Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1365-1034/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-04-04
Bylos Nr.
e1-1365-1034/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01632-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1365-1034/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01632-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1992 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius 1993 m. birželio 15 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 straipsnį, nuo bausmės atleistas;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1996 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto;

7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės atėmimo;

8. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 15 dienų;

9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto;

10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams ir 20 dienų;

11. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

12. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto;

13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 40 parų arešto;

15. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto;

16. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda;

17. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto;

18. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 40 parų arešto;

19. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto ir 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda;

20. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto;

21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto;

22. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto;

23. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

24. Vilniaus miesto 3 apylinkės 2012 m. gruodžio 21 d. teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesiams;

25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto;

26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 80 parų arešto bausme;

27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) 60 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. 2022 m. sausio 13 d. apie 21.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip du smūgius savo sugyventinei O. P. į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusiajai O. P. nukritus ant sofos, vieną kartą spyrė jai į kojas, tokiu būdu dėl kairės rankos trečio piršto patinimo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. P. sveikatą.

Šiais savo veiksmais T. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine O. P., tą kambarį O. nuomojasi, ji yra deklaravusi ten gyvenamąją vietą, jis yra prisiregistravęs prie (duomenys neskelbtini). Su O. jie gyvena kartu beveik (duomenys neskelbtini) metus. Jie sutaria gerai, kartais pasipyksta, bet nesimuša. Kol vyks tyrimas, jis išsikraustys į nakvynės namus adresu (duomenys neskelbtini), kad išvengti tolimesnių nesusipratimų. 2021 m. sausio 13 d. prieš 20 val. grįžo namo po darbo, dirba neoficialiai atsitiktinius darbus. Kai grįžo namo, buvo blaivas, bet pamatė, kad O. yra gerokai išgėrusi, jie susibarė, dėl to jis apsisuko ir norėjo išeiti, bet ji priėjusi prie jo pradėjo jį tampyti įsikibusi į drabužius, kad jis neišeitų, tuomet jis supykęs norėjo ją sutramdyti, kad ji atsikabintų nuo jo ir sudavė abiejų rankų delnais porą kartų, į kurias tiksliai vietas pataikė neprisimena ir jai jį paleidus paėmė dviem rankomis ir įrėmęs jai į krūtinę ją pastūmė ant sofos ir vėliau jai nukritus spyrė jai vieną kartą į kojas iš pykčio, po ko apsisukęs išėjo iš namų nusiraminti. Viso konflikto pabaigoje, kai jau norėjo išeiti į kambarį įbėgo jos motina D. G., kuri tuo metu buvo irgi girta, kuri gyvena šalia jų (duomenys neskelbtini). Jis su ja labai nesutaria, bet su ja nesikalbėjo, tiesiog išėjo. Jis pats alkoholio beveik nevartoja ir labai nemėgsta girtų žmonių. Dėl padaryto labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. P. parodė, kad gyvena kartu su T. M. (duomenys neskelbtini) metus, kartu veda bendrą ūkį. Anksčiau niekada nekonfliktuodavo. 2022 m. sausio 13 d. apie 08.17 val. jos sugyventinis T. išvažiavo į darbą, grįžęs iš jo apie 16.30 val. vėl išvažiavo į miestą. Kai jis grįžo iš miesto apie 19.30 val., jie kartu nuėjo pavalgyti, pavalgius iš niekur nieko pradėjo konfliktuoti, o paskui sugyventinis nieko nesakęs pradėjo ją stumdyti, tada rankomis smūgiavo daugiau negu du kartus į įvairias kūno vietas, o paskui pradėjo spardyti, po ko pajuto fizinį skausmą kairėje rankoje, pirštuose. Nubėgo pas motiną, kuri šalimai gyveną, kad iškviestų policiją ir greitąją pagalbą. Kartu su policija atvyko ir greitoji. Atvykusi greitoji apžiūrėjo ir nustatė kairės rankos rodomųjų pirštų lūžį, tačiau tą dieną negipsavo, tačiau rytoj liepė atvykti apžiūrai. Kuomet nubėgo pas motiną, tuo metu jos sugyventinis pabėgo, kur pabėgo negali pasakyti. Ankščiau tarp jų niekada nebuvo konfliktų, jos sugyventinis niekada nebuvo agresyvus. Bute nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji O. P. parodė, kad į teismo medicinos tarnybą nenuvyko ir nevyks, nes ji su T. viską išsiaiškino, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Ankščiau tarp jų tokių konfliktų nekildavo, jis prieš ją nei fizinio nei psichologinio smurto nenaudojo. Dėl patirto sužalojimo į jokias medicinos įstaigas nesikreipė. Nuo civilinio ieškinio atsisako. Jų konfliktas įvyko apie 21 val., prieš pat iškviečiant policijos pareigūnus. Po to, kai T. M. jai sudavė ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, smūgiai buvo nestiprūs, bet nuo jų ji nukrito ant sofos, po ko jai nukritus ant sofos jis vieną kartą jai spyrė į kojas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė, kad gyvena bendrabučio tipo kambaryje. Tame pačiame aukšte gyvena ir jos dukra O. P. Ji gyvena kartu su sugyventiniu T. M., jie kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metus. Tikslios datos neatsimena, bet tai buvo maždaug prieš savaitę, vakare, ji buvo savo kambaryje. Tuo metu ji jau buvo išgėrusi sidro. Staiga į kambarį įbėgo jos dukra O. P., kuri pasiskundė, kad T. mušasi ir sulaužė jai pirštą. Kaip tiksliai jis ją mušė ir sulaužė pirštą ji nežino, nematė. Tada jos abi nuėjo į jos kambarį, kur buvo T., O. užėjo į kambarį pirmą, T. ją pamatęs pradėjo ant jos rėkti, ją įžeidinėti, dėl ko jis ant jos rėkė, ji nežino, šaukdamas ant O. jis ją pastūmė ir jai nukritus vieną kartą spyrė jai į kojas. Po ko ji pradėjo rėkti ant T., kad ką jis daro ir kviesti policiją, tuomet jis išgirdęs, kad ji kviečia policiją, matyt išsigando ir pabėgo. Atvažiavę policijos pareigūnai jo jau nerado namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. F. parodė, kad 2022 m. sausio 13 d. patruliuodama kartu su Vilniaus AVPK Vilniaus m. 3 PK tyrėju A. J., apie 21.05 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu bute buvo pranešėja D. G., kuri paaiškino, kad jos dukrą O. P. be jokios priežasties sumušė sugyventinis T. M., kuris iki jų atvykimo pasišalino. Ant O. P. akivaizdžių smurto žymių nesimatė, tačiau O. P. paaiškino, kad sugyventinis jai konflikto metu sužalojo, jei gerai atsimena, kairės rankos pirštą, skundėsi skausmu. Įvykio vietoje buvo greitoji medicinos pagalba, kuri pasiūlė O. P. vykti į gydymo įstaigą detaliai apžiūrai, tačiau pastaroji vykti atsisakė ir jai buvo suteikta pirmoji pagalba bute. Iš pranešėjos ir jos dukros elgesio ir kalbos buvo galima suprasti, kad jos yra neblaivios, sklido alkoholio kvapas, tą faktą pati patvirtino O. P., kad yra išgėrusi alkoholio – šampano. O. P. pareiškė, kad sugyventiniui T. M. turinti pretenzijas dėl fizinio skausmo sukėlimo, kadangi jų darbo laikas buvo numatytas iki 21.45 val. su Vilniaus AVPK OVS budėtoju buvo suderinta, kad į įvykio vietą atvyks NVRS pareigūnai. Apie 21.50 val. atvyko NVRS pareigūnai, tolimesnius veiksmus atliko jie.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2022 m. sausio 13 d. 21.04 val. Vilniaus apskrities VPK įregistruotas įvykis apie tai, kad 2022 m. sausio 13 d. 21.02 val. gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą sumušė dukros sugyventinis, moteris (duomenys neskelbtini) m., lūžęs pirštas, sugyventinis pabėgo. Vaikų nėra. VPK, GMP informuota. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja D. G., kuri paaiškino, jog jos dukrą O. P. sumušė sugyventinis T. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Iki pareigūnų atvykimo sugyventinis pasišalino. Įvykio vietoje buvo GMP0820, kurie suteikė pirmąją pagalbą O. P., kuri skundėsi piršto skausmu. Į ligoninę vykti atsisakė, kadangi šiuo metu neturi pinigų grįžimui. O. P. pripažino, kad šiandien vartojo alkoholį, taip pat nurodė, kad kartu su ja alkoholį vartojo ir sugyventinis T. M. O. P. turi pretenzijų, kadangi juto fizinį skausmą ir nori rašyti pareiškimą. Į įvykio vietą vyksta NRS pareigūnai 1003. Filmuota BODY1318.

Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas nustatė, jog O. P. 2022 m. sausio 13 d. GMP nustatyta kairės rankos vidurinio (trečio) piršto patinimą, kuris galėjo būti trauminės kilmės, pirštą paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), esantis butas. Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra mūrinio namo antrame aukšte. Buto durys šarvuotos. Butas yra vieno kambario. Bute kairėje pusėje yra sekcija dešinėje pusėje stovi spintelės. Kambario gale stovi stalas, lova. Bute yra vienas langas, išeinantis į kiemo pusę. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis T. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. sausio 13 d. prieš 20 val. grįžo namo po darbo. Kai grįžo namo, buvo blaivas, bet pamatė, kad O. yra gerokai išgėrusi, jie susibarė, dėl to jis apsisuko ir norėjo išeiti, bet ji priėjusi prie jo pradėjo jį tampyti įsikibusi į drabužius, kad jis neišeitų. Tuomet jis supykęs norėjo ją sutramdyti, kad ji atsikabintų nuo jo ir sudavė abiejų rankų delnais porą kartų, į kurias tiksliai vietas pataikė neprisimena ir jai jį paleidus paėmė dviem rankomis ir įrėmęs jai į krūtinę ją pastūmė ant sofos ir vėliau jai nukritus spyrė jai vieną kartą į kojas iš pykčio, po ko apsisukęs išėjo iš namų nusiraminti. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės atitinka nukentėjusiosios O. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų D. G., V. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolus, kitą byloje esančią rašytinę medžiagą.

Pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes T. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. M. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. M. – teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, saugoma prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. M. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, saugomą prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti T. M., kad:

1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.

3. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas