- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- e1-1557-1129/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46455-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- K. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.12.1.2Prokuroro pareiškimo turinys (BPK 419 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės E. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) teistas 12 kartų, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. V. 2024 m. lapkričio 26 d. apie 21.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje panaudojo fizinį smurtą G. B. atžvilgiu, o būtent: tyčia dešine ranka suėmęs G. B. už kaklo, kairės rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė į dešinės pusės veidą, po ko ne mažiau kaip vieną kartą tyčia spyrė G. B. į veidą, tačiau G. B. veidą užsidengus dešine ranka, įspyrė į dešinės rankos plaštaką, tokiais veiksmais nukentėjusiai sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį dešinio skruosto-žando sumušimu su poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinėmis kraujosruvomis kakle, dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos sumušimu.
Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. apie 21.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir G. B. kilusio žodinio konflikto metu, dėl to, kad G. negražiai elgėsi su jo broliu T. V., kad prieš jį smurtavo, jis G. sudavė du kartus į veido sritį. Vieną smūgį sudavė delnu, kitą kumščiu. Po šių smūgių G. nukrito ant grindų. Matė, kad G. iš veido, kažkur ties lūpa bėgo kraujas. Ar sudavė G. daugiau smūgių, neprisimena. Kaip pamena, G. koja nespyrė, tačiau pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių neneigia, gali visko ir neprisiminti, tuo metu buvo išprovokuotas G.. Pranešime apie įtarimą nurodyti G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nuo jo suduotų smūgių G.. Sutinka, kad savo veiksmais G. sukėlė fizinį skausmą ir sužalojimus, tačiau taip pasielgė išprovokuotas G. elgesio, kad G. jam sudavė delnu, taip pat, kad norėjo jam suduoti kolonėle. Dėl savo veiksmų gailisi, supranta, kad galėjo šią situaciją išspręsti iškviesdamas policiją, tačiau pasikarščiavo. A. G. B. jos reikalaujamą 200 eurų neturtinę žalą, esant galimybei prašo jam paskirti laisvės apribojimo bausmę, kadangi turi žmoną, du mažamečius vaikus, kuriuos jam reikia padėti prižiūrėti ir išlaikyti (2 t., b. l. 80 – 83).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.
Nukentėjusiosios G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. lapkričio 26 d. apie 21.00 val., būnant pas seserį G. V., adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu sukonfliktavo su ja, pasakė, kad ji tvarkytųsi buityje, kad padarytų vaikams valgyti, abi dėl to žodžiu konfliktavo. Vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo dar T. V., bei sesers vyras K. V.. K. tą vakarą alkoholinių gėrimų nevartojo. Su T. dėl jo pavydo pradėjo abu stumdytis, tačiau tai buvo juoko forma, bent iš jos pusės. Nei vienas fizinio skausmo nepatyrė. Tai pamatęs K., T. V. brolis, pagalvojo, kad jie stumdosi rimtai, pradėjo ginti brolį. Priėjęs prie jos, tyčia dešine ranka suėmė jai už kaklo, o kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę veido sritį, dešinį žandą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po suduoto smūgio į dešinę veido pusę, K. V. tyčia spyrė ne mažiau kaip vieną kartą iš kojos jai į veidą. Tačiau ji dešine ranka veidą užsidengė, dėl ko šiuo metu dešinė ranka-plaštaka jai yra ištinusi. T. V. įvykio metu, kiek buvo įmanoma laikė brolį K. V., kad jos jis nesužalotų. Po įvykio K. jiems pasakė, kad išeitų kartu su T. iš jo buto. Jie išsikvietė pavėžėją Bolt ir išvažiavo. Minėto įvykio metu patyrė fizinį skausmą, todėl pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. K. V. 2002 m. liepos 9 d. prieš ją smurtavo pirmą kartą, abu yra pažįstami apie pora metų. K. yra teistas už chuliganišką elgesį, yra kalėjęs įkalinimo įstaigoje (1 t., b. l. 34 – 36).
Papildomos apklausos metu nukentėjusiosios G. B. parodymais, kad 2024 m. lapkričio 26 d. ji kartu su draugu T. V. nuvyko pas jos seserį G. V. ir jos vyrą K. V. gyvenančius (duomenys neskelbtini) Vyko, kadangi sesė pasikvietė į svečius su ja susitaikyti. Būnant pas ją namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio nevartojo tik K.. Apie 21.00 val., tarp jos ir jo draugo T. V. kilo žodinis konfliktas, jie susistumdė, tačiau jokio fizinio smurto nebuvo nei iš jo nei iš T. pusės. Jų tarpusavio konfliktuose tai įprasta. Šio konflikto metu įsiterpė sesers vyras K. V., kuris juos neva norėjo išskirti. Tuomet žodinis konfliktas kilo tarp jos ir K. V., jie apsižodžiavo. Konflikto metu K. jai tyčia dešine ranka suėmė už kaklo, o kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinės pusės veido sritį. Po suduoto smūgio nukrito ant grindų, tačiau atsistojo, paėmė ant grindų buvusią garso kolonėlę, kuria gindamasi norėjo suduoti K.. Tuomet K. spyrė jai į veidą, tačiau ji veidą dengėsi dešine ranka ar abiem rankomis, to tiksliai jau neprisimena, todėl K. V. spyris pataikė jai į dešinės rankos plaštaką. Po šių suduotų smūgių su T. iš namų išėjo, su pavėžėju Bolt nuvyko pas draugę J. K., kur buvo palikusi savo vaiką. J. papasakojus kas vyko, ji apie tai pranešė policijai, tačiau policija iš jos pareiškimo priimti negalėjo, kadangi buvo neblaivi. Pati į policiją iš karto nesikreipė, nes jai buvo šokas. Pradžioje, būdama neblaivi net nejuto skausmo, nors po suduoto smūgio į veidą jai iš nosies bėgo kraujas. Stiprius skausmus pajuto kitą dieną. Dešinės pusės veido sritis buvo patinusi, po akimi buvo kraujosruva, taip pat buvo ištinusi dešinės rankos plaštaka, skaudėjo nugarą. Kitą dieną po įvykio nuvykusi į policiją parašė pareiškimą, o dar sekančią dieną nuvyko pas teismo medicinos ekspertus sužalojimams užfiksuoti. Į jokią kitą gydymo įstaigą nesikreipė. Konfliktas vyko miegamojo kambaryje. Konflikto metu kambaryje buvo T. ir sesuo, G.. Taip pat, namuose buvo K. ir G. vaikai L. V., apie 4 metų amžiaus ir M. V., apie 2-3 metų amžiaus. Tačiau kaip pamena konflikto metu jie buvo kitame kambaryje. Su K. V. jie nesutaria nuo pat pradžių, kaip tik sesė su juo pradėjo bendrauti. Po šio įvykio sesė ją kaltino, kad ji atėmė tėvą iš mažų vaikų, kadangi K., kaip žino atlieka arešto bausmę, dėl ankstesnių nusikaltimų. Su tais įvykiais ji nesusijusi. Su sese jos santykiai, taip pat konfliktiški, ji yra K. pusėje, todėl pastaruoju metu jos visiškai nebendrauja. Žodinių konfliktų tarp jos ir K. buvo kilę ne vieną kartą, tačiau fizinio smurto nebuvo, buvo tik grasinimai iš K. pusės, grasinęs, kad ją papjaus, buvo atvykęs su peiliu, tačiau į policiją tuo metu nesikreipė. Kada, tai tiksliai buvo neprisimena, tai buvo seniai. Po to įvykio ji jautė baimę, buvo kilę miego sutrikimai, didelis nerimas, o po šio įvykio, kuomet patyrė smurtą nuo K. šie pojūčiai dar labiau sustiprėjo. Dėl patirto smurto, patirto skausmo, streso, kompleksų dėl išvaizdos, tai yra kraujosruvų veide, sugaišto laiko vykstant į policiją, pas teismo medicinos ekspertus ji teiks civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui 200 eurų sumai (1 t., b. l. 40 – 43).
Papildomos apklausos metu nukentėjusiosios G. B. parodymais, kad dėl šio įvykio K. V. atlygino jos reikalaujamą 200 eurų neturtinę žalą. Pinigus jai pervedė sesuo G. V., paskirtyje nurodydama ,,žalos atlyginimas“. Pavedimo kopiją pateiks prie tyrimo medžiagos atsiųsdama nurodytu elektroniniu paštu. Pretenzijų K. V. dėl šio įvykio neturi, sutiktų šią bylą nutraukti susitaikymu (1 t., b. l. 47 – 49).
Liudytojos G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su seserimi G. B. visą laiką sutarė gerai, ryšį palaikė, tačiau maždaug pusę metų iki šio įvykio ji visiškai nebendravo su seserimi, kadangi jos sutuoktinio motina buvo jas sukiršinus. Ji kartu su K. yra jau septynerius metus kartu, susituokę yra apie trejus metus. Per šį laikotarpį, kol yra su K., jos sesuo G. yra ne kartą sukonfliktavusi su K., tačiau konfliktai ir likdavo žodiniais konfliktais nei G., nei K. nėra smurtavę vienas prieš kitą vienas kito atžvilgiu. 2024 m. lapkričio mėn. (tikslios dienos neprisimena, pasakyti negali), galimai tai buvo 29 d. jos sutuoktinis K. kartu su savo brolio T. suplanavo jų susitikimą su seserimi G., kad prieš artėjančias šventes jos susitiktų. Tą dieną (kurios ji tiksliai neprisimena, nurodyti negali) G. kartu su T. atvažiavo pas jos ir jos vyro K. butą, adresu (duomenys neskelbtini) Šis butas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, tai yra socialinis būstas, kurio nuomos sutartis sudaryta su ja. Kartu su jais buvo ir K. du draugai O. B. (daugiau asmens duomenų bei kontaktų nežino, nurodyti negali) ir M. (kurio daugiau asmens duomenų bei kontaktų nežino, nurodyti negali), taip pat kartu buvo ir G. sūnus G. B., kuriam yra maždaug apie 1,5 metų. Kai visi susirinko, G. pasiūlė jai vartoti alkoholinius gėrimus, ji sutiko, jos kartu su G., M. ir T. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė daug alkoholinių gėrimų, t. y., atsimena, jog jos keturios išgėrė 2 butelius degtinės, kurių talpa buvo 0,7 l., Visą vakarą, kol buvo kartu ir vartojo alkoholinius gėrimus, G. visą laiką kėlė žodinius konfliktus su T. kadangi G. turi savo būsimą sutuoktinį G. P., tačiau kartu gyvena su T. jau apie dvejus metus, ko pasėkoje visą vakarą G. kabinėjosi prie T., dėl ko tiksliai ji neprisimena, tačiau prisimena, jog G. prikišinėjo T., jog šis laiką leidžia su kitomis merginomis, t. y., dėl pavydo ir visą vakarą G. puolė mušti T., t. y., mušė T. kumščiais į veido sritį, įkando T. į veido sritį, spardė kojomis T. į įvairias kūno dalis, taip pat, G. kėlė žodinius konfliktus ir su K. draugu O., tačiau šis išvyko iš jų namų, kad išvengtų konfliktų. Po kiek laiko G. pradėjo kelti žodinius konfliktus ir su ja, T. liepė eiti G. pas savo sūnų, kadangi vaikas visą vakarą buvo vienas, šie T. žodžiai įsiutino G., tačiau ji po šių žodžių ji nuėjo pas savo vaikus ir buvo kambaryje, po kiek laiko išgirdo, jog K. žodžiu konfliktuoja su G., ji atėjusi į kambarį pamatė G. gulinčią ant grindų, ji išsigando ir paklausė, kas atsitiko ir K. kartu su T. jai paaiškino, kad G. paėmusi T. už kaklo srities bandė parversti T. ant lovos, tačiau K. suėmė G. už rankos su tikslu patraukti G. nuo T., kai ši staiga sudavė K. iš savo dešinės rankos delno srities į K. veido sritį vieną kartą, po ko K. sudavė atgal vieną kartą iš savo dešinės rankos delno srities G. per veido sritį, po ko G. praradusi pusiausvyrą pargriuvo ant grindų. Ji paėmė G. sūnų ant rankų raminti, kadangi vaikas tuo metu labai verkė ir nuėjo su vaiku į virtuvės patalpas. Jai būnant su G. vaiku virtuvės patalpoje išgirdo, jog G. vėl kelia žodinius konfliktus su K. ir T., ji atėjo ir paprašė K. išeiti į kitą kambarį, o G. paprašė apsirengti, pasiimti savo sūnų ir išvažiuoti iš jos namų, tačiau G. jos šių žodžių neišgirdo, garsiai šaukė ir vadino jos sutuoktinį K. įvairiais necenzūriniais žodžiais, po ko atbėgo ir pats K. ir G. su K. pradėjo žodžiu tarpusavyje vėl konfliktuoti, ji ir toliau prašė G. išeiti su vaiku, tačiau G. vėl jos neišgirdo, todėl ji kartu su T. bandė nuraminti situaciją, tačiau G. savo rankomis ją ir T. vis nustūminėjo į šalį. K. ir G. konfliktuojant, G. staiga paėmė garso kolonėlę, buvusią ant grindų ir norėjo mesti garso kolonėlę K. į galvos sritį, tačiau K. sudavė G. du kartus į veido sritį iš savo dešinės rankos kumščių, po šių K. veiksmų G. prarado pusiausvyrą ir parkrito ant grindų, ant kurių pragulėjo maždaug apie penkias minutes, gulėdama ant grindų G. nieko nesakė, tik verkė, ji jos vėl paprašė išvažiuoti. G. gulint ant grindų ji kartu su T. paprašė K. išeiti į virtuvę, K. išėjo į virtuvę, K. išėjus į virtuvę G. atsistojo ir grasiai šaukdama vadino K. įvairiais necenzūriniais žodžiais, po kurių K. atėjo į koridorių, G. ir toliau kėlė žodinius konfliktus su K., tuo metu T. laikė G., jog ši nepultų K., tuo metu K. ir pats paprašė G. išvažiuoti, tačiau G. ir toliau puolė K., K. išėjo atgal į virtuvę, o tuo metu G. niekam nieko nepasakius ir palikusi savo sūnų išbėgo iš jos namų. T. paėmė G. sūnų ir išvažiavo namo, kur gyvena kartu su G. adresu (duomenys neskelbtini) Visiems išsiskirsčius, į jų butą atvyko policijos pareigūnai. Tą vakarą G. sudavė keturis kartus dešinės rankos delnu ir K draugui M. į veido sritį, tačiau M. į šiuos G. veiksmus nesureagavo. K. draugai M. ir O. šio įvykio nematė, matė tik tai, jog G. žodžiu konfliktuoja su T., O. su M. iki G. ir M. konflikto pradžios jau buvo išvykę. Viso, anksčiau išvardinto konflikto metu G. sūnus buvo su jais vienoje patalpoje, kurį laiką buvo paguldytas miegoti, tačiau G. ir T. pradėjus konfliktuoti G. sūnus atsikėlė ir pradėjo verkti, visą konfliktą bei naudotą fizinį smurtą G. bei K. vienas kito atžvilgiu, taip pat įvyko G. sūnaus akivaizdoje, jos mažamečiai vaikai šio konflikto nematė, buvo kambaryje, tačiau, mano, jog jos vaikai galėjo girdėti šį konfliktą. Jos ir K. vaikus parsivežė pats K. namo besibaigiant šiam vakarėliui. Jos sesuo G. yra agresyvaus būdo, konfliktiška, tačiau ypač agresyvi tampa pavartojusi alkoholinius gėrimus, tą vakarą išgėrė daug alkoholinių gėrimų, todėl mano, jog todėl G. ir tapo agresyvi, kėlė žodinius konfliktus ir provokavo visus. Jos vyras K. yra ramaus būdo, neagresyvus ir nekonfliktiškas, tą vakarą K. nevartojo alkoholinių gėrimų, mano, jog K. smurtavo prieš jos seserį, kadangi G. jos anksčiau išvardintais veiksmais išprovokavo K. ir sukėlė K. agresiją, kadangi G. elgėsi neadekvačiai. Taip pat, po šio įvykio K. sulaukė skambučio iš G., kurio metu G. grasino K., minėjo, jog: „Tu lavonas, sėsi, pamatysi, kas tau dabar bus“, ji asmeniškai šio pokalbio negirdėjo, apie šį pokalbį jai papasakojo jos vyras K.. Po šio įvykio pati G. bendraudama su ja vis pabrėžia jai, jog: „K. sės, kad paskambins prokurorui ir paprašys, jog K. sėdėtų iki švenčių“, taip pat, G. vakar, t. y., 2024 m. lapkričio 11 d. apie 12.37 val. jai paskambino G. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė sumokėti pinigų, tikslios sumos neįvardijo ir paprašė jos rytdieną atvažiavus į apklausą meluoti ir nesakyti, jog tą vakarą kartu buvo ir G. mažametis sūnus, ji G. atsakė, jog meluoti negali (1 t., b. l. 115 –119).
Liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra K. V. pamotė. Gyvena su K. V. tėvu (duomenys neskelbtini). K. V. gyvena su jo sutuoktine G. V., adresu (duomenys neskelbtini) G. B. yra jos draugė, G. V. sesuo. Tiksliai datos neprisimena, galėjo būti 2025 m. lapkričio 26 d. G. B. jos paprašė pažiūrėti jos sūnų G. B., 2 metukų amžiaus, kadangi ji nurodė, kad važiuoja susitaikyti su jos sese G. V.. Kaip žino jos buvo susipykę. G. vaiką pas ją į namus atvežė dienos metu. G. pas G. vyko kartu su K. V. broliu T. V.. Tos pačios dienos metu, vakare, tiksliai laiko neprisimena, kai jau ketino eiti miegoti, jai paskambino G., kuri pokalbio metu pasikukčiodama verkė ir nurodė, kad K. ją sumušė, kad ji pabėgo iš jų namų. Kaip pamena ji sakė, kad K. jai trenkė kumščiu į veidą ir lyg spyrė į galvą. G. minėjo, kad ji į K. metė ar K. į ją metė kažkokią kolonėlę, tačiau ji to tiksliai nesuprato. G. visa tai pasakojo sutrikusi. Tuo metu G. jau važiavo pas ją į namus. G. pas ją atvyko kartu su T.. Tiksliai laiko, kada tai buvo neprisimena, galėjo būti apie 22.00 val. Atvykus G. pamatė, kad jos, kažkuri veido pusė paraudusi, drabužiai kruvini, taip pat jai kraujavo iš nosies. Daugiau sužalojimų ant G. nematė. Ar ant T. veido, ar kitų kūno vietų buvo matomi kokie nors sužalojimai ji neatkreipė dėmesio. Pastebėjo tik sužalotą, kraujuotą G.. G. buvo neblaivi. Ji nurodė, kad alkoholį vartojo būdama pas G. su K., tačiau teigė, kad K. alkoholio nevartojo. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, kodėl K. ją mušė nepaaiškino. Gi. klausė, kodėl ji iš karto nekvietė policijos. G. nurodė, kad tik norėjo greičiau iš ten pabėgti. Taip pat atvykusi pas ją G. nenorėjo kreiptis į policiją, tačiau ji paaiškino, kad taip palikti negalima, kad K. už tokį elgesį turi būti nubaustas, todėl apie sumuštą G. pranešė policijai bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvykę policijos pareigūnai bendravo su G. Su G. ji sutaria gerai, yra artimos draugės. Su K. jos santykiai konfliktiški, jie nesutaria. Konfliktai prasidėjo nuo tada, kai jis pradėjo santykius su G. (1 t., b. l. 140 – 143).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad dešinio skruosto-žando sumušimas su poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos kakle dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos sumušimas G. B. padaryta kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Nedidelės poodinės kraujosruvos kakle ir dešiniame dilbyje galėjo būti padarytos nedidelį ribotą paviršių turinčiais daiktais ar įrankiais, kuo galėjo būti rankos pirštai. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. lapkričio 26 d. Sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 90 – 91).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame apžiūra įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepaimta, neužfiksuota. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 73 – 80).
Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atliekant pirminius procesinius veiksmus tikslinimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) bendrauta su nukentėjusia G. B., kuri buvo neblaivi, šiai alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510 Nr. ARKB-0205“ patikros sertifikato Nr. 2199203 nustatyta – 1,83 promilių. Ši nurodė, jog 2024 m. lapkričio 26 d. apie 21.00 val., nuvyko adresu (duomenys neskelbtini)., kur gyvena sesuo G. V., kartu su sutuoktiniu K. V.. Namuose, taip pat buvo T. V., K. V. brolis. Nukentėjusiosios teigimu, jiems visiems būnant miegamajame kambaryje, G. B. ir G. V. vartojant alkoholį, kilo žodinis konfliktas tarp nukentėjusiosios ir K. V., dėl T. V. (dėl kokios tiksliai priežasties T. V. buvo konflikto priežastis, nenurodė). Žodinio konflikto metu K. V. tyčia, dešine ranka suėmė G. B. už kaklo, o kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę veido pusę, dešinį žandą, dėl ko ši juto fizinį skausmą. Po suduoto smūgio į dešinę veido pusę, K. V. tyčia spyrė ne mažiau kaip vieną kartą iš kojos (kurios kojos, pasakyti negalėjo, nes nepastebėjo) į moters veidą, tačiau G. B. dešine ranka veidą užsidengė, ranka sugėrė spyrį, dėl ko pamėlo šios dešinė plaštaka, su moterimi bendraujant, ši vis dar juto fizinį skausmą. K. V. pradėjus fiziškai smurtauti, G. B., kartu su T. V. iš buto pasišalino, šie grįžo adresu (duomenys neskelbtini). G. B. teigimu, K. V. buvo blaivus, šis yra pastoviai konfliktiškai nusiteikęs, ne kartą teistas. Moteriai buvo pasiūlyta iškviesti GMP, tačiau ši pagalbos atsisakė, teigė, kad kreipsis į gydymo įstaigą pati, šiai įteiktas šaukimas apklausai. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) bendrauta su G. V., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, sklido alkoholio kvapas bei K. V., kuris buvo akivaizdžiai blaivus. Šie nurodė, jog 2024 m. lapkričio 26 d. apie 21.00 val. pas juos į svečius buvo atvykusi G. B., su kuria abu sukonfliktavo dėl to, jog ši pradėjo stumdyti namuose buvusį T. V.. Anot abiejų asmenų, G. B. tapo agresyvi, todėl K. V. ragino moterį pasišalinti iš buto. Tuomet G. B. sudavė delnu K. V. į veidą, paėmė rankomis garso kolonėlę, bandė ja užsimoti ir šiam suduoti, tačiau K. V. G. B. pastūmė ir sudavė vieną kartą delnu šiai į veidą, tuomet G. B. iš buto pasišalino (1 t., b. l. 101 – 107).
Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas BPC skambučio įrašas 2024 m. lapkričio 26 d. 22:08:52, kuriame girdisi, kaip pranešėja, prisistačiusi K., nurodė, jog atvažiavo sumušta draugė, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini) sesers vyras, K. V. (1 t., b. l. 92 – 96).
G. B. protokolu-pareiškimu, kuriame ji nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 26 d. apie 21.00 val., būnant pas seserį G. V., adresu (duomenys neskelbtini) ji pasakė, kad tvarkytųsi buityje, kad padarytų vaikams valgyti, abi dėl to žodžiu sukonfliktavo. Vartojo alkoholinius gėrimus, buvo dar T. V. bei sesers vyras K. V.. K. tą vakarą alkoholinių gėrimų nevartojo. T. išgėręs kalba nebūtus dalykas, neva pamatė, kad ji buvo apsikabinusi kitą draugą, kurio nepažįsta, tik iš matymo žino. Su T. pradėjo stumdytis, tačiau tai buvo juoko forma, bent iš jos pusės. Nei vienas fizinio skausmo nepatyrė. Tai pamatęs K., T. V. brolis, pagalvojo, kad jie stumdosi rimtai, pradėjo ginti brolį. Priėjęs prie jos, tyčia dešine ranka suėmė jai už kaklo, o kairės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinę veido sritį, dešinį žandą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Po suduoto smūgio į dešinę veido pusę, K. V. tyčia spyrė ne mažiau kaip vieną kartą koja jai į veidą. Tačiau ji dešine ranka veidą užsidengė, dėl ko šiuo metu dešinė rankos plaštaka yra ištinusi. T. V. įvykio metu, kiek buvo įmanoma laikė brolį K. V., kad jos jis nesužalotų. Po įvykio K. jiems pasakė, kad išeitų kartu su T. iš jo buto. Jie išsikvietė pavėžėją Bolt ir išvažiavo. Minėto įvykio metu patyrė fizinį skausmą, todėl pageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 26 – 29).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. V. 2024 m. lapkričio 26 d. apie 21.00 val., bute, (duomenys neskelbtini) miegamojo kambaryje panaudojo fizinį smurtą G. B. atžvilgiu, o būtent: tyčia dešine ranka suėmęs G. B. už kaklo, kairės rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė į dešinės pusės veidą, po ko ne mažiau kaip vieną kartą tyčia spyrė G. B. į veidą, tačiau G. B. veidą užsidengus dešine ranka, įspyrė į dešinės rankos plaštaką, tokiais veiksmais nukentėjusiai sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį dešinio skruosto-žando sumušimu su poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinėmis kraujosruvomis kakle, dešiniame dilbyje, dešinės plaštakos sumušimu. Šios aplinkybės nustatytos remiantis paties kaltinamojo K. V. prisipažinimu ir parodymais, o taip pat nukentėjusiosios G. B. parodymais, liudytojų G. V., J. K. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamasis K. V. smurtinius veiksmus nukentėjusiosios G. B. ažtvilgiu atliko veikdama tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai pasirinko smurtinio pobūdžio veiksmus. Tyčia dešine ranka suėmęs G. B. už kaklo, kairės rankos kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė į dešinės pusės veidą, po ko ne mažiau kaip vieną kartą tyčia spyrė G. B. į veidą, tačiau G. B. veidą užsidengus dešine ranka, įspyrė į dešinės rankos plaštaką, kaltinamasis K. V. neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą arba ją sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė nepasitenkinimą nukentėjusiosios veiksmais. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamojo K. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl kaltinamasis baustinas.
Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamasis K. V. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokurorės siūloma bausme – laisvės apribojimu, jo trukme bei įpareigojimais.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis K. V. padarė vieną tyčinį baigta nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis teistas už smurtinius nusikaltimus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka baustas. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio sektoriaus įskaitoje konsultuotas/gydytas nuo 2023 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. VšĮ Priklausomybės ligų centre negydytas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. V. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Kaltinamasis K. V. nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį (kaltinamasis smurtavo savo gyvenamojoje vietoje). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę vietoj intensyvios priežiūros kaltinamasis įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamasis K. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamajį K. V. neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam K. V. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį K. V. neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 6 (šešių) mėnesių terminą sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamuojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti K. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.