- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-121-495-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- E. B.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-121/2011
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 2.4.6.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2011 m. sausio 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. (E. B. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta E. B. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta E. B. galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
A. S. civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir iš E. B. nukentėjusiojo naudai priteista 1000 litų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. nuteistas už tai, kad jis 2010-07-28, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambinus A. S. į laidinį telefoną (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini), bei melagingai pranešus, kad jo sūnus pateko į autoįvykį bei tam, kad neregistruoti šio fakto būtina sumokėti 1000 litų. Suklaidintam A. S. apgaulės įtakoje sutikus sumokėti 1000 litų, E. B. iš to paties nenustatyto asmens gavęs A. S. adresą ir kitą, nusikaltimo padarymui reikalingą informaciją, apie 12.45 val. atvyko į nukentėjusiojo A. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), paėmė iš jo 1000 litų ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą.
Be to, E. B. nuteistas už tai, kad jis 2010-07-28, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam iš mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) paskambinus A. S. į laidinį telefoną (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini) ir melagingai pranešus, kad pastarosios anūkas pateko į autoįvykį, sunkiai sužalojo mergaitę ir tam, kad nekelti baudžiamosios bylos, reikia sumokėti 8000 dolerių. Suklaidintai A. S. sutikus sumokėti 1000 litų, E. B. , iš to paties nenustatyto asmens gavęs A. S. adresą ir kitą nusikaltimo padarymui reikalingą informaciją, apie 16.50 val. atvyko į A. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą, nukentėjusiajai A. S. priklausantį turtą – 1000 litų.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas skunde nurodo, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų labai išgyvena, pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Jis suvokia, kad labai negerai pasielgė, nori kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, pataisos namuose įsidarbinti.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už apelianto padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis LR BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal LR BK 11 str. 3 d. nuostatas yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, viena iš padarytų nusikalstamų veikų yra baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamų veikų padarymo tikslas – siekis gauti pinigų narkotikams, nukentėjusiajam A. S. nusikalstama veika padaryta žala nėra atlyginta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas nenustatė nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir tai padarė pagrįstai.
Nors apeliantas skunde nurodo, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų labai išgyvena, pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, visgi nėra pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina tai, kad nors apeliantas nurodė, jog prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir netgi klaidinantys ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Ikiteisminio tyrimo metu 2010-07-29 vykusios apklausos metu apeliantas nurodė, jog jis apie 13.00 val. taksi nuvažiavo iki buto, esančio (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, kuriame buvo vyriškis ir moteris, jam padavė 1000 Lt. Paėmęs pinigus jis tuo pačiu taksi automobiliu nuvažiavo iki Akropolio, kadangi paėmus pinigus, paskambinęs A. nurodė, jog paimtus pinigus reikės pervesti Swedbanke į sąskaitą, kurios numerį jam atsiųs SMS žinute. Jis gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta vyriškio vardas ir pavardė bei sąskaitos numeris, į kurią ir reikėjo pervesti pinigus, 800 Lt. Nuvykus prie Akropolio, jis pamatė stovintį vaikiną, kuris buvo apie 20 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių trumpų plaukų, jokių išskirtinių bruožų neturėjo, atpažinti jį galėtų. Jis paprašė, kad šis vaikinas savo vardu pervestų jo duotus pinigus į nurodytą sąskaitą, pasakė, jog jam už tai duos 50 Lt. Vaikinas, nieko daugiau neklausinėjęs, iš karto sutiko (b.t. 1, b.l. 109-110). 2010-08-05 vykusios apklausos metu apeliantas iš dalies pakeitė jau savo parodymus ir nurodė, jog jam atsiųstoje SMS žinutėje buvo nurodytos dvi sąskaitos ir su vardai bei pavardės, t.y. sąskaitos į kurias reikės pervesti pinigus, kiek pamena, vardai ir pavardės buvo moterų. SMS žinutėje buvo nurodyta, kad į vieną iš sąskaitų reikia pervesti 300 Lt, o į kitą 500 Lt (b.t. 1, b.l. 120-121). 2010-09-15 vykusios apklausos metu apeliantas jau nurodė, jog gavęs pinigus, jis išėjo iš buto ir tuo pačiu taksi automobiliu nuvažiavo iki kino teatro „Pergalė”. Ten jis susitiko su jam nepažįstamu asmeniu, vardu A., ir jam perdavė 800 Lt, kuriuos gavo nusikalstamu būdu iš minėtos moters (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuoti prie kino teatro ir ten perduoti pinigus, jam telefonu liepė tas pats A.. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai jis davė melagingus parodymus apie pinigų pervedimą Akropolyje, jis paaiškinti negali (b.t. 1, b.l. 153-154). Teisiamojo posėdžio metu apeliantas davė tokius pat parodymus kaip ir 2010-09-15 vykusios apklausos metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas savo parodymus pakeitė būtent po to, kai ikiteisminio tyrimo metu E. B. mobiliojo ryšio telefone „Nokia3200” esanti informacija buvo sulyginta su iš UAB „Tele2” gauta išklotine ir nustatyta, jog visi gautieji ir išsiųstieji trumpieji pranešimai (SMS) yra išsaugoti telefono aparate, tuo tarpu trumpųjų pranešimų (SMS) su asmenų duomenimis ir sąskaitomis, į kurias, apelianto teigimu, buvo pervesta 800 Lt, E. B. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atsiųsta (b.t. 1, b.l. 67). Pažymėtina, jog tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra šiuo atveju ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, o tik siekis palengvinti savo padėtį.
Vertindamas apelianto asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, svarbu šiuo atveju atkreipti dėmesį į tai, kad E. B. atžvilgiu 2010 metais, be skundžiamo nuosprendžio, yra priimti dar trys įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai. Šiuo nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas apeliantas padarė praėjus nepilnai dviems mėnesiams po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kas rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo. Be to, apeliantas LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, tuo tarpu recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Tuo pačiu pažymėtina tai, kad E. B. yra daugybę kartų baustas ir administracine tvarka, nuo 1996-10-21 yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, paties apelianto parodymai bei kita bylos medžiaga patvirtina, jog jis eilę metų (apelianto teigimu nuo 1987 m.) vartoja ir narkotines medžiagas, niekur nedirba, nėra registruotas Darbo biržoje, t.y. neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, nors yra vedęs, tačiau paties nuteistojo teigimu, su žmona negyvena, vaikai yra pilnamečiai. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti ir tokiu pagrindu keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendį nėra pagrindo. Teismas teigiamai vertina tai, kad apeliantas nori kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, kita vertus vien ši aplinkybė negali būti pagrindu sušvelninti bausmes paskirtas skundžiamu nuosprendžiu.
Teisingai pirmosios instancijos teismas pritaikė baudžiamąjį įstatymą, LR BK 63 str., 64 str. nuostatas, ir bendrindamas apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei subendrintą bausmę bendrindamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-31 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį taip pat nėra pagrindo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo E. B. (E. B. ) apeliacinį skundą atmesti.