Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Kairienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Kupiškio skyriaus atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B. B., M. B. ir M. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kupiškio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai B. B., M. B. ir M. B. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujami advokato padėjėjo V. S., skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 22S-9-(14.22.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.” (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodė, kad jie yra J. B. (toliau – ir J. B.), mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniai. Pareiškėjai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus (toliau – NŽT Kupiškio skyrius) 2022 m. liepos 1 d. raštą Nr. 22SD-1909-(14.22.47.) „Dėl kompensacijos išmokėjimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą“, kuriuo buvo pranešta apie J. B. vardu priimtą Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje atlyginant pinigais. Kadangi pareiškėjai nurodyto Sprendimo nebuvo gavę, todėl kreipėsi į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių prašymu jį bei duomenis apie jo išsiuntimą pateikti pareiškėjams. Pareiškėjai nurodė, kad iš NŽT Kauno rajono skyriaus buvo gavę 2017 m. sausio 30 d. raštą Nr. 7SD-569(14.7.104) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo”, kuriuo buvo informuoti, jog NŽT Kauno rajono skyriuje yra gauta J. B. vardu parengta Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. gegužės 15 d. išvada Nr. 27443 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada Nr. 27443). NŽT Kauno rajono skyrius prašė pateikti prašymą, kuriame būtų nurodyta pasirinkta kadastro vietovė, kurios teritorijoje pareiškėjai pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį sklypą turėtajam pagal Išvadą Nr. 27443. Pareiškėjai teigė, kad žodžiu suderinę su NŽT Kauno rajono skyriumi, kurioje kadastro vietovėje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, raštu parengė 2017 m. vasario 15 d. prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir juos NŽT Kauno rajono skyriui pateikė elektroniniu paštu adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuose prašymuose pareiškėjai nurodė, kad pageidauja gauti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Teigė, kad po to pareiškėjai daugiau kaip penkerius metus jokių pranešimų iš Nacionalinės žemės tarnybos negavo.

Pareiškėjai tvirtino, kad nesutinka su Sprendimu nuosavybės teises J. B. į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0909 ha žemės – atkurti atlyginant pinigais, kadangi jie niekada nebuvo išreiškę valios nuosavybės teises atkurti tokiu būdu. Nurodė, kad NŽT Kauno rajono skyriaus 2017 m. sausio 30 d. rašte Nr. 7SD-569 (14.7.104) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo” buvo nurodyta, jog šiam skyriui teikiamame prašyme jie turi nurodyti pasirinktą kadastro vietovę, kurios teritorijoje pageidautų gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį sklypą turėtajam, šį nurodymą pareiškėjai įvykdė ir savo valią aiškiai išreiškė 2017 m. vasario 15 d. prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjai tvirtino, kad nėra gavę pranešimų, jog nėra galimybių atkurti nuosavybės teises jų pasirinktu būdu, ir kad jie nebuvo informuoti apie ginčijamo Sprendimo priėmimą ir patį Sprendimą.

Pareiškėjai, remdamiesi gero administravimo principu, įtvirtintu nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.), bei Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje nurodytais viešojo administravimo principais, reiškiančiais, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kt.), tvirtino, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių skyrių veiksmai vertintini kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų administravimo principų ir laikytini netinkamais, pažeidžiančiais pareiškėjų, kaip pretendentės įpėdinių, interesus. Pareiškėjai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos K. T. 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimuose yra konstatavęs, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos, toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Pareiškėjai tvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba, prieš pareiškėjų valią nusprendusi nuosavybės teises į J. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkurti atlyginant pinigais, pažeidė gero administravimo principą, kuris apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjų B. B., M. B. ir M. B. atstovas advokato padėjėjas V. S. (toliau – pareiškėjų atstovas) prašė tenkinti reikalavimus, remiantis skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytais argumentais ir motyvais. Pareiškėjų atstovas, teikdamas paaiškinimus, pabrėžė, jog pareiškėjai prioritetą teikia nuosavybės teisių atkūrimui lygiaverčiu žemės sklypu. Teigė, kad pareiškėjai su NŽT Kauno rajono skyriumi, gavusiu J. B. vardu parengtą Išvadą Nr. 27443, suderintu būdu elektroniniais laiškais pateikė prašymus dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje ir šio skyriaus nurodytus dokumentus, tačiau po to iš šios institucijos pranešimų, kvietimų atvykti nėra gavę. Tvirtino, kad pareiškėjai negavo kvietimų atvykti ir į ginčijamo Sprendimo priėmimą, apie jį sužinojo tik gavę 2022 m. liepos 1 d. raštus „Dėl kompensacijos išmokėjimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą“. Tvirtino, kad taip atsakovė pažeidė pareiškėjų teisę dalyvauti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmime, pareikšti savo nuomonę dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje N. J. nurodė, kad ji sutinka su skundu. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog žinojo, kad jos senelis valdė žemę sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, todėl ėmė domėtis, kaip sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo į jį klausimas, ir tuo reikalu kreipėsi į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių. N. J. patvirtino, kad jai piniginės lėšos pagal ginčijamą Sprendimą nėra išmokėtos, bei nurodė, jog svarsto galimybę pasinaudoti valstybės suteikta teise gauti lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje už buvusio savininko (duomenys neskelbtini) mieste valdytos žemės dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad M. B., B. B. ir M. B., remiantis 2009 m. rugpjūčio 11 d. Kauno miesto 3-ojo notaro biuro notarės išduotu liudijimu, notarinio registro Nr. 4044, yra J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), 1/2-osios dalies turto įstatyminiai įpėdiniai. Be to, Kauno miesto 3-ojo notaro biuro notarės 2018 m. birželio 5 d. išduoto liudijimo, notarinio registro Nr. 2377, duomenimis, po J. B. mirties jos palikimą pagal įstatymą priėmė ir mirusiosios dukra N. J..

Tuometinei (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai J. B. 1991 m. spalio 28 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. S., P. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). J. B. prašyme kaip pretendentė buvo nurodyta ir E. Z., kuri 1991 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė savarankišką prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. S., P. valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, savo prašyme tarp pretendentų atkurti nuosavybės teises nurodė ir J. B.. Nurodytų prašymų duomenimis, J. B. buvo išreiškusi valią nuosavybės teises atkurti gaunant kompensaciją pinigais.

Panevėžio apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriuje 2003 m. gegužės 15 d. J. B. vardu buvo parengta Išvada Nr. 27443, kurios 1.2 punkte nustatyta, kad pretendentė J. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. S. (duomenys neskelbtini) mieste nuosavybės teise valdytos 0,2725 ha ploto žemės dalį – 0,0909 ha (482 Lt vertės), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei.

Kupiškio žemėtvarkos skyrius, gavęs 2003 m. kovo 28 d. S. B., pareiškėjų tėvo, prašymą atkurti nuosavybę (duomenys neskelbtini) rajone, Išvadą Nr. 27443 išsiuntė į NŽT (duomenys neskelbtini) rajono skyrių; Išvadoje Nr. 27443 kadastro vietovė, kurioje siekiama gauti lygiavertį žemės sklypą, nurodyta nebuvo.

NŽT Kauno rajono skyriui 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. TR-4822-(5.34) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybė grąžinimo“ grąžinus NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui J. B. vardu parengtą Išvadą Nr. 27443, NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 22VĮ-462-(14.22.2.) „Dėl Panevėžio apskrities 2033 m. gegužės 15 d. išvados Nr. 27443 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo netekusia galios“, kuriuo, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsniu ir Tvarkos 29 ir 105¹ punktais, Išvada Nr. 27443 buvo pripažinta netekusia galios, o 2019 m. spalio 24 d. priėmė Sprendimą Nr. 22S-9-(14.22.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.“. Nurodytu sprendimu J. B. nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,0909 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini) mieste, dalį buvo atkurtos atlyginant kitais būdais – pinigais, nustatant, kad 0,0909 ha žemės vertė – 139,53 Eur, indeksuota vertė – 223,25 Eur. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Sprendimas neįvykdytas, pretendentės J. B. palikimą priėmusiems asmenims M. B., B. B., M. B. ir N. J. pinigai neišmokėti.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo piliečiui nuosavybės teises į žemę atkurti pinigais teisėtumo.

Nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.

Sąlygos, kurioms esant, nuosavybės teisės piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais, nustatytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, kuria nurodytas straipsnis buvo papildytas 2018 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XIII-1610. Atsižvelgus į Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija) įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėjanti institucija, turinti pareigą užtikrinti, kad priimami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepažeistų Atkūrimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, nustačiusi Atkūrimo įstatymo nurodytas sąlygas, yra įpareigota priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių piliečiui atkūrimo atlyginant pinigais.

Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 įstatymo redakcija) imperatyviai nustato, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, ir tik piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant. Tvarkos 112 punktas (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 ir 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija) reikalauja, kad sprendimus priimančios institucijos apie posėdžio vietą ir laiką piliečiui praneštų raštu (registruotu laišku) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o šios tvarkos 113 punkte (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 ir 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija) nurodo, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančios institucijos, pranešusios apie posėdį pagal šios tvarkos 112 punktą, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima dalyvaujant piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės; atvykęs į posėdį, sutikimą su priimamu sprendimu pilietis patvirtina parašu, o piliečiui neatvykus į posėdį, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.

Teismas sprendžia, kad Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje yra įtvirtintos pagrindinės procedūrinės taisyklės, kurių Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos įgaliotos institucijos, tarp jų – ir Nacionalinė žemės tarnyba, privalo laikyti priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Nacionalinė žemės tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai, vykdydami viešojo administravimo veiklą nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių srityje, privalo laikytis ne tik specialiųjų nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą procesą, bet ir bendrųjų viešąjį administravimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo (taikoma 2019 m. liepos 1 d. – 2019 m. spalio 31 d. laikotarpiu galiojusi redakcija; toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje buvo įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga vadovautis įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo principais, o šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavo, kad viešojo administravimo subjekto priimamas individualus administracinis aktas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos. Be to, teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad viešojo administravimo subjektų veiklai taikomas gero administravimo principas, kuris, pagal teisminėje praktikoje suformuotą aiškinimą, reikalauja, jog valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, suteiktų galimybę asmeniui, dėl kurio teisių ir pareigų priimamas sprendimas, pateikti savo paaiškinimus bei užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).

Teismas sprendžia, kad, remiantis nuo 2019 sausio 1 d. galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija) įtvirtinu reguliavimu, Nacionalinė žemės tarnyba, prieš priimdama sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais, turėjo pareigą įsitikinti, ar pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., buvo Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nurodyti (patikslinti) vietovę, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, tačiau to neatliko, bei konstatuoti, kad toks pilietis, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyko (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirinko projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko J. B. vardu parengta Išvada Nr. 27443 buvo pateikta NŽT (duomenys neskelbtini) rajono skyriui, kuris 2017 m. sausio 30 d. pranešimu Nr. 7SD-569-(14.7.104) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pareiškėjams pranešė apie gautą Išvadą Nr. 27443 ir išaiškino, kad jie, kaip J. B. įpėdiniai, privalo iki 2017 m. vasario 15 d. pateikti prašymą, kuriame būtų nurodyta pasirinkta kadastro vietovę, kurios teritorijoje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą, bei asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, J. B. mirties ir paveldėjimo teisės liudijimus. Bylos duomenimis, pareiškėjai 2017 m. vasario 16 d. elektroniniu laišku pateikė prašymus nuosavybės teises atkurti, suteikiant žemę (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, pridėjo nurodytus dokumentus. NŽT (duomenys neskelbtini) rajono skyrius 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. TR-4822-(5.34) „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybė grąžinimo“ Išvadą Nr. 27443 grąžino į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių, prie rašto pridėjęs šios išvados originalą, paveldėjimo ir kitų dokumentų kopijų (12 lapų) ir skelbimo 2019 m. balandžio 20 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė“ kopiją.

NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto Nr. 22PD-3-(14.22.138 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, pateikto vykdant teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį dėl duomenų ir juos patvirtinančių dokumentų pateikimo, duomenimis, pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie Sprendimo priėmimo laiką ir vietą, jiems nebuvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Sprendimo priėmime, Sprendimo projektas ir priimtas Sprendimas. NŽT Kupiškio skyrius šiame rašte pripažino, kad apie Sprendimo priėmimą buvo pranešta tik N. J. ir ji buvo pakviesta dalyvauti šio sprendimo priėmime, jai buvo pateiktas Sprendimo projektas ir priimtas Sprendimas. Pastarąsias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti NŽT Kupiškio skyriaus 2019 m. spalio 11 d. raštas Nr. 22SD-2571-(14.22.104.), 2019 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 22SD-3164-(14.22.47.) „Dėl dokumentų pateikimo“, parengti N. J.. Teismo posėdyje NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovas A. S. pripažino, kad pareiškėjams apie Sprendimo priėmimą laiką ir vietą nebuvo pranešta dėl darbuotojų galimai padarytos klaidos.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius Sprendimą, sukeliantį pretendentės J. B. įpėdiniams teisiškai reikšmingas pasekmes nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje esančią buvusio savininko žemę atkūrimo srityje, priėmė, nesilaikydamas Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje įtvirtintų reikalavimų suinteresuotiems asmenims pateikti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą, pranešti apie šio sprendimo priėmimo laiką ir vietą bei pakviesti asmenis į šio administracinio sprendimo priėmimą. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog NŽT(duomenys neskelbtini) skyrius priimtą Sprendimą pareiškėjams išsiuntė, pažeidęs Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatytą reikalavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Teismas vertina, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnyje ir 21 straipsnio 6 dalyje (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija) bei Tvarkos 112 ir 113 punktuose įtvirtintos procedūrinės taisyklės yra skirtos užtikrinti nuosavybės teisių atkūrimu suinteresuoto piliečio teisę dalyvauti priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikti savo paaiškinimus dėl priimamo sprendimo bei priimti objektyvų sprendimą. Dėl šios priežasties šių procedūrinių taisyklių nėra pagrindo vertinti kaip formalių ar mažareikšmių, todėl nustačius jų pažeidimus, Sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas.

Patenkinus skundo pagrindinį reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, patenkinamas išvestinis reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo pretendentei J. B., mirusiai (duomenys neskelbtini), į buvusio savininko iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę klausimą.

Pareiškėjai skunde suformulavo prašymą iš Nacionalinės žemės tarnybos priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų apskaičiavimo ir pagrindimo nepateikė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos negavus raštiško turėtų išlaidų apskaičiavimo ir jas pagrindžiančių dokumentų, teismas neturi pagrindo spręsti dėl pareiškėjų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų B. B., M. B. ir M. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 22S-9-(14.22.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei J. B.“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pretendentės J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią buvusio savininko K. S. nuosavybės teise valdytos žemės dalį klausimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.