- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2006-05-04
- Bylos Nr.
- N-556-542-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutarties R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – ir Institucija) inspektorius R. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad vairuotojas paėmė vežimui septynis keleivius Kėdainių raj., Krakėse, ir vežė juos į Kauną už atlygį. Viena keleivė paaiškino, jog vyksta į klinikas ir sutiko važiuoti su automobiliu ,,Mercedes Benz”, nes skuba. Kita keleivė tvirtino vykstanti į metines. Paaiškinimus rašyti bei liudyti vairuotojo naudai keleiviais atsisakė. 2005 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo Kaune, Žemaičių pl., metu vairuotojas patikrinimui nepateikė licencijos kortelės, keleivių vežimo sutarties bei keleivių vežimo lapo, tuo pažeisdamas Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2.3 punkto ir 18 straipsnio 4 punkto reikalavimus bei Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.12.3, 3.12.5 ir 3.12.6 punktų reikalavimus. R. A. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalį.
Institucijos 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarime konstatuota, kad R. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam paskirta 750 Lt bauda. R. A. šį nutarimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, prašė jį panaikinti. Nurodė, kad nubaustas nepagrįstai, kadangi keleivių už atlygį nevežė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi R. A. skundo nepatenkino, Institucijos 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, R. A. veiklos pobūdį, apimtį, dažnumą, konstatavo, jog pareiškėjas verčiasi kelių transporto ūkine komercine keleivių vežimo už atlygį veikla. Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir ginčijamame nutarime nurodymas, jog pareiškėjas pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 punkto, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.12.3, 3.12.5 ir 3.12.6 punktų reikalavimus, nėra pagrįstas, tačiau ši aplinkybė nedaro nepagrįsto pačio nusižengimo ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.
Šalies argumentai
R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį bei Institucijos 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą ir skundą patenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių. Teigia, jog nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje. Nesivertė nei komercine, nei ūkine veikla. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis pažįstamus asmenis vežė už atlygį. Jo sulaikymas buvo filmuojamas. Įraše nėra jokios kalbos apie atlygį. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog jis reikalavo pinigų ar buvo tartasi, kad bus sumokėta už vežimą. Visi apklausti liudytojai tvirtino, kad jis juos vežė nemokamai. Teismas, išeidamas už skundo ribų, savo iniciatyva pradėjo rinkti įrodymus – iškvietė liudytoją I. B. Teigia 2005 m. lapkričio 22 d. I. B. nurodytu automobiliu nevažiavęs. Apeliantas pažymi, kad byloje neaiškios UAB ,,Radviliškio autobusų parko” atsiradimo aplinkybės. Teismas neanalizavo teisme apklaustų liudytojų parodymų.
Atsiliepimas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn 2005 m. rugpjūčio 19 d. buvo pareikštas kaltinamas dėl to, kad jis 2005 m. rugpjūčio 19 d. automobiliu „Mercedes Benz“, (duomenys neskelbtini), paėmė vežimui iš Kėdainių r., Krakių miestelio septynis keleivius ir vežė juos į Kauną už atlygį, neturėdamas licencijos kortelės, keleivių vežimo sutarties bei keleivių vežimo lapo, taip pažeisdamas Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2.3 punktą ir 18 straipsnio 4 punktą bei Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.12.3, 3.12.5, 3.12.6 punktų reikalavimus. R. A. veika kvalifikuota pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį galima tada, kada asmuo užsiimantis individualia veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Tai bendroji teisės norma. Tačiau jei asmuo verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdamas licencijos veiklai, kuriai reikalinga licencija atsiranda administracinė atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį. Ši teisės norma speciali, nes privalomas objektyvinės pusės požymis licencijos neturėjimas. Esant teisės normų konkurencijai turi būti taikoma specialioji teisės norma. Taip siekiama subtiliau apspręsti atsakomybės ribas.
Kaip jau minėta R. A. kaltinamas vertęsis keleivių pervežimu neturint licencijos. Keleivių pervežimas – licencijuojama veikla (Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 “Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo” patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatytos keleivių vežimo licencijų rūšys, suteikiančios teisę užsiimti keleivių tam tikros rūšies vežimu (licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje, vietiniais maršrutais, tolimojo susisiekimo maršrutais, tarptautiniais maršrutais). Iš administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų matyti, kad asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn neturėjo leidimo verstis nei vienos rūšies keleivių pervežimu. Vadinasi, jei jis kaltintas neteisėtu keleivių pervežimu be licencijos, turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ne pagal administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, o pagal kitą specialią teisės normą, kuri už tai ir numato administracinę atsakomybę. Daroma išvada įgalintų bylą grąžinti tirti iš naujo, bet draudimas sunkinti apelianto padėtį, nesant priešingos šalies skundo, eliminuoja tokį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1209-04).
Tokiu būdu apeliacinis skundas tenkintinas. Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis naikintina ir administracinė teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 23 d. konsultacija Nr. 62).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. A. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą R. A. atžvilgiu pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.