- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-461-1053/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35087-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš, Darius Pranka
- Nuteistasis
- M. K., ir E
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. gegužės 28 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. B., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nebuvo pateiktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. K. neteisėtai laikė narkotines medžiagas, iš kurių dalį turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai laikė prie savęs 0,001928 g. narkotinės medžiagos - karfentanilio, ir nedidelį kiekį 0,016 g narkotinės medžiagos - kokaino, kol 2020 m. rugsėjo 8 d., apie 17.15 val., iš anksto susitaręs prie parduotuvės „Lidl“, adresu Kapsų g. 1, Vilniuje, dalį narkotinės medžiagos - 0,000118 g karfentanilio, supakuotus į 3 folijos lankstinukus, už 35 eurus pardavė S. K. bei kitą dalį narkotinių medžiagų - 0,001775 g. karfentanilio, 0,011 g metadono bei 0,016 g. kokaino - neteisėtai laikė prie savęs, supakuotus į 51 lankstinuką, kol 2020 m. rugsėjo 8 d., apie 17.25 val., prie parduotuvės „Lidl“, adresu Kapsų g. 1, Vilniuje, buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnų, o dalį narkotinės medžiagos – 0,000035 g. karfentanilio, supakuotą į 1 folijos lankstinuką, neteisėtai laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. rugsėjo 8 d., apie 21 val., minėta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
2.1. Apeliantas pažymi, kad savo apklausos protokolus pasirašė jų neskaitęs, kadangi turi problemų su regėjimu. Nurodo, jog per apklausą ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vartoja narkotikus ir tą dieną narkotikų įsigijo sulaikymo vietoje, pažįstama S. K. turėjo su juo susitikti prie parduotuvės „Lidl“, jai pavėlavus nurodė ateiti už parduotuvės. Apeliantas teigia, kad narkotikų jai nepardavė, o tik padėjo įsigyti. Telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad pati S. K. klausia, kur įsigyti narkotikų, kadangi už pagalbą įsigyjant narkotikų, apeliantas gaudavo jų dalį. Skunde apeliantas teigia, kad viso tyrimo metu asmenys, sulaikymo dieną buvę kartu su apeliantu, teigė, jog pareigūnai prašė duoti parodymus prieš nuteistąjį. Sulaikymo dieną be byloje apklaustų asmenų, buvo dar keturi asmenys, kurie pareigūnų buvo paleisti, kadangi atsisakė duoti parodymus prieš nuteistąjį. Apeliantas teigia bandęs šiuos asmenis įkalbėti liudyti byloje, tačiau jie dėl grasinimų atsisakė jam padėti. Šie asmenys, apelianto teigimu, būtų patvirtinę, kad jis neplatino narkotinių medžiagų.
2.2. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės nuteistąjį stebėjusių pareigūnų galimybe matyti, kad būtent nuteistasis perdavė narkotines medžiagas. Apeliantas teigia, kad jis visą laiką sėdėjo ant čiužinio, nes negali ilgai stovėti. Sulaikę S. K. pareigūnai jai pagrasino ir privertė duoti klaidingus parodymus. Pareigūnai apelianto prašė duoti jiems palankius, tačiau šiam atsisakius bendradarbiauti, jam buvo pasakyta, kad laisvę pamatys negreit.
2.3. Apeliantas pažymi, kad teisėsaugos institucijos ir teismai jo parodymais netiki, kadangi jis yra narkomanas. Nurodo, kad šioje byloje yra šmeižiamas. Jis padėjo S. K., kadangi ji skundėsi, jog ją vis apgaudinėja, už pagalbą nuteistajam sumokėdavo, todėl jis buvo suinteresuotas padėti. Skunde pažymima, kad pareigūnai panaudojo tik paskutinį telefoninį pokalbį, kiti telefoniniai pokalbiai įrodytų, kad ne nuteistasis siūlė narkotikus, o pati S. K. jų prašo ir siūlo atlygį už paslaugą.
2.4. Apeliantas skunde teigia, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog jis metadoną naudodavo narkotikams skiesti yra tik iš dalies teisinga, kadangi nuteistasis metadoną naudodavo tik tuo atveju kai neturėjo vandens.
2.5. Apeliantas prašo teismo išreikalauti vietos, kurioje buvo įvykdyti nusikaltimai, nuotraukų, kurios patvirtintų apelianto abejones dėl stebėjusių pareigūnų galimybių matyti narkotinių medžiagų platinimą.
2.6. Apeliantas skunde teigia, kad sulaikymo metu buvo sumuštas pareigūnų, tačiau dėl šio įvykio niekur nesikreipė, kadangi pareigūnai žadėjo, kad iki teismo jis bus laisvėje, jeigu nerašys skundo dėl sumušimo. Anksčiau minėtų asmenų, kurie buvo paleisti, žino tik vardus, todėl negali prašyti teismo jų iškviesti liudyti, o būdamas laisvėje tikėjosi juos atrasti ir atvesti juos į teismą, kad šie paliudytų nuteistojo nekaltumą.
2.7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apklausus nuteistojo sugyventinę, ši paneigė, jog jis platina narkotines medžiagas. Apeliantas pažymi, kad gydėsi metadono programoje, norėjo gultis į ligoninę, tačiau dėl karantino detoksikacinis skyrius neveikė. Nepaisant to, kad dėl karantino sumažėjo darbo pasiūla, nuteistasis dirbo. Apeliantas nesutinka su 35 eurų konfiskavimu, kadangi šiuos pinigus jis uždirbo, o ne gavo už narkotikus.
2.8. Apeliantas taip pat prašo išreikalauti nusikaltimo vietos nuotraukų, iš tardymo izoliatoriaus išreikalauti pažymą apie tai, kokios būklės jis buvo pristatytas po sulaikymo. Prašo išklausyti paskutinių trijų mėnesių jo telefoninius pokalbius su S. K., kurie patvirtintų, jog jis neplatino narkotikų. Taip pat prašo panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė būdamas recidyvistu.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
5. Iš nuteistojo M. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą platinti, bei dalį jų išplatino, parduodamas S. K.. Nuteistasis kelia abejones liudytojų policijos pareigūnų ir S. K. parodymų patikimumu, taip pat nurodo, jog jo parodymus, kuriuose prisipažino platinęs narkotines medžiagas, surašė tyrėja, o jis juos pasirašė neskaitydamas. Nors apeliaciniame skunde nėra formuluojamas konkretus prašymas, iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotų nuteistojo parodymų ir apeliacinio skundo logikos seka, kad nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino M. K. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, daryti priešingą išvadą ir panaikinti nuosprendį dalyje dėl M. K. pripažinimo kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nėra pagrindo.
7. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad M. K. narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti ir dalį jų išplatino parduodamas S. K., grindė liudytojų policijos pareigūnų T. Š., R. R., M. J. parodymais, kurie atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos S. K. ir paties M. K. parodymus, S. K. mobiliojo ryšio apžiūros protokolu, M. K. ir S. K. telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuotais duomenimis. Šiuos duomenis teismas laikė įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais, kad M. K. išplatino narkotines medžiagas parduodamas jas S. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad byla prieš jį buvo sukurta tyčia siekiant pabloginti jo teisinę padėtį. Dėl savo būklės ir regėjimo problemos, pasitikėdamas tyrėja, pasirašė ikiteisminio tyrimo vykdytų apklausų protokolus, jų neskaitęs, nurodo, kad šių apklausų metu prisipažino tik laikęs narkotines medžiagas, tačiau neprisipažino jas platinęs. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. K. neigė turėjęs tikslą platinti ir platinęs narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas tokią nuteistojo poziciją laikė jo pasirinkta gynybine taktika siekiant sušvelninti jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę.
9. Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 9 d. įtariamojo apklausos protokolo (t. 2, b. l. 13) matyti, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. K. prisipažino, kad dalį narkotinių medžiagų išplatino S. K., nurodė, kad šiai paskambinus telefonu susitarė dėl narkotinių medžiagų kiekio ir vietos, kurioje susitiks. S. K. atvykus į numatytą vietą M. K. jai pardavė 3 čekius su narkotine medžiaga už 35 eurus. Teismo kolegija pažymi, kad byloje yra specialisto išvada Nr. T-N 2048/2020(01) (t. 2, b. l. 69), iš kurios matyti, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. 6.35 val. paimtame nuteistojo šlapime rasta karfentanilio, norkarfentanilio, difenhidramino, EDDP, metadono, ir lorazepamo pėdsakų. Iš šių duomenų seka, kad apklausiamas 2020 m. rugsėjo 9 d. nuteistasis galimai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Vis dėl to kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nuteistasis savo kaltės šioje dalyje neneigė ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant jo suėmimo klausimą, prisipažinimą patvirtino ir savo paties surašytame 2020 m. gruodžio 10 d. skunde dėl suėmimo pratęsimo (t. 1, b. l. 16), kuriame teigė esantis atsigavęs nuo narkotinių medžiagų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad antrosios ikiteisminio tyrimo metu atliktos 2020 m. gruodžio 31 d. apklausos metu (t. 2, b. l. 38-39) nuteistasis davė iš esmės analogiškus parodymus pirmiesiems, šioje apklausoje dalyvavo jo gynėja, jokių pastabų dėl galimai netinkamai ar ne iš nuteistojo žodžių surašyto protokolo ji neturėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad apklausos protokolus surašiusi tyrėja galėtų būti suinteresuota pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, tokių duomenų nepateikia ir nuteistasis.
10. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai visiškai, net detalėse sutampa su S. K. ir policijos pareigūnų parodymais, o teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija yra neįtikinanti ir nelogiška. Kaip teisingai nuosprendyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančios telefoninių pokalbių suvestinės matyti, kad M. K. susitikimo su S. K. laiką iš esmės derina pagal savo galimybes, o ne siekdamas prisitaikyti prie tariamo narkotinių medžiagų pardavėjo. Pats M. K. nurodo ir susitikimo vietą, kelis kart ją patikslina, kas parodo, kad jis ne prisijungia prie S. K. ir tariamo pardavėjo susitikimo, o pats jį organizuoja. Šios aplinkybės iš esmės paneigia jo paaiškinimus, kad prie parduotuvės „Lidl“ jis atvyko įsigyti narkotinių medžiagų ir padėti S. K.. Tuo pačiu kaip nepagrįstas laikytinas ir apeliacinio skundo teiginys, kad S. K. klaidingus parodymus davė gąsdinama pareigūnų. Apeliantas nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų, jų nėra ir baudžiamosios bylos medžiagoje.
11. Pirmosios instancijos teismui atmestus nuteistojo parodymus duotus teisiamajame posėdyje kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką, o apeliacinės instancijos teismui tokią išvadą patvirtinus, apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl policijos pareigūnų galimybės matyti nusikaltimo vietą taip pat yra nepagrįstos. Kaip minėta, nuoseklius ir detalius policijos pareigūnų parodymus ikiteisminio tyrimo metu visiškai patvirtino S. K. ir pats nuteistasis, taigi abejoti šiais parodymais nėra pagrindo.
12. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (t. 2, b. l. 49-53) matyti, kad 2012 m. liepos 11 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu M. K. be kitų nusikalstamų veikų nuteistas ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už sunkaus nusikaltimo padarymą ir jam paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis įvykdė 2015 m. birželio 11 d. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „b“ papunktyje turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo <...> penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. BK 97 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. 2019 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas) ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Iš to seka, kad penkerių metų teistumo terminas pagal 2012 m. liepos 11 d. nuosprendį jam nutrūko ir yra skaičiuojamas nuo minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atlikimo. Taigi šioje byloje aptariamas nusikalstamas veikas M. K. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pirmosios instancijos teismas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą M. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino pagrįstai.
13. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. K. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmę nustatė didesnę nei įstatymo nustatytas vidurkis. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertintas veikos ir nuteistojo pavojingumas, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas. Skirti švelnesnės bausmės, juolab, nesusijusios su laisvės atėmimu, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
14. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jo atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemone – 35 eurų turto konfiskavimu. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad M. K. 2020 m. rugsėjo 8 d., apie 17.15 val., iš anksto susitaręs prie parduotuvės „Lidl“, adresu Kapsų g. 1, Vilniuje, dalį narkotinės medžiagos - 0,000118 g karfentanilio, supakuotus į 3 folijos lankstinukus, už 35 eurus pardavė S. K., todėl minėtos piniginės lėšos pagrįstai pripažintos nusikalstamos veikos rezultatu ir konfiskuotos iš nuteistojo.
15. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
16. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo M. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Be to, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktu, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo M. K. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. K. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą.
Neišieškoti iš nuteistojo M. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.