- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-24
- Bylos Nr.
- AN2-198-366/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pažeidėjas
- J. T.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. (toliau – pareiškėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. T. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 1 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 950 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 15 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. vasario 11 d., 04.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „S. O.“ būdamas neblaivus, nustatytas 0,66 promilės alkoholinis girtumas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi J. T. pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą, kuriuo prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir skirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir vieneriems metams uždrausti vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
2.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepripažino pažeidimo fakto, tačiau teismas pažeidimo fakto nepripažinimą sieja su išreikštu pasitikėjimu policijos pareigūnų naudojamu alkotesteriu. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjas pats policijos pareigūnams nurodė, kad buvo išgėręs alaus. Teigia, kad asmens noras įsitikinti (patikrinti) naudojamo įrankio metrologine patikra ir rodomų rezultatų patikimumu negali būti plečiamai aiškinamas, ypatingai vertinant kaip konkretaus fakto neigimą. Plečiamasis aiškinimas ir išvadų, kurios nepagrįstos objektyviais duomenimis darymas, leidžia abejoti ir teismo, nagrinėjusio pareiškėjo skundą, objektyvumu.
2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi ir gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Paties administracinio nusižengimo fakto niekada neneigė. Tai patvirtino pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnams nurodė, jog vartojo alų. Prisipažinimas, kad prieš sėsdamas už vairo, išgėrė alaus ir yra pažeidimo fakto pripažinimas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno objektyvaus duomens, kuris leistų net hipotetiškai suabejoti pareiškėjo nuoširdumu ir nuoširdžia atgaila.
2.3. Teigiama, kad nors ir buvo baustas administracine tvarka, tačiau alkoholio vartojimas nėra būdingas elgesys. Todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas teisinio pagrindo, taikė pakartotinumo institutą, formaliai užsimindamas apie ankstesnius administracinius baustumus (net nevertinant ar nuobaudos yra galiojančios) ir darydamas išvadą, kad turi polinkį pažeisti KET taisykles ar vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus. Anot pareiškėjo, nėra įrodymų, paneigiančių, kad tai vienkartinis atvejis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tai buvo labai neatsakingas elgesys, kurį smerkią, dėl kurio gailisi. Sutinka, kad neblaivus vairavimas yra pavojingas elgesys, tačiau išgėręs lengvo alaus, nesijautė apsvaigęs ir klaidinančiai pagalvojo, kad gali sėsti už vairo.
2.4. Ankstesni administraciniai baustumai, tame tarpe ir už KET pažeidimus (bet ne už vairavimą neblaiviam) negali būti laikomi įrodymu, jog vairavimas neblaiviam yra įprastas ir priimtinas elgesys. Mano kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas sutinka ir supranta, kad jo elgesys teisės ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesį smerkią, jaučią gėdą net prieš nieko nežinančius vaikus, kuriems padeda Paramos ir labdaros fonde, prieš kitus savanorius. Pareiškėjo atgaila yra nuoširdi, nes pažeidimo faktą pripažino iš karto (nurodydamas, kad gėrė alaus), o ne „prispaustas“ nenuginčijamų įrodymų (t. y. pripažino, kad gėrė alaus ir vėliau pūtė į alkotesterį).
3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Arnoldas Glodenis atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeista ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pritarė ne teismo tvarka bylą išnagrinėjusio policijos pareigūno pozicijai, kad minimu atveju mažinti apeliantui paskirtą baudą ar parinktų administracinio poveikio priemonių trukmę, nebuvo pagrindo. Atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo visuomenei laipsnį, anksčiau J. T. skirtas administracines nuobaudas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo nubaustas aiškiai per griežtai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. T. neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau keliamas jam paskirtos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės, individualizavimo klausimas, taip pat galima suprasti, jog tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, anot pareiškėjo, nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi.
7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – terminą, ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam laikotarpiui, nėra pagrindo.
8. Kaip matyti, apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes anot pareiškėjo nėra objektyvių duomenų leidžiančių abejoti jo nuoširdžiu gailėjimusi. Vis tik, aukštesnysis teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
9. Pažymėtina, kad siekiant pripažinti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę svarbu nustatyti ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pripažinimą, tačiau ir vieną iš kitų šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamųjų elementų, t. y. kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą.
10. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas buvo konstatuotas policijos pareigūnų, taigi prie jo prisipažinimo ir išsiaiškinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo niekaip neprisidėjo. Pastebėtina ir tai, kad J. T. protokolo surašymo metu aiškino, jog su pažeidimu nesutinka, nepasitiki policijos alkotesteriu, nors pats pareigūnams aiškino, jog prieš vieną ar dvi valandas išgėrė du butelius alaus, o bylos nagrinėjimo metu parodymus keitė, teigė melavęs pareigūnams, jog alų gėrė prieš valandą, iš tikro du butelius alaus gėręs prieš sustabdymą. Nurodė, kad kreipėsi į ligoninę, ten pridavė kraujo mėginį ištirti, tačiau kraujo tyrimo išvados į bylos nagrinėjimą neatsinešė, teigė pamiršęs, nors aiškina, kad kraujo tyrimo išvadoje nustatytas 0,5 promilės girtumas. Sutiktinai su Institucijos nutarime ir pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad J. T. pripažino padaręs pažeidimą tik prispirtas nenuginčijamų įrodymų, todėl jo apgailestavimas dėl savo veiksmų laikytinas deklaratyviu. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. T. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
11. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pastebi, kad teismai atsižvelgia į ankstesnius administracinės teisės pažeidimus ar jų nebuvimą individualizuodami nuobaudą, nes tai yra asmenį charakterizuojantys duomenys, todėl ši aplinkybė nepatvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas būtų buvęs šališkas, netgi atvirkščiai, rodo, kad teismas, siekdamas priimti teisingą sprendimą, ištyrė ir atsižvelgė į visus duomenis, galinčius turėti reikšmės teisingam administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimui ir nuobaudos paskyrimui. Tai, kad J. T. ne karta baustas administracinę tvarka patvirtina Administracinių nusižengimų išrašas, iš kurio matyti, kad jis baustas ne tik už KET pažeidimus, bet ir už kitus pažeidimus. Be to, J. T. vis dar turi galiojančių administracinių nuobaudų, didžioji dalis paskirtų baudų iki šiol nesumokėtos. Nurodytos aplinkybės bei sistemingas nustatytų draudimų pažeidimas niekaip nesiderina su apelianto apgailestavimu dėl savo veiksmų, priešingai, rodo asmens abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams, kaip ir tai, jog ankstesnės nuobaudos už KET pažeidimus nepasiekė asmens elgesį koreguojančio ar atgrasančio nuo neteisėtų veiksmų rezultato.
12. Kaip jau minėta, J. T. už aptariamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, be kita ko, buvo skirta 950 eurų bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 15 mėnesiu. Nors pareiškėjas tvirtina, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra per griežtas, tačiau apygardos teismas su tuo nesutinka ir sprendžia, kad J. T. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminas, paskirtas nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtas, adekvatus padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl sutrumpinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo.
13. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skiriant J. T. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, Institucija atsižvelgė į jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (pažeidimas priskiriamas prie pavojingiausių administracinių nusižengimų), nusižengimo padarymo motyvus ir aplinkybes (pažeidimą padarė tyčia, žinojo, kad pavartojus alkoholio vairuoti negalima), į jo asmenybę apibūdinančius duomenis – nuo 2017 m. spalio 12 d. baustas, turi galiojančių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
14. Akivaizdu, kad J. T. ankstesnės sankcijos nuobaudai keliamų tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusižengimų darymo, pareiškėjas išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau daro teisės pažeidimus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, eismo saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą. Todėl apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, sprendžia, kad J. T. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būdu galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra ir pareiškėjas tokių aplinkybių taip pat nepateikė.
15. Pažymėtina, kad tiek administracine nuobauda, tiek kartu su ja skiriama administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnios nuobaudos asmeniui skyrimas gali jį paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad J. T. paskirta administracinio poveikio priemonė yra tinkamai individualizuota, ji neprieštarauja ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl švelninti jam paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas, kad grėsmę eismo saugumui keliantys pažeidėjai būtų teisingai nubausti bei užkirstas kelias jiems daryti tokius nusižengimus ateityje. Esant šių duomenų visumai, apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto J. T. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. gegužės 23 d. nutartį.