Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti 2015-10-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto sprendimą Nr. 15-IL-20-02995-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų įstatyme (toliau ir – Įstatymas). Šie klausimai yra detalizuoti 2003-06-23 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintose „Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse“. Šio Įstatymo 17 str. nustatyti teisės įsigyti, turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.). Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą (Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p.). Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p. reglamentuoja, kad leidimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 str. 1 d. 3, 4, 5, 8, 10 p., ir (ar) 18 str. 2 d., išskyrus 18 str. 2 d. 8 p., numatytoms sąlygoms.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui 2015-08-20 Kauno AVPK išdavė neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0004753 (b. l. 19). Ginčijamu 2015-10-01 Kauno AVPK sprendimu Nr. 15-IL-20-02995-e (b.l. 19), vadovaujantis Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p., 40 str. 1 d. 5 p. leidimas buvo panaikintas. Faktiniu tokio sprendimo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybę, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Leipcigo miesto teismo 2012-06-14 nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, nuteistas ir jam paskirta 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šias aplinkybes patvirtina ir Registro išrašo (b.l. 14-18, 28-29) duomenys.

Nagrinėjamas administracinis ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo priimto individualaus administracinio akto – 2015-10-01 sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nurodo, kad jis Lietuvos Respublikoje nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, nėra nuteistas, nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebuvo paskelbtas joks nuosprendis, dėl ko jo reputacija yra nepriekaištinga. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nors 2012-06-14 Vokietijos teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas, tačiau mano, kad Pagal tuo metu galiojusio BK 97 str. tai negali sukelti teistumo Lietuvos Respublikoje.

Teismas pažymi, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka Lietuvos Respublikos centrinės institucijos funkcijas ir keičiasi teistumo informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis per Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą ECRIS. Nuo 2012-04-27 iki šiol elektroninis apsikeitimas vyksta su 19 valstybių narių, tame tarpe ir su Vokietija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis iš Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS, apie tai, kad pareiškėjas 2012-06-14 Vokietijos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 11 mėnesių. Pažymėtina, kad nuteisimo fakto pareiškėjas iš esmės neginčijo.

Nagrinėjamas administracinis ginčas tarp šalių kilo ir dėl to, kokia BK 97 str. normos redakcija (ar galiojusi iki 2014-03-25, ar įsigaliojusi po šios datos) turėtų būti taikoma administracinėje byloje nagrinėjamoje situacijoje. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti taikoma BK 97 str. normos redakcija, galiojusi Vokietijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, pagal kurią turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į šiuos pareiškėjo argumentus, yra būtina pateikti administracinėje byloje taikytinų teisės normų (BK 97 str. abiejų nurodytų redakcijų) galiojimo laike ir tarpusavio sąsajos aiškinimą. Teismas pažymi, kad BK 97 str. 1 d. redakcija (galiojusi Vokietijos teismo nuosprendžio priėmimo metu ir iki 2014-03-25) numatė, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. 2014-03-13 įstatymu Nr. XII-776 (įsigaliojo nuo 2014-03-25) buvo pakeista BK 97 str. 1 d. redakcija. Naujoji redakcija numatė, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kurią BK 97 str. 1 d. redakciją reikia taikyti, sprendžiant ar pareiškėjas sprendimo priėmimo metu pagrįstai atsakovo buvo įvertintas, kaip asmuo turintis teistumą. Teismas, aiškindamas taikytinos teisės normos (BK 97 str. nurodytų redakcijų) galiojimo laike ir tarpusavio sąsają, pažymi, kad šis aiškinimas atliekamas Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 5 p. taikymo kontekste. Pagal Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p. nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą.

Teismas daro išvadą, kad esminiu BK 97 str. 1 d. (abiejų paminėtų redakcijų) taikymą lemiančiu momentu, Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., ir 18 str. 2 d. 5 p. taikymo kontekste, yra aplinkybė, ar naujos aptariamos teisės normos redakcijos įsigaliojimo dieną (2014-03-25) asmuo turi išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kai asmuo, 2014-03-25 pasikeitus BK 97 str. 1 d. redakcijai (kuria turinčiais teistumus pripažįstami asmenys, kurių atžvilgiu įsiteisėjo ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), jau turi išduotą leidimą, jis neturėtų būti laikomas kaip neturintis nepriekaištingos reputacijos (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d.), atsižvelgiant į aplinkybę, kad praeityje buvo nuteistas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Ir tuo labiau tai neturėtų būti pagrindu, naikinti iki 2014-03-25 teisėtai išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjas BK 97 str. 1 d. pakeitimo įsigaliojimo dieną (2014-03-25) neturėjo nei ginklo, nei leidimo turėti ginklą, nes pareiškėjui atsakovas išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus tik 2015-08-20 (b. l. 19). Iš to seka, kad atsakovas, dar 2015-08-20 išduodamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui, pažeidė Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 5 p. imperatyvius reikalavimus, kadangi neatsižvelgė į kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Vokietijos) teismo 2012-06-14 priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pareiškėjo atžvilgiu. Kaip nurodė atsakovo atstovė, duomenis apie tai, kad pareiškėjas buvo nuteistas Vokietijos teismo gavo jau po leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Teismas vertina, kad atsakovas, gavęs informaciją apie pareiškėjo nuteisimą, pagrįstai ir teisėtai 2015-10-01 priėmė skundžiamą sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, išduotą 2015-08-20 pareiškėjui (ABTĮ 57 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, sietinos su nepriekaištinga pareiškėjo reputacija, nepaneigtos ir tai, kad pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą (Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p.), atsakovo 2015-10-01 priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra teisėtas, pagrįstas, todėl naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas taip pat pabrėžia, kad ginčijamas individualus aktas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus. Pagrindiniai faktiniai duomenys ir jų vertinimas išdėstyta tinkamai, priimta išvada panaikinti leidimą pagrįsta teisės normomis. 2003-06-23 Generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Taisyklių 20 p. ir 2015-05-20 Kauno AVPK vadovo įsakymo Nr. 20-V-697 (b.l. 21) bei ginčijamo sprendimo turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad 2015-10-01 individualus administracinis aktas priimtas ir patvirtintas kompetentingų (turinčių administracinius įgalinimus) pareigūnų. Įstatymo nuostatų dėl leidimų išdavimo/panaikinimo procedūra detalizuota poįstatyminiame teisės akte – Taisyklių 16-19 p., 92.3 p., 93-95 p.. Dėl to ginčijamame sprendime ir negali būti nurodyti šių Taisyklių paminėtų punktų pažeidimai, kadangi jie kalba apie atsakovo atliekamus procedūrinius veiksmus, o ne apie imperatyvių reikalavimų dėl ginklų laikymo (ar reputacijos) pažeidimus iš pareiškėjo pusės.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.