Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovei Ingai Micevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. A. atstovo V. A. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2017 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo J. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį ir nubaustas 57 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2017 m. kovo 27 d. nutarimu J. A. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2016 m. spalio 20 d. 12.55 val. Žirgo g. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje, kelio ženklo sustoti draudžiama galiojimo zonoje.

Minėtu nutarimu J. A. buvo paskirta 57 Eur bauda.

Tyrimo metu J. A. parodė, kad jis pažeidimo nepadarė, nes vadovavosi kelio ženklu, kurį matė įvažiuodamas į gatvę. Kelio ženklo sustoti ir stovėti draudžiama galiojimas buvo pasibaigęs, nes pravažiuojant gatve matė kitą kelio ženklą iš dešinės „duoti kelią“. Naujo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ nebuvo, todėl pastatė automobilį. (b. l. 5)

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovė prašė skundo netenkinti.

J. A. atstovo skundas netenkinamas.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2016 m. spalio 20 d. J. A. Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti įvykio vietoje. Šių faktų neginčijo nei pats J. A., nei jo atstovas. Vis tik J. A. teigė, jog, palikdamas automobilį stovėti, jokių kelio ženklų reikalavimų nepažeidė, kadangi automobilį paliko toje kelkraščio atkarpoje, kur draudžiamasis kelio ženklas nebegaliojo, o kito ženklo jis nematė ir negalėjo matyti, kadangi šis ženklas buvo atsuktas į jį ta puse, iš kurios nebuvo galima nustatyti, koks ženklas yra įvykio vietoje.

Kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad J. A. automobilį paliko stovėti toje kelio pusėje, kurioje buvo pastatyti kelio ženklai „Sustoti draudžiama“. Pažymėtina, jog po vienu iš aptariamų draudžiamųjų kelio ženklų, kurį turėjo pravažiuoti ir pravažiavo J. A., yra pritvirtinta papildoma lentelė, kuri nurodo, jog ženklas galioja į abi puses, t. y. į priekį ir atgal (b. l. 29). Kelių eismo taisyklių I priedo 3 skyriaus 5 punkte nurodyta, jog kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ draudimas galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo kelio ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, – iki gyvenvietės pabaigos. Draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, taip pat ties išvažiavimu iš šalia kelio esančios teritorijos, kuriame nėra pirmumo kelio ženklų. J. A. tvirtino, kad, vadovaujantis anksčiau paminėta taisykle, draudžiamasis kelio ženklas jam negaliojo, kadangi jis pravažiavo išvažiavimą iš šalia kelio esančios teritorijos ir tik tuomet pastatė savo vairuotą automobilį. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje yra nustatyta, kad sankryža yra laikoma kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Tiek byloje esančios nuotraukos, tiek žemėlapis patvirtina, kad J. A. automobilį pastatė už įvažiavimo/išvažiavimo į/iš šalia kelio esančią automobilių daugiaaukštę stovėjimo aikštelę. Šį faktą teisme patvirtino ir liudytojas V. D., kuris nurodė, kad kelio atkarpoje tarp draudžiamųjų kelio ženklų yra tik įvažiavimas į kiemą. Tokios aplinkybės neneigė ir pats J. A., t. y. jis pats teigė, kad pravažiavo įvažiavimą/išvažiavimą į/iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės. Be to, liudytojas V. D. nurodė, kad kelio atkarpoje už kelio ženklo nėra sankryžų, automobilis buvo pastatytas ženklo galiojimo zonoje, jo galiojimas nenutrūko. Teismas konstatuoja, kad vieta, kurioje yra įvažiavimas/išvažiavimas į/iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės, iš tikrųjų nelaikyta sankryža Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo prasme, kadangi jos pagrindinė funkcinė paskirtis yra pritaikyta ne kelių transporto eismui, o pakliuvimui į daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Taigi šis įvažiavimas/išvažiavimas yra laikytinas vieta, kurioje išvažiuojama iš kelio į esančią šalia jo teritoriją arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, kuri nenutraukia kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo.

Teismas taip pat pažymi, kad byloje esančiose nuotraukose nėra užfiksuota jokių kelio ženklų, kurie leistų konstatuoti, jog anksčiau nurodyto kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimas baigiasi ties įvažiavimu/išvažiavimu į/iš greta kelio esančios teritorijos, jog transporto priemonės išvažiuojančios ar įvažiuojančios į daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę turi pirmenybę prieš keliu važiuojančias transporto priemones. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad prie įvažiavimo/išvažiavimo į/iš greta esančios teritorijos yra pirmumo kelio ženklų. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skundžiamame nutarime yra užfiksuota, kad, bylos nagrinėjimo institucijoje metu, J. A. nurodė, jog važiuodamas keliu iš dešinės matė kitą kelią, kuriame buvo pastatytas ženklas „Duoti kelią“. Vis tik iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog tokio kelio ženklo kelyje, kuriuo važiavo J. A., nėra. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimas toje vietoje, kurioje J. A. pastatė automobilį, buvo pasibaigęs.

Įvertinęs visa, kas buvo patarta, teismas konstatuoja, kad minėtas draudžiamasis ženklas automobilio pastatymo vietoje galiojo ir J. A. privalėjo laikytis šio kelio ženklo reikalavimų.

J. A. skunde ginčijo ir pažeidimo padarymo vietą, nurodydamas, kad galimai pažeidimo vieta buvo Saulėtekio al., o ne Žirgo g. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kaip automobilių eilė, taip pat ir J. A. transporto priemonė, stovi prie netoli pastato. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad minėtas pastatas yra Žirgo g. 2, Vilniuje. Akivaizdu, kad pažeidimo padarymo vieta buvo susieta su artimiausio objekto buvimo vieta, todėl teismas konstatuoja, kad neginčijamai yra nustatyta, jog pažeidimas buvo padarytas Žirgo g. Kita vertus J. A. neginčijo, jog nuotraukose yra užfiksuotas jo automobilis, šį automobilį pastatė būtent jis, šią vietą jis žino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja ir tai, kad aplinkybė, jog J. A. nematė kito kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, kadangi šis ženklas buvo nukreiptas galu į administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nešalina jo atsakomybės pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį. Kaip jau minėta anksčiau, J. A. privalėjo vadovautis kelio ženklu „Sustoti draudžiama“, kurį jis pravažiavo ir už kurio pastatė automobilį. Be to, iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog J. A. savo automobilį pastatė visiškai greta ženklų „Sustoti draudžiama“. Teismui nekyla abejonių, kad J. A. turėjo matyti ir matė, jog toje vietoje, kurioje jis stato automobilį, stovi kelio ženklai, kurių reikalavimų jis privalo laikytis, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių tam, kad išsiaiškinti, kokio elgesio iš jo yra reikalaujama, t. y. jis nesielgė pakankamai atidžiai bei rūpestingai.

Pažeidėjo subjektyvi nuomonė, jog pastatyti ženklai neva nepagrįstai riboja eismą įvykio vietoje, neatitinka jo asmeninių poreikių, taip pat nešalina jo atsakomybės ir nesuteikia jam teisės nesilaikyti kelio ženklų reikalavimų. Kita vertus, įvykio vietoje esantys kelio ženklai eismo gatve neriboja, o tik draudžia sustoti ir stovėti šiame kelyje. Manydamas, jog tam tikri kelio ženklai neatitinka visuomenės poreikių, jiems prieštarauja, J. A. turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas su pasiūlymais, kaip turėtų būti tobulinamas eismo reguliavimas keliuose.

Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės 2017 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. A. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.