Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamųjų A. J. ir R. J. skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nutarčių, kuriomis suėmimo terminas jiems pratęstas 2 (dviems) mėnesiams, nuo 2005 m. lapkričio 14 d.

Išnagrinėjęs skundus ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. įtariamas tuo, kad 2004 m. kovo 8 d., apie 3.30 val., bare ,,Skambalinė“, esančiame Žemaičių Naumiestyje, Šilutės r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepaisydamas elementarių elgesio normų, nesilaikydamas visuomeninės tvarkos, rodydamas aiškią nepagarbą žmonėms bei aplinkai, be jokios aiškios priežasties delnu trenkė į veidą A. M. , nuo ko ji pargriuvo ir dėl to patyrė fizinį skausmą. Tuo pat metu A. M. broliui R. E. bandant užstoti seserį, ir tyrimo nenustatytam asmeniui pargriovus nukentėjusįjį ant grindų, A. J. tyčia koja sudavė apie 6 kartus (tikslus smūgių skaičius tyrimu nenustatytas) R.Endrikaičiui į kairiąją galvos pusę, padarydamas muštinę žaizdą galvos kairėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, 2005-01-01, apie 18.20 val., restorano ,,Rambynas“ vestibiulyje, esančiame Lietuvninkų g. 68, Šilutėje, A. J. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepaisydamas elementarių elgesio normų, nesilaikydamas visuomeninės tvarkos, rodydamas aiškią nepagarbą restorane buvusiems žmonėms, dėl chuliganiškų paskatų sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiu bei kojomis į galvą bei kitas kūno dalis R. P. , dėl ko nukentėjusiajam padarė odos nubrozdinimus ir poodines minkštųjų audinių kraujosruvas veido bei kairės riešo ir plaštakos srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, A. J. ir R. J. įtariami tuo, kad M. M. organizavus ir parengus nusikalstamos veikos planą, A. J. ir R. J. iki 2005 m. sausio 11 d., tikslesnė data nenustatyta, Šilutėje susitarė su M. M. , V. J. , A. S. , pagrobti D. A. pardavinėjamą 2001 m. gamybos automobilį „VW-Passat“, priklausantį UAB „LIT EXPORT L.L.C.“, bei prievartauti D. A. turtą. R. J. susitarė, kad M. M. surastiems tariamiems anksčiau nurodyto automobilio pirkėjams R. S. ir H. K. , kurie apie jų nusikalstamus ketinimus nebus informuoti, atviliojus D. A. į iš anksto aptartą ir parengtą vietą, A. J. ir R. J. su M. M. , V. J. , A. S. , pastarąjį (D. A. ) pagrobs ir nugabens į R.Gūžės tėvams priklausančią sodybą, esančią Meišlaukių k., Juknaičių sen., Šilutės r., ir pareikalaus perduoti jiems turtą – 10000 eurų (tai atitinka 35000 Lt), o tariami pirkėjai užvaldytą automobilį pervarys į Kauną. Tuo būdu M. M. organizavus nusikalstamą veiką bei pasiekus susitarimo, 2005-01-12, apie 13 val., UAB „Velka“ teritorijoje, esančioje Pramonės g. 10, Šilutėje, R. S. su H. K. parduodamo automobilio išbandymo pretekstu, minėtos UAB teritorijoje, prie kuro bazės privežus D. A. , A. J. ir R. J. , veikdami organizuota grupe su M. M. , V. J. , A. S. , panaudojo fizinį smurtą, sudavė smūgius kumščiais bei kojomis į įvairias kūno dalis (tikslus smūgių skaičius nenustatytas) nukentėjusiajam, kitiems organizuotos grupės nariams taip pat panaudojant daiktus, skirtus žaloti – hantelius, prievarta įsodino D. A. į automobilį „Fiat-Ducato“, taip neteisėtai atėmė jam laisvę ir nugabeno į R.Gūžės tėvams priklausančią sodybą, esančią Meišlaukių k., Juknaičių sen., Šilutės r., kur jį neteisėtai laikė iki 2005-01-13, 15 val. Tuo metu R. S. su H. K. , nežinodami tikrų organizuotos grupės narių tikslų, manydami, kad jie taip padeda M. M. atgauti jam priklausantį automobilį „VW-Passat“, valst. Nr. AA 63039, šį 36000Lt vertės automobilį nuvairavo ir pastatė kieme, esančiame prie Algirdo g. 67 namo, Kaune. Taip A. J. ir R. J. , veikdami kartu su organizuotos grupės nariais plėšimo būdu pagrobė didelės vertės turtą.

Tęsdami nusikalstamus veiksmus, R.Gūžės tėvų sodyboje A. J. ir R. J. , veikdami su organizuotos grupės nariais M. M. , V. J. , A. S. , nuo 2005-01-12 d., 14 val., iki 2005-01-13, 15 val., D. A. atžvilgiu periodiškai naudojo fizinį smurtą – mušė kumščiais, spardė kojomis, sudavė smūgius metaliniu strypu į įvairias kūno dalis (tikslus smūgių skaičius nenustatytas), taip sukėlė pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, padarė D. A. daugybines poodines kraujosruvas abiejose rankose, abiejose juosmens pusėse, nugaroje, krūtinėje, kairėje ausyje, muštines žaizdas galvoje, veide, abiejose rankose, kairėje kojoje, 7-to danties projekcijoje sulaužė apatinį žandikaulį, padarė galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus veide, galvoje, krūtinėje, kairėje kojoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Naudodami fizinį smurtą A. J. ir R. J. su minėtais organizuotos grupės nariais, neturėdami teisėto pagrindo, atėmę nukentėjusiajam laisvę, reikalavo iš D. A. už išlaisvinimą ir pagrobto automobilio „VW-Passat“ sugrąžinimą perduoti jiems 10000 eurų (35000Lt).

Aukščiau nurodytomis aplinkybėmis kartu su organizuotos grupės nariais reikalaudami iš D. A. perduoti 10000 eurų, neteisėtai atėmę nukentėjusiajam laisvę, panaudoję smurtą, 2005 m. sausio 12 d., apie 14.20 val., R.Gūžės tėvams priklausančioje sodyboje, esančioje Meišlaukių k., Juknaičių sen., Šilutės r., A. J. ir R. J. kartu su organizuotos grupės nariais, tęsdami turto prievartavimą, pareikalavo iš D. A. perduoti jiems su bendrininkais jo valdomą automobilį „Honda-Civic“, valst. Nr. MMO 483, kurio vertė 7000 Lt, tuo tikslu nurodė D. A. paskambinti V. G. , kad šis minėtą automobilį nuvairuotų į anksčiau minėtos UAB „Velka“ teritoriją, prie administracinio pastato, ką nukentėjusysis ir padarė. Tą pačią dieną, vakare, tyrimu tikslus laikas nenustatytas, A. J. su V. J. minėtą automobilį su registracijos dokumentais, pinigais – ne mažiau kaip 600 Lt (tiksli suma tyrimu nenustatyta), iš paminėtos aikštelės nuvairavo ir paslėpė M. M. naudojamame garaže, esančiame Pievų gatvėje, Šilutėje.

Taigi, A. J. įtariamas padaręs veikas, numatytas 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 9 p., 146 str. 2 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., o R. J. įtariamas tuo, kad padarė veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 9 p., 146 str. 2 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d.

2005 m. sausio 13 d. A. J. ir R. J. BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikyti. 2005-01-14 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimis jiems paskirtos kardomosios priemonės - suėmimai, kurių terminas vėliau buvo pratęsiamas. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. lapkričio 11 d. nutartimis A. J. ir R. J. suėmimo terminą dar kartą pratęsė 2 mėnesiams.

Teismas nurodė, jog pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. J. ir R. J. padarė jiems inkriminuojamas veikas. A. J. įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių du nusikaltimai yra sunkūs ir gerai organizuoti, įtariamasis niekur nedirba, todėl yra pagrindas manyti, kad jis darys naujus nusikaltimus ir pasislėps (BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p.). Be to, jam pareikštas įtarimas kitoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o tai rodo jo polinkį nusikalsti. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog švelnesnėmis, nei suėmimas, kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų. Kitoje nutartyje teismas nurodė, kad R. J. įtariamas taip pat kelių nusikaltimų, iš kurių du yra sunkūs ir gerai organizuoti, padarymu. Todėl, nepaisant to, kad jis dirba, turi šeimą, yra pagrindas manyti, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1. 3 p.).

Be to, Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad baudžiamoji byla yra didelė ir sudėtinga. Be paminėtų nusikalstamų veikų, joje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., 138 str. 2 d. 7, 8 p., 135 str. 1 d., 253 str. 1, 2 d., 228 str. 2 d., 300 str. 2 d. Byloje yra pareikšti įtarimai 6 įtariamiems asmenims. Pratęsus suėmimo terminą buvo apklausti 8 liudytojai, pareikšti galutiniai įtarimai 5 įtariamiesiems, teisme apklaustas nukentėjusysis, atlikti kiti tyrimo veiksmai. Tyrimas tęsiasi ilgai, kadangi dar nebuvo atlikti fonoskopinis ir biologinis objektų tyrimai. Prokuroras patikino, kad byla greitai bus perduota teismui. Įvertines visas šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas.

Įtariamasis A. J. skunde nurodo, kad teismo nutarties motyvai nepagrįsti. Ikiteisminis tyrimas vyksta nepateisinamai ilgai, su juo neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Per paskutinį laikotarpį jis buvo tik du kartus apklaustas. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog jis įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, neleidžia teismui tvirtinti, kad jis darys naujus nusikaltimus ar pasislėps. Jis anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, verslą. Be to, įstatymas jam garantuoja kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą, o nepagrįstai ilgas ikiteisminio tyrimo laikas ir jokių procesinių veiksmų neatlikimas rodo, kad jis laikomas suimtas nepagrįstai. A. J. prašo panaikinti apygardos teismo nutartį ir paleisti jį į laisvę.

Įtariamasis R. J. skunde nurodo, kad teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Ikiteisminis tyrimas vyksta jau beveik metai, o per šį laikotarpį jis apklaustas tik du kartus. Ilgas ikiteisminio tyrimo laikas ir procesinių veiksmų neatlikimas rodo, kad jis suimtas laikomas nepagrįstai. Jis turi šeimą, mažametį vaiką, darbą. Jam inkriminuotos kelios nusikalstamos veikos, tačiau tik vieno nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, teigė R. J. pretenzijų neturįs. R. J. teigimu, byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuojamas sunkias nusikalstamas veikas. Tai, kad byloje yra kitų asmenų, kuriems pateikti įtarimai dėl kitų nusikalstamų veikų, negali būti pagrindas laikyti R. J. suimtą. Skunde teigiama, kad kardomosios priemonės pratęsimas turi būti taikomas individualiai, įvertinus asmenybę ir jos padarytą veiką, o ne įtariamųjų skaičių. Teismo motyvas dėl prokuroro patikinimo, kad greitai teismui bus perduota byla, nėra teisingas, nes prokuroras tai sako jau keturis mėnesius. Be to, įstatymas nenumato, jog bylos perdavimas teismui yra pagrindas pratęsti suėmimą. R. J. prašo panaikinti apygardos teismo nutartį ir paleisti jį į laisvę.

Teismo posėdyje dalyvaujančios gynėjos prašo įtarimųjų skundus patenkinti, prokurorė prašo skundus atmesti.

Įtariamųjų A. J. ir R. J. skundai atmetami.

Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas Andriui ir R. J. paskirtų kardomųjų priemonių - suėmimo terminą, šios kardomosios priemonės skyrimui bei pratęsimui baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų nepažeidė.

Pratęsdamas suėmimo terminą A. J. teismas nurodė esant du baudžiamojo proceso įstatyme numatytus suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindus: 1) pagrįstą manymą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir 2) pagrįstą manymą, kad įtariamasis darys LR BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Svarstant konkrečios kardomosios priemonės skyrimą (pratęsimą) šioje byloje lemiamą reikšmę turi nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas A. J. pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Jis įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių du nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.) ir už tai baudžiamajame įstatyme numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. numatyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jau vien šios aplinkybės gali pakakti pagrįstam manymui, kad paleistas į laisvę, įtariamasis, siekdamas išvengti bausmės, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Todėl A. J. apeliacinio skundo teiginys, kad vien ta aplinkybė, jog jis įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu, neleidžia teismui tvirtinti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo yra nepagrįstas.

Taip pat nepagrįstas A. J. skundo teiginys, jog Klaipėdos apygardos teismas pratęsdamas jam suėmimo terminą nepagrįstai nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis darys naujus nusikaltimus. BPK 122 str. 4 d. nurodoma, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, kuris įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. A. J. , kaip ir nurodyta minėtame BPK straipsnyje, įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p. nurodoma, jog pa­grįs­tą ma­ny­mą, kad as­muo ga­li pa­da­ry­ti bent vie­ną iš BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tų nu­si­kal­ti­mų, ga­li pa­tvir­tin­ti tai, kad šis asmuo įta­ria­mas ke­lių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu bei ki­ti duo­me­nys. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai rėmėsi ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindu.

Kitos A. J. skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, verslą, yra svarbios, tačiau negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Pratęsdamas suėmimo terminą R. J. teismas nurodė esant vieną baudžiamojo proceso įstatyme numatytą suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindą: pagrįstą manymą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Šio pagrindo taikymo pagrįstumas aptartas analizuojant jo taikymą A. J. atžvilgiu ir kadangi R. J. , kaip ir A. J. . J. , yra įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių du nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl darytina analogiška išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas juo rėmėsi pagrįstai.

R. J. skundo teiginys, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuojamas sunkias nusikalstamas veikas, nes nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, teigė R. J. pretenzijų neturįs, yra nepagrįsti. LR BPK 121 str. 2 d. numato, kad kardomosios priemonės skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad byloje turi būti tokių duomenų. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad R. J. kaltė byloje grindžiama nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, kitų įtariamųjų parodymais, techninių priemonių panaudojimo protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolais, dokumentais dėl D. A. padarytų sužalojimų, atpažinimo protokolais ir kita bylos medžiaga. Todėl vien tai, kad, kaip nurodoma skunde, nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, teigė R. J. pretenzijų neturįs, nepaneigia kitų byloje esančių duomenų, leidžiančių manyti, kad R. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, būtina pabrėžti, kad tik teisiamajame posėdyje teismas įvertins visus įrodymus ir nuspręs ar jie įrodo įtariamojo R. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Kitos A. J. skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad jis turi šeimą, mažametį vaiką, darbą, yra svarbios, tačiau negali paneigti realiai esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti

R. J. skundo teiginiai, kad tai, jog byloje yra kitų asmenų, kuriems pateikti įtarimai dėl kitų nusikalstamų veikų, negali būti pagrindas laikyti R. J. suimtą ir kad kardomosios priemonės pratęsimas turi būti taikomas individualiai, įvertinus asmenybę ir padarytą veiką, o ne įtariamųjų skaičių, yra nepagrįsti. Klaipėdos apygardos teismas nurodydamas byloje esantį didelį įtariamųjų skaičių tuo grindžia ne patį R. J. suėmimo pagrįstumą, bet motyvuoja, kodėl laiko bylą didelės apimties ir sudėtinga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 3 p. nurodoma, kad pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me, pra­tę­siant su­ėmi­mą il­giau kaip še­šis mė­ne­sius, be ki­tų bū­ti­nų duo­me­nų turi būti nurodomi ir mo­ty­vai, ko­dėl by­la lai­ky­ti­na ypač su­dė­tin­ga ar di­de­lės ap­im­ties, ir iš­var­dy­ti pa­grin­di­niai iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mai, at­lik­ti po su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo ar su­ėmi­mo ter­mi­no pas­ku­ti­nio pra­tę­si­mo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek prokuroro pareiškimuose, tiek Klaipėdos apygardos teismo nutartyse visi šie duomenys yra nurodyti. Prokuroro pareiškimuose ir teismo nutartyse nurodyta, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, kadangi be paminėtų nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami A. J. R. J. ir R. J. , atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 135 str. 2 d. 7, 8 p., 138 str. 2 d. 7, 8 p., 135 str. 1 d., 253 str. 1, 2 d., 228 str. 2 d., 300 str. 2 d., byloje yra pareikšti įtarimai 6 įtariamiems asmenims. Taip pat yra iš­var­dy­ti pa­grin­di­niai iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mai, at­lik­ti po su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo ar su­ėmi­mo termi­no pas­ku­ti­nio pra­tę­si­mo, o būtent: apklausti 8 liudytojai, pareikšti galutiniai įtarimai 5 įtariamiesiems, teisme apklaustas nukentėjusysis, atlikti kiti tyrimo veiksmai. Tyrimas tęsiasi ilgai, kadangi dar nebuvo atlikti fonoskopinis ir biologinis objektų tyrimai. Todėl abiejų įtariamųjų skunduose nurodyti teiginiai, kad ikiteisminis tyrimas vyksta nepateisinamai ilgai, su jais neatliekami jokie procesiniai veiksmai yra nepagrįsti. Įtariamųjų skunduose nurodytas argumentas, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje tęsiasi nepateisinamai ilgai, dėl to pažeidžiama jų teisė į greitą bylos išnagrinėjimą, svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo aukštesniajame teisme, esant visiems aukščiau išvardintiems pagrindams, nėra nagrinėjamas. Vadovaujantis BPK 176 str. 3 d., jei ikiteisminis tyrimas tęsiasi ilgai, įtariamasis ar jo gynėjas gali kreiptis su skundu į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris, vadovaudamasis BPK 215 str., gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos tyrimo trukmės.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad tenkinti A. J. ir R. J. skundų juose išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamųjų A. J. ir R. J. skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.