- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-1727-431/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09135-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- Z. C. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-10 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z. C. S. dėl neteisėtai laikomo mažamečio ieškovo sūnaus sugrąžinimo, nustatė:
Aprašomoji dalis
I.Ginčo esmė
Ieškovas T. M. 2012-07-03 pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui ieškinį, pareikštą atsakovei Z. C. S.dėl neteisėtai laikomo mažamečio sūnaus sugrąžinimo. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 201-04-28 nutartimi civilinėje byloje, iškeltoje pagal T.M. ieškinį atsakovei Z. C.S. dėl santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė nepilnamečio šalių sūnus M. M. S. gyvenamąją vietą su ieškovu T. M. ieškovo gyvenamojoje vietoje. Ši nutartis nuo 2012-01-12 yra paskelbta ir vykdytina (duomenys neskelbtini). Nyderlanduose, kur atsakovė neteisėtai laiko pagrobusi ieškovo sūnų, Nyderlandų Centrinė vaikų teisių apsaugos įstaiga nusprendė vykdyti ieškovo sūnaus sugrąžinimo bylą pagal Tarybos Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 numatytą exequatur procedūrą. Atsakovė piktybiškai atsisako vykdyti teismo priimtą ir jai tinkamai įteiktą nutartį, blokuoja bet kokius ieškovo kontaktus su sūnumi, kurį iki šiol neteisėtai laiko nežinomoje vietoje, o pagrobto berniuko ieško Lietuvos policija. Atsakovė, sužinojusi apie Lietuvoje iškeltą bylą dėl santuokos nutraukimo, kreipėsi į teismą Ontario provincijoje Kanadoje, teismo priimti sprendimai yra pažeidžiantys lis pendens taisyklę, nepripažinti Lietuvoje. Ieškovas santuokos nutraukimo byloje yra kreipęsis dėl Briuselio IIa reglamento 42 straipsnio pagrindu išduotino pažymėjimo, teismas dar 2011-11-15 yra nusprendęs prieš išduodant šį pažymėjimą apklausti ieškovo sūnų, tačiau iki šiol nėra imtasi jokių veiksmų atlikti tokią vaiko apklausą. Ieškovas prašė spręsti sūnaus M. M. S. sugrąžinimo klausimą ir pagal CK 3.168 straipsnio 3 dalį ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 11 straipsnį įpareigoti atsakovę sugrąžinti ieškovui sūnų, tuo tikslu išduodant Reglamento 42 straipsnyje nurodytą sugrąžinimo pažymėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nustatė, kad sprendžiant ginčą tarp ieškovo ir atsakovės dėl neteisėtai laikomo vaiko sugrąžinimo taikytinos Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, nuostatos (toliau tekste – Reglamentas), o ne nacionalinė teisė. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti šiame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 punktas, 8 straipsnis). Taigi, remiantis šio Reglamento preambulės 12 punktu, 8 straipsniu, pagrindinis bylų, susijusių su tėvų pareigų įgyvendinimu, teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamentas neapibrėžia, kas turėtų būti pripažįstama nuolatine gyvenamąja vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. M. S. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su motina Z. C. S.. Teismo turimais duomenimis, 2012-04-17 Kanados Ontarijo teismas priėmė nutartį, kuria buvo nutraukta atsakovės ir ieškovo santuoka ir patvirtinta 2011-08-15 nutartis, pagal kurią išimtinė vaiko globa nustatyta atsakovei (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2015-129/2012, V tomas, b.l. 144-146). Taigi, teismui su ieškiniu dėl neteisėtai laikomo vaiko sugrąžinimo nebuvo pateikta duomenų apie šiuo metu neteisėtai atsakovės laikomą vaiką, bei duomenų, kad nepilnamečio vaiko dabartinė gyvenamoji vieta būtų Lietuvoje. Teismas vertino, jog turi pakankamą pagrindą pripažinti, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose, todėl byla dėl neteisėtai laikomo vaiko sugrąžinimo yra teisminga Nyderlandų teismams. Teismas nutarė atsisakyti priimti ieškovo T. M. ieškinį atsakovei Z.C. S. dėl neteisėtai laikomo vaiko sugrąžinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvuotai, nepagrįstai ir nepateikęs jokių argumentų, paremtų įrodymais, o ne pasvarstymais, nustatė, kad neva pagrobto ieškovo sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta šiuo metu yra Nyderlanduose, kai tuo tarpu tai yra faktinė pagrobto vaiko buvimo vieta, o ne nuolatinė gyvenamoji vieta. 2011-04-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi M. M. S. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kuri yra Lietuvoje. Kadangi ieškovo sūnus nuo 2011-11-01 yra neteisėtai ir be tėvo (ieškovo) sutikimo ir žinios išvežtas į Nyderlandus, pažeidžiant globos teises ir laikomas neteisėtai, pažeidžiant 2011-04-28 Lietuvos teismo nutartį, kuri yra pripažinta Nyderlanduose ir paskelbta vykdytina Italijoje, o ieškovas nesutinka ir nesutiko su neteisėtu sūnaus perkėlimu į Nyderlandus, ką aiškiai išreiškė, pateikdamas prašymus sugrąžinti sūnų pagal 1980 m. Hagos konvenciją ir Briuselio IIa reglamentą, spręstinas klausimas dėl neteisėtai išvežto nepilnamečio sūnaus sugrąžinimo. Kanadoje priimtos teismo nutartys dėl šalių santuokos ir jos nutraukimo pasekmių nėra nustatyta tvarka pripažintos Lietuvoje, todėl teismas neturėjo pagrindo jomis vadovautis, spręsdamas klausimą dėl ginčo teismingumo. Prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-10 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti į pirmos instancijos teismą, taikyti laikinąsias vaiko apsaugos priemones ir išduoti pareiškėjui Reglamento 42 straipsnyje numatytą pažymėjimą, kreiptis į Konstitucinį teismą dėl CPK 784 straipsnio 1 dalies ir 785 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsniui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikintina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012 nutarė nepripažinti Kanados Ontarijo Aukštesniojo teisingumo teismo Šeimos teismo skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo, 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo, 2011 m. birželio 27 d. įsakymo, 2011 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo ir 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo, kurie buvo priimti civilinėje byloje Nr. FC-11-1052 pagal ieškovės Z. C. S. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos (globos) nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai skundžiamojoje nutartyje, susiję su daroma išvada dėl dabartinės vaiko M. M. S. gyvenamosios vietos ir vaiko motinos Z. C. S. veiksmų teisėtumo laikant vaiką pastarosios gyvenamojoje vietoje, nepagrįstai ir neteisėtai buvo grindžiami 2012-04-17 Kanados Ontario teismo nutartimi dėl santuokos nutraukimo, kuria buvo patvirtinta 2011-08-15 nutartis dėl išimtinės vaiko globos nustatymo jo motinai Z.C. S.
Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas, siekiant taikyti 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, yra fakto klausimas, tačiau kitokios aplinkybės, išskyrus minėtąją Kanados Ontario teismo nutartį, nebuvo tirtos ir atitinkamai įvertintos. Kadangi Kanados Ontario teismo nutartys nepripažintos Lietuvos Respublikoje, pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra nepagrįsta, todėl ir bylos teismingumo klausimas išspręstas be atitinkamo teisinio pagrindo.
Apelianto prašymas atskirajame skunde taikyti vaiko apsaugos priemones ir išduoti pareiškėjui pažymėjimą pagal Reglamento 42 straipsnį buvo dar kartą apelianto pareikštas atskiru prašymu, gautu Vilniaus apygardos teisme 2012-08-20, ir jau yra išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismui priėmus 2012-08-29 nutartį.
Apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl CPK 784 straipsnio 1 dalies ir 785 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsniui atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesirėmė CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatomis, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012 konstatavo, kad T. M. buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu sudaro pakankamą pagrindą pripažinti Lietuvos Respublikos teismų išimtinę kompetenciją pagal CPK 785 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama (Civilinio proceso kodekso 330, 338 str.) ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.