Telšių apylinkės teismo įsakymas

2012-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-399-853/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-10-23
Bylos Nr.
1-399-853/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-399-853/2012Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00386-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.; 2.10.1. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. spalio 23 d.Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje,

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirba, 10 klasių išsilavinimo, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent laikotarpyje nuo 2002-02-04 iki 2012-05-01 vengė pareigos pagal 2002-02-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimą civilinėje byloje Nr. A V-1/2002, išlaikyti vaiką, dukrą R. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir nuo 2002-02-04 mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 litų lėšas vaiko išlaikymui ieškovės R. P. naudai iki dukters R. P. pilnametystės, jis šių alimentų nemoka, jokios kitos paramos dukters R. P. išlaikymui neteikia, šiuo metu niekur nedirba ir darbo neieško, dėl ko alimentų įsiskolinimas 2012-06-01 sudaro 19588 litų sumą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. P. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad su R. S. (P.) susituokė 1995-02-02, santuokoje pragyveno apie 5 metus laiko, susilaukė dukros R. P., santuoką nutraukė 2002 metais. Dukra pasiliko gyventi su R. P., o jis persikėlė gyventi į Prienų miestą. Apie alimentų mokėjimą dukros išlaikymui jis sužinojo maždaug prieš 3 ar 4 metus laiko, kai į gyvenamą vietą pradėjo eiti laiškai, kuriuose nurodoma, kad jis turi mokėti alimentus dukros išlaikymui. Pasak jo nemokėjo alimentų dukros išlaikymui, nes neturėjo darbo. Jis įsidarbinęs sąžiningai pažada mokėti alimentus dukros R. P. išlaikymui (60; 64-65 b.l.);

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. P. parodė, kad su J. P. susipažino 1995 m., ir pradėjo su juo gyventi jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kuriai davė R. vardą. Su J. P. pragyveno apie 5-6 metus santuokoje, po to prasidėjo konfliktai tarp J. P. ir jos vaikų iš jos pirmos santuokos. 2002-03-22 su J. P. išsiskyrė ir jis išėjo iš namų, kur jis išėjo nežino. Mažeikių r. apylinkės teisme nustatė alimentų dydį, kad J. P. iki kol R. bus pilnametė mokės po 150 litų kas mėnesį. Iš J. P. ji dukros išlaikymui yra gavusi 2003 m. rugsėjo mėnesį 169,43 litus ir 2003 m. spalio mėnesį 191,85 litus, nes tuo laikotarpiu J. P. dirbo ir daugiau alimentų dukros išlaikymui nėra mokėjęs (9-10 b.l.);

2002-02-15 nutarime dėl alimentų nepilnamečiui vaikui išieškojimo civilinėje byloje Nr. AV-1/2002, nutarta išieškoti iš J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nedirbančio jo dukters R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį nuo 2002 m. vasario 4 d. iki jos pilnametystės (26 b.l.);

Iš antstolės E. M. pateiktos informacijos matyti, kad J. P. išlaikymo vaikui skola 2012 m. birželio 1 d. sudaro 19588,00 Lt (30 b.l.);

Motyvuojamoji dalis

Iš Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiagos matyti, kad nuo 2008 m. sausio mėnesio R. P. naudai yra mokamas nustatyto dydžio išlaikymas, kadangi šios pareigos nevykdo J. P. (2-4 b.l.);

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AC Nr. 047642 tėvu nurodytas J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (14 b.l.);

Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012-05-08 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (7.41) Si-17061 matyti, kad J. P. laikotarpyje nuo 2002-02-04 iki 2012-05-08 yra dirbęs UAB (duomenys neskelbtini)nuo 2003-03-20 iki 2003-10-01 (33 b.l.);

Iš 2003-12-18 UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, jog R. P. priskaityti alimentai už laikotarpį 2003/09 – 2003/11 mėnesius 457,21 Lt (16 b.l.);

Iš Lietuvos darbo biržos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto matyti, jog J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos darbo biržoje registruotas nebuvo (35 b.l.).

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad J. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino visiškai, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiosios R. P. parodymai, antstolės E. M. pateikta informacija ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos medžiaga. J. P. nevykdo jam Mažeikių rajono apylinkės teismo nustatytos pareigos teikti savo nepilnametei dukrai R. P. išlaikymą, jo nusikalstama veika baigta, nusikaltimas trunkamasis, padarytas tiesiogine tyčia, kvalifikuotinas pagal LR BK 164 straipsnį.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Paskelbus įtariamajam J. P. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko bei prašė sušvelninti prašomą prokuroro bausmę, kadangi jis važinėja į komandiruotes (66 b.l.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį: padarytas nesunkus nusikaltimas, trunkamasis, baigtas, vengta išlaikyti vaiką. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į esantį įsiskolinimą (žalą), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis J. P. 48 metų amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas (50-51 b.l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (56 b.l.), neteistas (49 b.l). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta J. P. tikslinga skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, o būtent laisvės apribojimo bausmę. Prokuroro prašoma bausmė ir jos dydis nelaikytina per griežta, yra pateisinama ir atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę. J. P. nurodyta aplinkybė, jog jis važinėjasi į komandiruotes, todėl prašo sušvelninti jam prokuroro siūlomą bausmę, nėra pagrįsta jokiais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog J. P. yra nedirbantis (33 b.l.).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. P. kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Nuteistasis J. P. paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Išaiškinti nuteistajam J. P., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo J. P. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Andželika Butkuvienė