Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d., 187 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gegužės 18 d. nustatyta, kad nuo 2014-10-04 iki 2015-07-07 V. D., laikydamas neregistruotus, neskiepytus šunis adresu (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas „Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių“ patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimu Nr. T-622 (2009-11-05 sprendimo Nr. T-595 redakcija) 23 p. reikalavimus. Taip pat, V. D. nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo, t. y. atsisakė pateikti gyvūnų dokumentus bei skiepų knygeles.

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. D. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, paaiškino, kad vieną šunį turi jau 12-13 metų, jį augina kartu su pussesere J. J., kuriai mirus, šuo liko jam. Maždaug prieš 6 mėnesius (duomenys neskelbtini) parke rado mažą šuniuką, kurį parsinešė namo. Šiuo metu augina du šunis. Vyresnio šuns dokumentų po pusseserės mirties nerado. Jaunesnis šuo be dokumentų ir neskiepytas. Nemato reikalo jų skiepyti, nes jie būna namuose. Gyvūnų registracijai pinigų neturi (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), V. D. paaiškinimas (b. l. 2), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 3-4), tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pagal gautą pranešimą dėl dažnai lojančių šunų, kurie galimai neregistruoti, laikomi be kaimynų sutikimo bei trikdo žmonių ramybę, 2015-05-15 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Duris atidarė V. D.. Koridoriuje jautėsi stiprus šunų šlapimo bei išmatų kvapas. Paprašius V. D. pateikti šunų dokumentus bei skiepų knygeles, jis pasakė, kad ilgai užtruks, kol suras, nes paskutinį kartą šunis skiepijo pernai metais. Pasakius, kad nesvarbu kiek užtruks ir jis vis tiek turi pateikti dokumentus, V. D. pradėjo šūkauti, kad nieko neprivalo pateikti, kad eis skųstis pas viršininką, pareikalavo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Jį pateikus, tyrėją I. K. išvadino senmerge. Tada pasiremdamas lazda nuėjo į savo butą ir užrakino duris. Atvykti į Žaliakalnio PN duoti paaiškinimą atsisakė, nes sunkiai vaikšto (b. l. 5), tarnybinis pranešimas (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą. Ši norma yra blanketinė. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 str. 9 d. 11 p. nustatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą. Minėto įstatymo 3 str. 10 d. 2 p. nustato, kad Savivaldybių administracijos vadovaudamosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Taigi, šiame įstatyme yra numatyta minėtų institucijų kompetencija gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimo srityje. Minėto Įstatymo 7 str. 1d. numatyta, jog atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Įstatymo 15 str. 3d. 1 p. numatyta, jog gyvūnų globėjai privalo patikrinti kiekvieno pas juos patekusio gyvūno sveikatos būklę, įvertinti jo tolesnio laikymo galimybę, užtikrinti reikiamos veterinarinės pagalbos suteikimą, gyvūnų skiepijimą. Byloje nustatyta, jog V. D. namuose laikė neregistruotus, neskiepytus šunis. Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių, patvirtintų Kauno m. savivaldybės tarybos 2005-12-01 sprendimu Nr. T-662, II skyriaus 23 p. nustatyta, kad gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo pareigūnų pareikalavimu privalo pateikti gyvūno registravimo ir gyvūno skiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už policijos bei kitų tarnybų pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš byloje esančio tyrėjos I. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad Taisyklėse nurodytas reikalavimas pateikti gyvūnų dokumentus bei skiepų knygeles šiuo atveju buvo teisėtas ir jo V. D. nevykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad V. D. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d., 187 str. 2 d., todėl yra baustinas.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

V. D. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 286-288 str.,

nutarė:

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. ir 187 str. 2 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. – 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. – 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.