Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. įgalioto atstovo advokato R. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. P. skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64ANN-133367671-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. R. 2017 m. gruodžio 6 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 226 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 500 (penkių šimtų) eurų bauda su daiktų (sveikinimo atviruko, 20 Eur kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini), 10 Eur kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 29 d., apie 13.05 val., būdamas Marijampolės pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dirbdamas liejimo cecho meistru, vidaus sistemoje esančiame ceche, įspėtas dėl draudžiamų daiktų įsinešimo į pataisos namus, įsinešė 30 Eur, įdėtus į sveikinimo vokelį, kuriuos rado pataisos namų darbuotojai. Nesutikdamas su aukščiau nurodytu nutarimu, V. P. surašė skundą, adresuotą Marijampolės rajono apylinkės teismui, kurį išsiuntė Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o šis skundą persiuntė apylinkės teismui.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodant, kad buvo praleistas įstatyme numatytas terminas skundui paduoti, be to, byloje nėra duomenų, kad terminas apskųsti nutarimą būtų praleistas dėl svarbių priežasčių.Atskirajame skunde V. P. įgaliotas atstovas advokatas R. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį. Skunde advokatas nurodo, kad skundo padavimas ir gavimas nėra tapačios sąvokos. Jeigu procesinis terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena, o terminas nelaikomas praleistu, jei skundas iki termino pabaigos įteiktas paštui. 2017 m. gruodžio 6 d. priimto nutarimo apskundimo terminas turėjo pasibaigti 2017 m. gruodžio 26 d., tačiau ši diena buvo ne darbo diena, todėl paskutine termino skundui paduoti diena laikytina pirmoji po jos ėjusi darbo diena – 2017 m. gruodžio 27 d. Būtent šią dieną, 15.02 val., Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo išsiųstas V. P. skundas, kartu su atskira ir su skundu nesusijusia siunta, skirta tuometiniam Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Siunta įteikta AB „Lietuvos pašto“ Marijampolės centriniam paštui ir tai patvirtina šiame pašte registruotos siuntos kvitas. Taigi, V. P. skundas paduotas nepasibaigus nutarimo apskundimo terminui. Skunde pažymėta, jog dviejų valstybės institucijų (policijos ir teismo) tarpusavio susižinojimas dėl pašto voko, kuriame neabejotinai yra spaudas su siuntos įteikimo paštui data, turėjusio tapti įrodymu, jog terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, negali tapti savarankišku skundą padavusio asmens ir/ar jo įgalioto atstovo tyrimo dalyku. Išdėstytos aplinkybės įpareigoja V. P. skundo priėmimo klausimą svarstyti bei spręsti iš naujo, nesiūlant skundą padavusiam asmeniui prašyti atnaujinti tariamai praleistą skundo padavimo terminą.Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. P. įgalioto atstovo advokato R. M. atskirasis skundas tenkinamas.Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.ANK 622 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Konkretus nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas įtvirtintas ANK 623 straipsnyje, kuriame numatyta, jog skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. P. laikėsi skundo padavimo tvarkos, t. y. skundą teikė per nutarimą priėmusią instituciją. Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate skundas gautas ir užregistruotas 2017 m. gruodžio 28 d. (b. l. 3), tačiau, kaip teisingai atskirajame skunde pažymėjo V. P. įgaliotasis atstovas, svarbu nustatyti ne gavimo institucijoje datą, tačiau skundo padavimo datą. Atkreiptinas dėmesys, jog skundas institucijai gali būti teikiamas įvairiais būdais: tiesiogiai atnešant į institucijos būstinę, siunčiant paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Šiuo atveju skundas buvo siųstas paprastu paštu, todėl, norint nustatyti termino pasibaigimo datą, būtina nustatyti du momentus: kada V. P. buvo išsiųstas ar jo gautas norimo apskųsti nutarimo nuorašas ir kada skundas buvo pateiktas atitinkamam AB „Lietuvos pašto“ skyriui.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad V. P. dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, jam buvo išaiškinta informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, t. y. 2017 m. gruodžio 6 d., 10.00 val., (duomenys neskelbtini). Šią datą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atvyko į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur buvo priimtas norimas apskųsti nutarimas, kuris tą pačią dieną pasirašytinai įteiktas V. P.. Vadovaujantis bendrosiomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas. Vadinasi, dvidešimties kalendorinių dienų terminas turėjo pasibaigti 2017 m. gruodžio 26 d., tačiau, kaip visiškai pagrįstai atskirajame skunde pažymėjo advokatas, 2017 m. gruodžio 26 d. buvo antroji šventų Kalėdų diena, t. y. nedarbo diena. Tokiu atveju galioja taisyklė, jog, jei terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena. Nagrinėjamu atveju tai 2017 m. gruodžio 27 d. Advokato teigimu, skundas AB „Lietuvos pašto“ Marijampolės centriniam paštui buvo paduotas būtent šią dieną, 15.02 val., ką patvirtina pridedamas pašto kvitas. Iš šio kvito (b. l. 15) matyti, kad 2017 m. gruodžio 27 d. paštui buvo pateiktos dvi siuntos – viena skirta Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kita – Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Kokie konkrečiai dokumentai buvo siunčiami, nėra aišku, todėl šio kvito laikyti neabejotinu skundo, nepraleidus įstatymo nustatyto termino, padavimo įrodymu, nėra pagrindo. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad vokas, kuriame buvo įdėtas siunčiamas skundas, ant kurio turėtų būti antspaudas su siuntimo data, nėra pateiktas prie bylos medžiagos. Pareigą išsaugoti šį voką turėjo institucija, tačiau dėl aukštesniajam teismui nežinomų priežasčių, tai padaryta nebuvo. Kadangi visos abejonės privalo būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, todėl apygardos teismas laiko, jog V. P. skundą dėl institucijos nutarimo panaikinimo padavė laiku, t. y. paskutinę termino dieną – 2017 m. gruodžio 27 d.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; kad asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia (be kita ko) iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas. V. P. sąžiningai laikėsi procesinio termino, turimomis procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, todėl atsisakyti ginti jo teises nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

V. P. atstovo advokato R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - perduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams iš naujo spręsti pareiškėjo V. P. skundo priėmimo klausimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.