- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-69-290/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 6 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. P. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 17 d., apie 23.19 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ketvirtame aukšte, prie buto Nr. 56, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (1,05 promilės), supykęs ant Ž. T. už tai, kad šis atsisakė paskolinti jam 5 eurus ir iškeikęs necenzūriniais žodžiais, tyčia vieną kartą dūrė peiliu Ž. T. į nugarą ir padarė šiam durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės nugarinės dalies žaizdą, kuri komplikavosi kairės pusės hemopneumotoraksu ir poodine emfizema, šiais veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė Ž. T. sveikatą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) prašo šį Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad dėl nusikaltimo visiškai prisipažįsta ir labai gailisi. 2019 m. gegužės mėnesį jam gimė dukra, pas kurią jis nori kuo greičiau sugrįžti ir ja rūpintis, dirbti, taip pat padėti tėvams.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
8. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Skirdamas nuteistajam R. P. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis jau du kartus teistas už smurtinius nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės nėra atlikęs, o šią smurtinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Be to, jis ne kartą teistas ir užsienio valstybėse už smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikaltimus, o šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tai rodo didesnį R. P. pavojingumą visuomenei, jį charakterizuoja neigiamai ir leidžia nuspręsti, jog jo nusikalstamas elgesys susiformavo dar iki nusikaltimo nagrinėjamoje byloje ir yra jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nustatyta, kad R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, vertindamas R. P. asmenybę, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, kad ateityje planuoja gyventi dorai, nori įsidarbinti, grįžti pas šeimą ir auginti dukrą, be to, nukentėjusysis nurodė, kad R. P. atleido.
10. Atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, nusikalstamos veikos pavojingumą, R. P. asmenybę, į tai, kad jis iš ankstesnių teistumų tinkamų išvadų nepadarė, jo daromos nusikalstamos veikos vis sunkėjo, teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti tik skiriant vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant didesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Nors nuteistasis nurodo, kad 2019 m. gegužės mėnesį jam gimė dukra, kuria jis nori rūpintis ir išlaikyti, tačiau likus vos mėnesiui iki dukros gimimo tai nesulaikė jo nuo naujo smurtinio sunkaus nusikaltimo padarymo. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam paskyrus mažesnę bausmę, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino esantis kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.
11. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį keisti apeliacinio skundo motyvais jokio įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.