikų
Išvadą teikia
Šiaulių
Kategorijos
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2546-772/2010Procesinio sprendimo kategorija: 77.6.;116.4. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDI M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m birželio 29 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei

dalyvaujant ieškovei V. U. ir jos atstovui adv. A. Daukantui, atsakovo Kuršėnų vaikų globos namų atstovei Jolantai Mankuvienei ir Institucijos, duodančios išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. Žakariui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui Kuršėnų vaikų globos namai (KVGN) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, vaiko globos ir gyvenamosios vietos globos institucijoje - KVGN ieškovės sūnui P. P. panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos kartu su motina nustatymo, dėl priteisto išlaikymo iš ieškovės sūnui P. P. panaikinimo, Institucija, duodanti išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau- ŠVTAS).

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė V. U. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir nurodė, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimu jai yra neterminuotai apribota motinos valdžia jos vaiko – P. P. (vaiko pavardė 2008-07-15 pakeista iš U. į P., D. P. pripažinus tėvystę vaikui) atžvilgiu, dėl jos netinkamo elgesio ir nepakankamo rūpinimosi vaiku. Minėtu sprendimu ieškovės sūnui P. P. nustatyta institucinė globa ir vaiko gyvenamoji vieta globos institucijoje - KVGN. Taip pat teismas priteisė iš ieškovės išlaikymą jos sūnui P. P. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, paskiriant globos įstaigą nepilnamečio vaiko turto administratoriumi.

Ieškovės teigimu toks teismo sprendimas buvo priimtas todėl, kad pagal vaiko laikinojo apgyvendinimo aktą 2005-08-04 ieškovės sūnus buvo apgyvendintas Kuršėnų vaikų globos namuose ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-08-10 įsakymu ieškovės sūnui buvo nustatyta laikinoji globa.

Ieškovei grįžus iš Vokietijos FR, pagal jos prašymą sūnus buvo jai grąžintas ir ji su vaiku apsigyveno (duomenys neskelbtini), pas ieškovės senelį. Sūnus pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą, tačiau jau po savaitės ieškovė su vaiku persikėlė gyventi į netoli Kuršėnų esantį kaimą, kurio pavadinimo nežino.

Neturėdama galimybės išlaikyti sūnų, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę prašydama apgyvendinti jos sūnų vaikų globos namuose, kol ji susiras darbą, gyvenamąjį būstą. Dėl to sūnus P. P. buvo apgyvendintas Šiaulių vaikų globos namuose. Ieškovė buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini) ir nuo 2006 m. rugsėjo 18 dienos apsigyveno nakvynės namuose.

2006-09-27 pagal ieškovės prašymą sūnus P. P. buvo jai grąžintas ir ji su vaiku išvyko pas vaiko tėvą D. P. į Kuršėnus. Palikusi sūnų pas vaiko tėvą, ieškovė išvyko niekam nepranešusi kur išvyksta. Vaiko tėvas D. P. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę dėl jo sūnaus apgyvendinamo vaikų globos namuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-05 įsakymu nuo 2007-01-08 ieškovės sūnui P. P. buvo nustatyta laikinoji globa Kuršėnų vaikų globos namuose.

2007-09-21 ieškovė parašė vietos savivaldybei raštą, kur nurodė, kad neturi galimybės rūpintis savo vaiku nei dabar, nei ateityje. Turėdamas tokią informaciją ŠVTAS padarė išvadą, kad nėra jokių požymių, kad ateityje situacija pasikeistų į gerąją pusę, kad ji galėtų tinkamai rūpintis savo sūnumi.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovė tinkamai neprižiūri, neišlaiko ir tinkamai nesirūpina savo sūnaus auklėjimu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nededa pastangų vaiko gyvenimo sąlygų pagerinimui, kad ji stokoja socialinių įgūdžių tinkamai vaiko priežiūrai, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas neterminuotai apribojo ieškovei motinos valdžią sūnaus P. P. atžvilgiu.

Nuo 2008 m. balandžio 11 dienos praėjo daugiau nei metai laiko. Pasikeitė ir aplinkybės, trukdančios ieškovei kartu gyventi su sūnumi. Šiuo metu ji nuomojasi butą, kur šiuo metu ir gyvena. 2009 m. sausio 19 dieną įstojo į Šiaulių Darbo biržą, tačiau darbo negavo, po to susirgo ir dėl sveikatos negalėjo dirbti. 2009 m. spalio 10 d. išduotoje darbingumo lygio pažymoje nurodoma, kad ieškovei yra nustatytas netektas darbingumas 45 procentai iki 2010 m. vasario 09 dienos. Papildomoje darbingumo lygio pažymoje, išduotoje 2010 m. sausio 18 d. darbingumo netekimas 45 procentai, pratęstas iki 2012 m. sausio 17 dienos. Išduotoje išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodoma, jog ieškovei rekomenduojama dirbti ne visą darbo dieną arba darbo savaitę.

Pažymėtina, jog nuo 2010 m. vasario 01 dienos iki balandžio 01 dienos ieškovei buvo mokama socialinė pašalpa. Be to, ieškovė nuo 2009-07-01 iki 2009-10-01 gavo socialinę pašalpą po 315,00 litų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė mano, kad turės visas galimybes auginti savo sūnų P. P. ir jį auklėti. Teigė, kad pakeitė savo elgesį, nebelaksto iš vienos vietos į kitą, nuomojasi ir sodo namelį, kur vasaros metu irgi gali gyventi. Panaikinus ieškovei motinos valdžios apribojimą jos sūnaus P. P. atžvilgiu ir sūnų atidavus jai, tai niekaip neprieštaraus ir nepakenks sūnaus interesams.

Vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 dalimi ieškovė teismo prašė teismo panaikinti jos valdžios apribojimą sūnaus P. P., gimusio (duomenys neskelbtini) dieną atžvilgiu, nustatytą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimu.

Ieškovė savo reikalavimus grindė rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino teismui, kad ieškovė pakeitė gyvenamąją vieta ir išsinuomavo kitą gyvenamąjį kambarį. Taip pat nurodė, kad teismo nurodymu ieškovė apsilankė Šiaulių m. ASPC psichikos centre konsultacijai ir pateikė teismui išvadą. Teigė, jog teismui patenkinus ieškovės prašymą ji sieks prisiteisti iš vaiko tėvo D. P. sūnaus išlaikymui reikalingo dydžio mėnesines išmokas.

Atsakovas KVGN pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, šias aplinkybes.

Teigė, jog iš dalies sutinka su ieškovės V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) pareikštu ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios panaikinimo, jos sūnaus P. P., gim. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu. Nurodė, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia V. U. dėl motinos nesugebėjimo užtikrinti vaikui pastovių gyvenimo sąlygų, materialinio aprūpinimo, socialinių įgūdžių stokos. Tačiau ir toliau situacija šeimoje yra pasikeitusi tik iš dalies: neaiški tiksli gyvenamoji vieta, V. U. nurodo dvi gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini) nėra buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų. V. U. savo ieškinyje nurodo, kad nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. jai bus mokama socialinė pašalpa, siekiant užtikrinti tolesnį socialinės pašalpos gavimo pratęsimą, reikalinga registracija darbo biržoje, apie tai, kad moteris yra registruota darbo biržoje po socialinės pašalpos paskyrimo datos informacijos nėra. Vaikui gyvenant Kuršėnų vaikų globos namuose, motina nemokėjo priteisto išlaikymo, įsiskolinimo suma 7 700 Lt, nenupirkdavo vaikui rūbų ar kitokių vertingesnių daiktų, motyvuodama, kad neturi darbo ir pinigų, kad pati glaudžiasi pas svetimus žmones. Tik 2010 m. sausio 5 d. V. U., pakartotinai paraginta įstaigos socialinių darbuotojų, nupirko vaikui rūbų ir avalynės už 98 Lt.

2008 m. liepos 15 d. P. P. nustatyta tėvystė, Radviliškio r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje išduotas gimimo liudijimas, pakeista pavardė iš U. į pavardę P.. Vaiko tėvas D. P. lankydavo vaiką, pasiimdavo jį atostogų metu, tačiau tarp ieškovės ir vaiko tėvo nuolat kildavo konfliktai, V. U. ateidavo į D. P. namus bei savavališkai išsivesdavo sūnų, motyvuodama, kad tėvas netinkamai rūpinasi vaiku, girtauja.

V. U. prašydavo savo pažįstamų vyrų, ar jų šeimos narių atostogų metu pasiimti vaiką į šeimą, taip pati galėdavo dažniau bendrauti su sūnumi. Nuo 2008 m. gruodžio iki 2010 m. sausio mėnesio į savo šeimą atostogų metu P. P. pasiimdavo V. U. draugo D. P. motina (J. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini) . J. P. teigė, kad padėdavo V. U. materialiai, leido gyventi savo namuose, nupirko maisto, rūbų, mokė kaip ekonomiškiau tvarkytis buityje, motyvavo kreiptis pas medikus, padėjo nuvykti į gydymo įstaigą dėl darbingumo lygio nustatymo, atostogų metu rūpinosi jos sūnumi P. J. P. teigimu, V. U. vis geriau geba savarankiškai susitvarkyti buitį, disponuoti turimomis piniginėmis lėšomis, paprašyti pagalbos ir patarimo, rūpestinga ir atidi vaiko atžvilgiu.

P. P. nuo 2008 m. gruodžio 17 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, o atostogų metu grįžta į Kuršėnų vaikų globos namus. P. P. labai laukia motinos, reguliariai susitinka su ja kai grįžta į Kuršėnų vaikų globos namus atostogų metu, arba bendrauja telefonu, jų tarpusavio santykiai emociškai artimi ir šilti, vaikas nori gyventi kartu su motina. Nenutrūkęs tarpusavio bendravimas su motina pozityviai veikia P. elgesį, emocinę sveikatą, suteikia vaiko raidai saugaus prieraišumo, nors berniukas pripažįsta, kad gyvenimas šeimoje nebuvo lengvas tiek fizine, tiek emocine prasme.

Atsižvelgiant į vaiko ir motinos emocinį tarpusavio ryšį, motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarautų ir nepakenktų vaiko interesams augti šeimoje, tačiau ieškinyje išdėstytos aplinkybės nepakankamai įrodo V. U. gyvenimo ir buities sąlygų tinkamumą vaikui augti šeimoje, finansines galimybes, užtikrinančias pagrindinių vaiko poreikių tenkinimą ir įgytus motinos socialinius įgūdžius, kurie įgalintų vaikui gauti palankias sąlygas jo vystymosi poreikiams užtikrinti, mokytis, turėti pastovius ir saugius namus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad atsižvelgiant į apsilankymo ieškovės šeimoje aktus ir ginant nepilnamečio P. P. teises ir interesus, bei remiantis tuo, kad ieškovės sūnus P. P. nori gyventi su motina ir ieškovei teikiamą nuolatinę pagalbą, dėl to jos atstovaujama įstaiga prašo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus.

Šiaulių m. VTAS irgi pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 dienos sprendimu yra neterminuotai apribota motinos valdžia V. U., jos sūnaus P. U., gim. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu. Vaikui nustatyta nuolatinė globa Kuršėnų vaikų globos namuose. Iš atsakovės priteistas išlaikymas vaikui po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo sprendimo priėmimo metu vaiko tėvas buvo neįteisintas. D. P., gim. (duomenys neskelbtini) , įteisino tėvystę Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2008 m. liepos 15 d., o naujame išduotame vaiko gimimo liudijime nurodyta vaiko pavardė – P. Teigė, jog D. P. nesikreipė į teismą dėl vaiko nuolatinės globos panaikinimo, todėl vaikas iki šiol gyvena ir yra globojamas Kuršėnų vaikų globos namuose.

Ieškovė nurodė, kad šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini) . Skyriaus specialistas 2010-02-24 lankėsi adresu (duomenys neskelbtini) , su tikslu įvertinti V. U. gyvenimo ir buities sąlygas. V. U. gyvenamosiose patalpose sąlygos kartu gyventi jos sūnui P. P. yra minimalios.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad jos darbingumo lygis yra 55 proc. V. U. šiuo metu oficialiai niekur nedirba, tik jos teigimu, ji verčiasi atsitiktiniais darbais Kuršėnuose. Ieškovė gyvena išsinuomotoje nuosavo namo dalyje, kur yra tik vienas kambarys. Ieškovė įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje bei įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės bendrąjį sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti. Ieškovė šiuo metu neturi nuolatinių pajamų, jos gyvenimo sąlygos yra minimalios, todėl iškyla abejonių dėl ieškovės galimybių pasirūpinti vaiko būtiniausiais poreikiais, jo išlaikymu bei tinkamomis vaiko gyvenimo, poilsio bei mokymosi sąlygomis.

Skyrius, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus dokumentus, į jos dabartines gyvenimo ir buities sąlygas, mano, kad priimant sprendimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, būtina atsižvelgti į visus byloje pateiktus įrodymus, į atsakovo – Kuršėnų vaikų globos namų nuomonę, vaiko nuomonę bei jo emocinį ryšį su motina ir priimti sprendimą, geriausiai atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino teismui, kad atsižvelgiant į dabartinę ieškovės padėtį, kuomet matosi pažanga jos gyvenime, galima tenkinti jos prašymą. Tačiau pripažino, jog ateityje jų skyrius privalės padėti ieškovei spręsti esamas ir kitas problemas susijusias su socialine parama ieškovei. Tuo pačiu nurodė, kad skyriaus atstovai apsilankė ieškovės dabartinėje išsinuomotoje gyvenamojoje vietoje bei surašė buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Akte nurodė, kad ieškovei ir jos sūnui kartu gyventi gyvenimo sąlygos yra tinkamos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, kad niekas neturi teisės nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium.

Teismas atkreipia dėmesį, į kai kuriuos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus panašiose teisinėse situacijose taikant Konvencijos 8 straipsnį. Ne kartą bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson ?. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33 - 34 § 72). Teismas turi nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami (Olsson ?. Sweden, p. 32 § 68, Vogt ?. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25, 26 § 52). Motinos ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai (Eriksson ?. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 § 58). Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekvienas laikinos globos taikymo atvejis turėtų būti suderintas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

Šeimos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei biologiniams tėvams ir vaikui nebus leidžiama matytis iš viso arba taip retai, kad neatsiras natūralaus jų ryšio (K. and T. ?. Finland (GC), no. 25702/94, § 151, 154 - 155, 173, 178 - 179, ECHR 2001 - VII, cituotą K. A. ?. Finland, § 139). Sprendime K. A. prieš Suomiją Teismas nustatė Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, nes nacionalinės valdžios institucijos nesiėmė pakankamų veiksmų galimam pareiškėjo ir jo vaikų suvienijimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos medžiaga atskleidė vietinės socialinės rūpybos institucijų ir administracinių teismų poziciją nesvarstyti biologinės šeimos suvienijimo kaip rimto pasirinkimo, bet veiksmai buvo atliekami su tvirta prezumpcija, kad vaikams bus reikalinga ilgalaikė globa. Be kita ko, griežtas pareiškėjo vaikų lankymo teisių suvaržymas atspindėjo socialinės rūpybos institucijų intenciją sustiprinti vaikų ryšius su globėjų šeima, o ne suvienyti biologinę šeimą (K. and T. ?. Finland, § 177, K. A. ?. Finland, § 143).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir bendravimo teisių su vaiku atėmimo taikymą Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta išimtiniu. Tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus (Johansen ?. Norway, § 78). Byloje Johansen prieš Norvegiją netrukus po gimimo pareiškėjos duktė dėl motinos psichinių problemų buvo perduota į globėjų šeimą, ateityje siekiant mergaitės įvaikinimo. Konkrečioje byloje Teismas konstatavo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, teigdamas, kad nacionalinės valdžios institucijos neįvykdė savo pozityviosios pareigos suvienyti pareiškėją su dukterimi, nes nebuvo atsižvelgta į svarbius bylai faktus (motinos bendravimas su į globą perduotu vaiku vyko sklandžiai, pareiškėjos gyvenimo būdas pasikeitė į gerą, valstybės institucijų nuogąstavimai dėl galimo motinos nebendradarbiavimo buvo nepagrįsti). Be kita ko, šioje byloje Teismas laikė, kad svarbu užtikrinti, jog vaiko ryšių su globėjais „užsimezgimo“ procesas nenutrūktų. Teismas atsižvelgė į tai, kad mergaitė (kuri buvo perduota į globą netrukus po jos gimimo ir pusmetį praleido su laikinaisiais globėjais prieš ją perduodant į ilgalaikę globą) buvo tokios vystymosi stadijos, kada ypač svarbu gyventi saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad vaiko perdavimas į globėjų namus turėjo geresnes sėkmės perspektyvas, jei šie veiksmai buvo atlikti siekiant ateityje mergaitę įvaikinti. Vis dėlto konkrečiu atveju griežtą biologinės motinos teisių apribojimą Teismas pripažino nesuderinamu su Konvencijos 8 straipsnio reikalavimais. Taigi kiekvienu atveju nacionaliniam teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir panašiai.

Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad vaikas negyvena su motina dėl susiklosčiusių aplinkybių, t.y. dėl vaiko tėvų buvusių tarpusavio santykių. Teismas daro išvadą, kad motina šiuo metu yra pasiruošusi tinkamai įgyvendinti motiniškas teises ir pareigas dėl vaiko, yra realios motinos galimybės užtikrinti pagrindines vaiko teises gyventi ir sveikai vystytis, vaiko ir motinos tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai yra pakankami.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos. Todėl teismas laiko būtinu pripažinti, kad ateityje iš vaiko tėvo D. P. turi būti priteistas jo sūnui reikalingas išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Įgyvendinant šias nuostatas, Civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios bylų, kylančių iš šeimos santykių nagrinėjimo, ypatumus, bei procesinės teisės normos, esančios materialinės teisės įstatymuose, reglamentuojančiuose šeimos teisinius santykius, numato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Iš pateikto teismui ieškinio, byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų, Institucijos išvados matyti, kad ieškovei V. U. Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimu buvo neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus P. P. atžvilgiu, kadangi ieškovė tuo metu neturėjo tinkamų sąlygų gyvenimui, nepakankamai rūpinosi vaiku. Tačiau ieškovė nuo 2009-01-19 yra registruota darbo biržoje, išsinuomavo gyvenamąją patalpą kuri yra tinkama jos ir vaiko gyvenimui, ji įrašytą į bendrąjį vietos savivaldybės sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti, jai paskirta ir mokoma socialinė pašalpa. Be to teismo prašymu atlikus ieškovės psicho tyrimą nenustatyta, kad ieškovė negali būti kartu su sūnumi. Ieškovei Socialinių paslaugų centre yra teikiama materialinė parama. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 8-9,11-12,15, 22, 46-47). Be to teisme gautas ir sūnaus P. P. prašymas leisti jam gyventi kartu su motina (b.l.39). Ieškovės sūnus mokslo metais yra perkeliamas mokytis į Švėkšnos sanatorinę mokyklą, tačiau ir šioje mokslo įstaigoje vaiko adaptacija yra sudėtinga, manytina dėl nutrūkusių jo ryšių su motina, kuri turi didelę įtaką sūnui. Todėl pripažintina, kad nepilnamečio vaiko grąžinimas motinai ieškovei V. U. leis daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui, vėl jam būnant ir bendraujant kartu su motina. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad faktiškai nebėra tiesioginių santykių tarp atsakovo Kuršėnų vaikų globos namų ir buvusio jų auklėtinio ieškovės sūnaus P. P., todėl pastaroji sutinka, kad būtų panaikintas ieškovės valdžios apribojimas (b.l.7). Todėl remiantis paminėtu, darytina išvada, kad tolimesnė jo nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta šioje įstaigoje yra netikslinga. Tuo pačiu ieškovei grąžinant sūnų iš atsakovo įstaigos, nutrauktinas ir iš ieškovės priteistas išlaikymas sūnui P. P. pagal 2008-04-11 sprendimą.

Įstatymas numato, kad jei yra galimybė, vaikus turi auginti ir auklėti tėvai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija 7str. 1d. ir 9str.). CK 3.181str. 2dalyje yra nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos reikalauja, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) būtų pakeitę savo ankstesnį elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų- būtina remtis visomis trimis sąlygomis. Remiantis paminėtu matyti, kad ieškovė ne tik pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, bet gali auklėti vaiką, o taip pat, jog vaiko auklėjimas nekenks pačio vaiko interesams (b.l. 22-23). Iš atsakovo atstovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė savo valdžią vaikui naudoja remdamasi išimtinai jo interesais. Ankstesnis ieškovės valdžios vaikui neterminuotas apribojimas rėmėsi netinkamu jos valdžios įgyvendinimu, esant jos kaltei. Tačiau dabar padėčiai pasikeitus tolimesnis šios valdžios ribojimas būtų netikslingas ir net žalingas, nes jis jau negintų ne tik vaiko interesų, bet ir pačių tėvų prigimtinių teisių auginti ir auklėti savo vaikus. Taip pat ieškovė pagal savo galimybes sudarė neblogas sąlygas vaikui mokytis ir gyventi kartu su ja. Todėl ne tik naikintinas ieškovei taikytas neterminuotas motinos valdžios vaiko atžvilgiu apribojimas, bet ir patenkintini kiti su šios valdžios apribojimo panaikinimu susiję padariniai.

Be to LR Konstitucijos 36 str. 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su savo vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Kadangi ieškovė pradėjo rūpintis vaiku, su juo bendrauja, pagal išgalęs materialiai jį išlaiko, reiškia, jog ji vėl vykdo savo konstitucines pareigas, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti jos valdžios neterminuotą apribojimą. Taip pat prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3str.), reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones tik tada, kai jos reikalingos ir jas panaikintų, kai tėvai tinkamai vykdo savo prigimtines pareigas. Todėl tolimesnis ieškovės ir jos sūnaus P. P. atskyrimas būtų nepateisinamas ir prieštaraujantis vaiko interesams, nes jis būtų sąlygotas vaiko ir motinos ryšio nutraukimu. O iš byloje esančių dokumentų matyti, kad sūnaus sugrąžinimu į šeimą bus labiau apsaugoti vaiko interesai, nei jį atskiriant nuo šeimos. Atsižvelgiant į minėtus argumentus ieškovės ieškinys tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

1. Panaikinti V. U. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimu taikytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą – sūnaus P. P. (a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Panaikinti V. U. (a/k (duomenys neskelbtini) sūnui P. P. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatytą institucinę globą ir jo gyvenamąją vietą vaiko globos institucijoje – Kuršėnų vaikų globos namuose (į/k 190087696, adresas: Pramonės g. 2, Kuršėnai, Šiaulių rajonas).

3. Nustatyti nepilnamečio sūnaus P. P. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina V. U. (a/k (duomenys neskelbtini)

4. Nutraukti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš V. U. (a/k (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimu priteistą išlaikymą, skirtą sūnui P. P. (a/k (duomenys neskelbtini) ir mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų).

5. Sprendimui įsiteisėjus perduoti V. U. (a/k (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise pinigines lėšas, esančias jos sūnaus P. P. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeninėje sąskaitoje, atidarytoje Kuršėnų vaikų globos namuose, pripažįstant pasibaigusiu ir šio turto administravimą.

Sprendimas apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 30 dienų Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys