Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant ieškovei K. J., ieškovės atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui (nuotoliu), institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei V. I. (nuotoliu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui M. J. (buvęs vardas A.) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, dalyvaujanti institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas M. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Institucija pateikė išvadą, jog nepilnamečiai vaikai Ą. J. ir L. J. gyvena kartu su motina, todėl mano, kad Ieškovei kasdien tenkinant vaikų poreikius, geriausiai žinomos patiriamos ir numatomos išlaikymo išlaidos, išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos lėmė, kad vaikų išlaikymui reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, todėl vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškiniui dėl išlaikymo padidinimo Skyrius neturi pagrindo. Pažymi, kad vaikams augant platėja jo socialinių interesų sfera, todėl visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tai reiškia, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, iš esmės visuomet tenka didesnė vaikų išlaikymo našta nei atskirai gyvenančiam tėvui, net ir priteisus iš jo išlaikymą. Ieškovės prašomas priteisti iš Atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrintų galimybę tenkinti reikalingus vaiko poreikius.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė K. J. palaiko ieškinio reikalavimus. Parodė, jog per tuos septynerius metus po sprendimo priėmimo vaikai paaugo, atsirado papildomi poreikiai, ji su vaikais šiuo metu gyvena Kupiškyje, iš tėvų paveldėtame bute, moka už jo išlaikymą komunalinius mokesčius, už paslaugas (šildymo sezono metu sumoka iki 300 Eur per mėnesį). Prieš tai, kada buvo tvirtinama sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bei sutarta dėl išlaikymo, ji su vaikais gyveno pas atsakovo tėvus Kupiškio r. (duomenys neskelbtini), išlaidos būstui, pragyvenimui buvo mažesnės nei dabar. Šiuo metu išgyvena iš jos gaunamos bedarbės išmokos (nedarbo draudimo išmokos), nes nuo 2025 m. liepos mėnesio nebedirba, išmokos dydis per mėnesį yra šiek tiek virš 500 Eur, bet ji ateityje mažės. Ieškovė nurodė, jog taip pat iš valstybės/savivaldybės gauna apie 340 Eur už vaikus, kitų pajamų neturi. Kiek jai yra žinoma, atsakovas dirba Norvegijoje, gerai uždirba, tačiau ką dirba, ji nežino, su ja atsakovas faktiškai nebendrauja, žino, kad turi įgijęs statybininko profesiją. Parodė, jog iki pernai atsakovas apskritai nemokėjo jokio išlaikymo, bet kada jo pradėjo ieškoti valstybė dėl vaikams mokėto išlaikymo įsiskolinimo, pradėjo jai mokėti po 200 Eur (po 100 Eur kiekvienam vaikui), tačiau šios sumos jis pats neindeksavo. Ieškovė taip pat paaiškino, jog ir vykdant mediaciją kaip ir buvo sutarę taikiai dėl didesnio išlaikymo, tačiau atsakovas daugiau atsisakė mokėti.

7. Institucijos atstovė K. I. ieškinio reikalavimams pritaria, palaiko Institucijos pateiktą išvadą ir joje išdėstytiems argumentus.

8. Iš ieškovės K. J. parodymų, byloje pateiktų ir išreikalautų įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės:

8.1. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8855-649/2018 patvirtinta tarp ieškovės K. J. ir atsakovo M. J. 2018 m. liepos 18 d. sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pagal kurią viename iš punktu šalys susitarė, jog atsakovas M. J. savo vaikų Ą. J. ir L. J. išlaikymui nuo 2018 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės kas mėnesį moka po 100 Eur kiekvienam vaikui, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

8.2. 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo priėmimo metu ieškovė K. J. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, už 2018 m. birželio 1-30 d. laikotarpį buvo apskaičiuotos 447,50 Eur draudžiamosios pajamos. Ieškovė K. J. nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus išmokas (po 388,52 Eur per mėnesį). Atsakovas M. J. procesinio sprendimo priėmimo metu buvo nedirbantis. Šalys nekilnojamojo turto neturėjo, ieškovė K. J. gyveno Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos Nr. e2-5588-649/2018 medžiaga).

8.3. 2025 m. balandžio 22 d., tai yra ieškinio pateikimo dieną, ieškovė K. J. su nepilnamečiais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Kupiškyje, (duomenys neskelbtini). Ieškovė K. J. ieškinio pareiškimo metu buvo dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šeimos pajamas sudarė vidutiniškai per mėnesį gaunamas ieškovės apie 795 Eur faktinis uždarbis bei gauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus išmokas (389,92 Eur per mėnesį). Nuo 2025 m. liepos mėnesio ieškovė K. J. yra bedarbė, kas mėnesį gauna nedarbo draudimo išmoką (apie 500 Eur)

8.4. Ą. J. yra ugdomas (duomenys neskelbtini) progimnazijoje pagal pradinio ugdymo programą, L. J. – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą.

8.5. Atsakovas M. J. Lietuvos Respublikoje nedirba, Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi savo vardu registruoto kilnojamojo turto. Atsakovas M. J. dirba nenustatytoje užsienio valstybėje, jo gaunamos pajamos iš darbo santykių užsienio valstybės nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

9. Remiantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas vaiko išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To paties CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, tai yra prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinant jų apsaugą, tačiau turi atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį, keliems vaikams turi būti teikiamas išlaikymas. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sistemiškai aiškinant CK 3.201 straipsnio ir 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, daroma išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

10. Iš pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog išlaikymo dydis šalių nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu panaikinus ieškovės K. J. ir M. J. santuokos apskaitos įrašą bei patvirtinus šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog atsakovas M. J. nepilnamečiams vaikams Ą. J. ir L. J. kas mėnesį teiks po 100 Eur kiekvienam vaikui. Teismas pripažino, jog ši suma nepažeidžia vaikų teisėtų interesų bei atitinka tėvo galimybes teikti tokį išlaikymą.

11. Nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. priimto sprendimo yra praėję beveik septyneri metai, per šį laikotarpį kito kainos, vaikai augo, tad tikėtina, kad auga ir išlaikymo poreikis. Tačiau šiam poreikio augimui yra skirtas periodinių išmokų indeksavimas, numatytas CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatytas, jog jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintos Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punktu, periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Tą turi padaryti pats skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru (Aprašo 9 punktas) arba teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis (Aprašo 8 punktas).

12. Byloje, kurioje buvo patvirtintas šalių sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (civilinėje byloje Nr. e2-8855-649/2018), dar 2019 m. kovo 21 d. ieškovė K. J. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, jai vykdomasis raštas buvo įteiktas 2019 m. kovo 27 d. Tačiau, kaip nurodė ieškovė K. J. teismo posėdyje, atsakovas M. J. nemokėjo sutarto išlaikymo, jo taip pat neindeksavo, pradėjo mokėti tik 2024 metais, tačiau mokamos sumos taip pat neindeksavo. Jeigu išlaikymas būtų mokamas, nustatyta tvarka indeksuojamas, šiai dienai M. J., remiantis Aprašo taisyklėmis, turėtų mokėti ne mažiau kaip po 140 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis. Ši suma kompensuotų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu patvirtintą išlaikymą vaikams dėl infliacijos ir dėl to priežasties, jog didėja kainos ir dėl šios priežasties kinta vaikų poreikiai, nenustačius kitų CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatytų išlaikymo padidinimo sąlygų, nebūtų pagrindo keisti išlaikymo, tai yra iš esmės būtų pagrindas pripažinti, jog ieškinys yra nepagrįstas.

13. Tačiau, kaip ir nurodyta sprendimo 8 punkte, išlaikymą teismas gali padidinti, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Byloje nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. priimant teismo sprendimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, ieškovė K. J. buvo dirbanti, atsakovas M. J. buvo nedirbantis (bent Lietuvos Respublikoje). Ir ieškinio dėl išlaikymo dydžio pateikimo metu ieškovė K. J. buvo dirbanti, bet, kaip nurodė teismo posėdyje, nuo 2025 m. liepos mėnesio ji nebedirba, yra bedarbė (registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), jos pajamas sudaro gaunama nedarbo draudimo išmoka (ieškovė nurodė, jog jos dydis yra apie 500 Eur per mėnesį).

14. Be to, santuokos apskaitos įrašo panaikinimo metu ieškovė K. J. su vaikais gyveno atsakovo M. J. tėvų namuose Kupiškio r. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena iš tėvų paveldėtame bute Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), nurodė, jog už komunalinius mokesčius ir paslaugas šildymo sezono metu sumoka iki 300 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovas iš esmės neprisideda ir prie vaikų auklėjimo (nurodė, jog bendravo su vaikais grįžęs atostogų iš užsienio), ji viena auginanti ir prižiūrinti šalių vaikus. Taip pat nustatyta, jog atsakovas M. J. dirba užsienio valstybėje, tikėtina, kad Norvegijos Karalystėje, turi įgijęs statybininko profesiją.

15. Tad konstatuojama, jog po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo iš esmės yra pasikeitusi šalių turtinė padėtis, atsakovo M. J. ji ženkliai geresnė, nei ieškovės, atsakovas privalo teikti didesnį ir išlaikymą savo vaikams. Todėl teismas tenkina ieškovės K. J. ieškinį bei pakeičia ankstesniu sprendimu patvirtintą vaikų išlaikymo dydį iki ieškovės prašomo ir nustato, jog šį padidintą išlaikymą atsakovas M. J. privalo teikti nuo tarp šalių atliktos mediacijos pradžios (nuo 2024 m. lapkričio 25 d.). Tai yra nuo tos dienos, kurią atsakovas M. J. buvo informuotas apie padidėjusį vaikų išlaikymo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

16. Juo labiau, jog šis dydis yra iš esmės dar ir mažesnis, nei numato suformuota teismų praktika, pagal kurią orientaciniu kriterijumi nustatant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, paprastai galintis tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

17. Pagal ieškinio pateikimo metu galiojantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 1038 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur (777,39 Eur), atėmus nuo 2025 m. sausio 1 d. gaunamą 218,75 Eur dydžio išmoką vaikui, vieno vaiko išlaikymo, teikiamo abiejų tėvų, poreikis 2025 m. pirmą pusmetį turėtų būti ne mažesnis nei 558 Eur vienam vaikui, ši suma yra didesnė, nei priteisiama šalių vaikams išlaikyti. Tačiau nenustačius, jog iš esmės yra pasikeitę vaikų poreikiai, be to, pati ieškovė pripažino, kad 200 Eur išlaikymo dydis yra pakankamas vienam vaikui išlaikyti, priteisti didesnį išlaikymą, nei prašo ieškovė, nėra pagrindo.

18. Remiantis CK 3.208 straipsniu, priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovui išaiškinama, jog padidintą išlaikymą jis, jeigu išlaikymas mokamas savarankiškai, privalo indeksuoti pats pagal sprendimo 10 punkte nurodyto teisės akto taisykles. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas skubiam vykdymui (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. Ieškovei K. J. šioje civilinėje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. ATS-2025-11658 buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. ją atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų.

20. Valstybė dėl ieškovės K. J. atstovavimo patyrė 362,50 Eur išlaidas (VGTPT Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. APD-2025-09648). Ieškovė K. J. buvo atleista ir nuo žyminio mokesčio, kuris ieškinio pareiškimo dieną už reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį buvo 54 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios valstybės išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo M. J., kuris nebuvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 16 punktas, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 96 straipsnis).

21. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 7,93 Eur išlaidas. Kadangi jos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (8,00 Eur), jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8855-649/2018 patvirtintą sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutarties pasekmių punktą dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo bei iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams Ą. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui nuo 2024 m. lapkričio 25 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, jog atsakovas M. J. lėšas iki nepilnamečių vaikų Ą. J. ir L. J. pilnametystės perveda iki einamojo mėnesio paskutinės dienos vaikų motinai K. J., ši lėšas naudojai uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Priteisti iš atsakovo M. J. valstybės naudai 362,50 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 50 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidas bei 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį. Lėšas į valstybės biudžetą atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją biudžeto sąskaitą. Mokant ieškovės atstovavimo išlaidas nurodyti įmokos kodą 5630, mokant žyminį mokestį nurodyti įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.